Vis dažniau tėvai susiduria su vaikų alergijomis tam tikriems maisto produktams arba maisto netoleravimu. Nors kartais šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai, svarbu suprasti, kad tai gali būti skirtingos būklės, reikalaujančios individualaus požiūrio ir mitybos korekcijos.

Alergijos maistui paplitimas priklauso nuo amžiaus bei mitybos įpročių. Įvairių autorių duomenimis, alergija maistui stebima 8-10% vaikų. Dažniausiai, atsižvelgiant į vaiko amžių, šeimą ir šalies mitybos tradicijas, kiekvienas alergiškas vaikas yra jautrus skirtingiems maisto produktams. Literatūros duomenimis, Europoje kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai būna alergiški karvės pieno ir kiaušinio baltymams, o vyresni vaikai - žuviai, jūros gėrybėms, riešutams.

Alergijos maistui paplitimas priklauso ir nuo šalies gyventojų valgymo įpročių: alergija sojos baltymams dažnesnė Japonijoje, alergija žuviai - Skandinavijos šalyse, Ispanijoje, žemės riešutams - JAV, Didžiojoje Britanijoje, citrusiniams vaisiams - Izraelyje, Ispanijoje.

Daugelio mokslininkų duomenimis, maisto alergenai - pienas, soja, kiaušiniai, kviečiai, riešutai, žuvis ir jūros gėrybės - apibūdinami kaip vieni pagrindinių, sąlygojančių alergiją maistui. Visi šie alergenai ir ne tik įeina į Allergomedica programos tyrimus. Maisto alergenai - tai maisto produktų baltymai, galintys sukelti alergines reakcijas. Bet koks maisto produktas gali sukelti alergines reakcijas, tačiau kai kurie produktai alergizuoja dažniau, nors dar nėra išaiškintos tai sąlygojančios šių maisto produktų savybės.

Dažnai alergija maistui, prasidėjusi paauglystėje ar suaugus, yra sąlygota įkvepiamųjų alergenų, kurie sukelia kryžmines alergines reakcijas maisto alergenams. Kartais stebimos kryžminės reakcijos tarp maisto alergenų ir žiedadulkių bei latekso antigenų.

Yra aprašyta keletas sindromų, susijusių su žiedadulkėmis: žiedadulkių - maisto alergijos sindromas, latekso - vaisių - daržovių - riešutų sindromas, paukščio - kiaušinio sindromas (dažnai pasitaiko astma sergantiems, įsijautrinusiems paukščio antigenams), namų dulkių erkučių - jūros gėrybių (esant respiracinei alergijai namų dulkių erkutėms).

Kūdikystėje alergija maistui dažnai yra pirmas pranašas fakto, kad mažylis turi konstitucinį polinkį sirgti atopinėmis ligomis. Deja, vertinant, vien anamnezės duomenis įtartas alergenas patvirtinamas tik 30-40%.

Kai kurie autoriai nurodo, kad ribojant alergizuojančius maisto produktus ir tik vėliau įvedant papildomą maistą kūdikiams, galima išvengti alergijos. Tačiau keleto iki klinikinių ir klinikinių tyrimų duomenys rodo, kad ankstyvas įvedimas neturi neigiamo poveikio ir netgi gali apsaugoti nuo alergijos atsiradimo bei paspartinti tolerancijos atsiradimą.

Be to, griežtas maisto įvairovės ribojimas gali turėti įtakos nepakankamam maistinių medžiagų suvartojimui, augimo sulėtėjimui ir mitybos problemų atsiradimui. Skiriant dietą negalima pamiršti apie galimus „paslėptus“ alergenus ir kryžmines alergines reakcijas, kurios būna ne tik tarp atskirų maisto produktų, bet ir tarp inhaliacinių ir maisto alergenų.

Alergiškiems vaikams, kuriems nustatyti alergizuojantys maisto produktai, rekomenduojama skirti individualią, subalansuotą, pakaitinę dietą. Šios dietos principas - vaiką alergizuojančius maisto produktus pakeisti kitais, nealergizuojančiais maisto produktais, atsižvelgiant į pagrindinių maisto produktų maistinių medžiagų kiekį ir energinę vertę.

Alergijos maistui gydymas yra kompleksinis, susidedantis iš dietoterapijos ir medikamentinio gydymo. Labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti alergiją maistui. Ankstyvas maisto alergijos išaiškinimas apsaugo kūdikius ir mažus vaikus nuo nereikalingų empirinių griežtų dietų, kurios gali sąlygoti nepakankamą mitybą bei blogesnį fizinį vystymąsi, pagerina vaiko klinikinę būklę bei atlieka antrinės profilaktikos vaidmenį, apsaugant nuo tolesnės alergijos maistui vystymosi.

Itin išsamūs ir mažiesiems tinkami alergenų tyrimai atliekami pasirinkus Allergomedica programą. Šiuo atveju ypač didelis privalumas yra tai, jog didžiąją dalį informacijos gauti ir pateikti galima nuotoliniu būdu - internetu galite pasirinkti patogiausią vietą, kur turėtų būti atliktas kraujo tyrimas alergijai nustatyti, užpildyti anketą ir sulaukti atsakymų bei specialistų rekomendacijų.

Simptomai ir požymiai

Alergija maistui atveju sureaguoja žmogaus imuninė sistema, o simptomų spektras gali būti labai įvairus - nuo pilvo raižymo iki dusulio ar bėrimo, egzemos. Alergijos maistui simptomai gali būti panašūs į kitas problemas ar sveikatos sutrikimus.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad odos bėrimas ir niežulys, nors ir dažni, nėra vieninteliai alergijos įrodymai. Virškinimo ar kvėpavimo sutrikimai taip pat gali signalizuoti apie alerginę reakciją ar maisto netoleravimą. Jei šeimoje yra kenčiančių nuo alergijos (ypač jei abu kūdikio tėvai yra kam nors alergiški, ir nebūtinai maistui), tai ženklas, kad kūdikį reikėtų stebėti atidžiau: nors kūdikis ir nepaveldi tam tikros alergijos rūšies, jis paveldi polinkį į alergijas.

Dažniausi alergenai kūdikystėje

Apie 90 proc. alergijų sukelia šie maisto produktai:

• Pieno produktai (ypač karvės pienas, sūris, sviestas, jogurtas, grietinė ir t.t.)
• Kiaušiniai
• Žemės riešutai
• Žuvis ir vėžiagyviai

Kiaušiniai, pienas ir žemės riešutai yra didžiausi maisto alergenai iki trejų metų vaikams. Žemės riešutai, žuvys ir vėžiagyviai dažniausiai sukelia sunkiausias reakcijas. Beveik 5 proc. vaikų iki penkerių metų amžiaus yra alergiški maistui. Visi šie produktai gali būti sudėtinė patiekalų ar maisto produktų dalis.

Prieš prasidedant alergijai maistui, jautrus vaikas jau turi būti bent kartą ragavęs alergizuojančių produktų, arba jis gali būti veikiamas per motinos pieną. Alergijos simptomai gali pasireikšti praėjus nuo kelių minučių iki dviejų valandų po maisto suvartojimo, o jų intensyvumas gali varijuoti nuo vos pastebimų iki itin sunkių.

Ką daryti, jei įtariate alergiją?

Jei mažyliui paragavus naujo produkto pasireiškia panašūs į alergiją požymiai, kurį laiką neduokite to maisto produkto, po kiek laiko vėl pabandykite.

Jeigu jūsų mažylis yra alergiškas kuriam nors maisto produktui, net jei alergija nėra ryški, alergologai pataria jį iš vaiko raciono visiškai išbraukti.

Jei paaiškėja, kad jūsų mažylis yra alergiškas vienam ar kitam produktui, yra galimos ir kryžminės reakcijos. Jei jis alergiškas karvių pienui, atsargiau reikėtų valgyti jautieną ir veršieną. Jei netinka vienos rūšies riešutai, greičiausiai organizmui netiks ir kiti. Beržų žiedadulkėms jautrūs vaikai gali būti alergiški obuoliams, morkoms, kiviams, persikams, abrikosams, kriaušėms, lazdynų riešutams, salierams.

Visuomet, kai įtariate, kad mažyliui netinka kurie nors maisto produktai, jų nebevartokite ir ieškokite produktų, kuriais galite juos pakeisti.

Jei įtariate maisto alergiją, būtina kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą. Jis, įvertinęs simptomus ir atlikęs reikiamus tyrimus, nustatys tikslią diagnozę.

Alergiją maistui gali patvirtinti gydytojas atlikdamas specialius tyrimus.

Tyrimo metodai:

• Odos dūrio mėginiai: Nedidelis kiekis įtariamo alergeno užlašinamas ant odos ir ji šiek tiek įduriama specialia adata.
• Eliminacinė dieta ir provokaciniai mėginiai: Kartais, prižiūrint gydytojui, taikoma dieta, kai iš raciono pašalinami įtariami produktai, o vėliau jie palaipsniui grąžinami, stebint reakciją.

Radus maisto produktų, kuriems vaikas yra alergiškas, labai svarbu jų vengti (ir kitų panašių tos pačios maisto grupės produktų). Jei žindote vaiką, venkite maisto produktų, kuriems jis yra alergiškas.

Kai kuriems vaikams, prižiūrint gydytojui, po trijų ar šešių mėnesių gali būti vėl duodama tam tikrų maisto produktų, kad būtų galima įsitikinti, ar jis „neišaugo“ alergijos.

Kūdikio (vaiko) alergiją maistui vertinkite labai rimtai, nes bet kuri akistata su alergizuojančiu produktu gali būti pavojinga gyvybei (net jei anksčiau reakcija buvo švelni). Būtinai informuokite visus besirūpinančius vaiku (senelius, auklę, vaikų darželio personalą ir t.t.).

Pakaitiniai produktai

Jei žindomas kūdikis yra alergiškas tam tikriems maisto produktams, maitinanti mama taip pat turėtų atsisakyti tų produktų savo mityboje, nes alergenai per pieną gali patekti kūdikiui. Kartais rekomenduojama atlikti maisto netoleravimo testus ir pačiai mamai, ypač jei planuojamas kitas nėštumas ar šeimoje yra polinkis į alergijas.

Alergiškiems ar tam tikrų produktų netoleruojantiems kūdikiams ir vaikams paprastai skiriama eliminacinė dieta, kurios trukmė - 2-3, rečiau - iki 6 sav. Ši dieta paprastai skiriama, kai įtariama maisto alergija, tačiau sudėtinga nustatyti specifinį, pagrindinį alerginę reakciją sukeliantį alergeną.

Jei vaiko bent vienas iš tėvų yra alergiškas, didesnė tikimybė, kad ir vaikas turės vienokią ar kitokią alergiją (bet ne būtinai tiems patiems alergenams). Jeigu iki primaitinimo pradžios jokios alerginės reakcijos nepasireiškė, alergijų tikimybė yra nedidelė.

Alergijos atveju:

• Alergija kviečiams. Siūlomi vartoti pakaitiniai produktai: grikiai, kukurūzai, linų sėmenys, ryžiai, ankštinės daržovės, burokėliai, gūžinės salotos, kopūstai, soros, riešutai, bulvės, bolivinės balandos (lot. ChenopodiumquinoaWilld.), sago kruopos (gaminamos iš palmių arba bulvių ir kukurūzų krakmolo), sorgų kruopos (lot.
• Alergija gyvūninės kilmės (karvių, ožkų, avių ir kt.) pieno baltymams. Siūlomi vartoti pakaitiniai produktai: ryžių pieno gėrimas, sojų pienas, avižų pienas, žemės riešutų arba migdolų pienas, bolivinių balandų pieno gėrimas, kokosų pienas, sojų, ryžių arba avižų grietinė, palmių, žemės riešutų arba kokosų sviestas, saulėgrąžų branduolių margarinas, sojų varškė (angl.
• Alergija kiaušiniams.
• Alergija kakavai ir šokoladui.
• Alergija uogoms ir vaisiams. Kai kurie produktai, pvz., vaisiai ir uogos, mažiau alergizuoja, kai yra termiškai apdoroti. Taigi, jei pastebėjote, kad jūsų mažyliui netiko, pavyzdžiui, obuolys, pabandykite jį iškepti.

Į alergiją linkusiam mažyliui pablogėti gali ir nuo ramunėlių, čiobrelių ar kmynų arbatos. Įvairios žolelės taip pat gali sukelti alergiją, todėl žolelių arbatos vaikams siūlykite tik retkarčiais.

Gaminti maistą alergiškam ar tam tikrų produktų netoleruojančiam vaikui gali būti paprasčiau, kai šalia - receptai ir patarimai. „Nestlé Sinlac“ receptai nuo 4 iki 12 mėn.

Anksčiau buvo teigiama, kad vėlyvas alergizuojančių produktų įvedimas į vaiko mitybos racioną yra gera prevencinė priemonė, tačiau pastarųjų metų stebėjimai ir tyrimai rodo, kad tokia taktika negelbėja.

Kiti patarimai:

• Atidžiai skaitykite etiketes: Visada tikrinkite produktų sudėtį.
• Ribokite sultis ir glotnučius: Nors straipsnio originale teigiama, kad natūralios sultys ar glotnučiai yra geras pasirinkimas, būtina pabrėžti, kad net ir 100% natūraliose sultyse yra labai daug cukraus (fruktozės) ir mažai skaidulų. Per didelis jų kiekis gali kenkti dantims, mažinti apetitą kitam maistui. Vaikams (ypač iki 3 metų) sultis reikėtų labai riboti arba visai jų atsisakyti, o vitaminus gauti valgant sveikus vaisius.

Alergiškiems vaikams rasti tinkamų saldumynų gali būti iššūkis, nes daugelyje jų yra pieno, kiaušinių, kviečių ar riešutų.

Alergija maistui kyla, kai organizmo imuninė sistema sureaguoja į maiste esančius baltymus lyg į organizmui pavojingą svetimkūnį ir pradeda gaminti antikūnius.

---