Pasaulyje daugėjant vyresnio amžiaus žmonių, kartu didėja ir cukriniu diabetu sergančių senjorų. Be to, medikų skaičiavimais, apie pusės vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių kraujo tyrimai rodo didesnį nei norma gliukozės kiekį kraujyje. Diabeto problemai pasaulyje tik augant, vis daugiau tyrimų yra skiriama mitybai, kuri būtų tinkama sergant cukriniu diabetu.

Mitybos svarba sergant cukriniu diabetu

Kodėl mityba sergant cukriniu diabetu yra tokia svarbi? Valgant tam tikrus maisto produktus, jie sukelia padidėjusį gliukozės kiekį kraujyje. Tiesa, reikia nepamiršti, kad cukriniu diabetu sergantys senjorai paprastai turi ir kitų ligų, kurios yra gydomos vaistais. Sergant cukriniu diabetu, pirmas žingsnis, norint sveikiau valgyti, yra pasidomėti ir suprasti, kaip įvairios maistinės medžiagos veikia cukraus kiekį kraujyje. Subalansuotas valgymo režimas su daug ląstelienos turinčių angliavandenių, liesų baltymų ir sveikų riebalų gali padėti palaikyti stabilų cukraus kiekį kraujyje ir išvengti pavojingų svyravimų.

Pagrindiniai mitybos principai sergant 2 tipo cukriniu diabetu

Gyd. Mityba sergant 2 tipo cukriniu diabetu (CD) yra svarbi gydymo sudedamoji dalis. Sergant lengvos formos CD, dieta yra vienintelė gydymo forma. Svarbu atsižvelgti ne tik į vartojamą maistą, jo kaloringumą, sudėtį, bet ir į mitybos režimą. Sergant 2 tipo CD, svarbu:

• palaikyti normalų gliukozės kiekį kraujyje, išlaikant pusiausvyrą tarp suvartojamo maisto ir fizinio aktyvumo, vartojamų medikamentų ir insulino;
• pasiekti optimalų kraujospūdį ir kraujo lipidų koncentracijas;
• suvartoti atitinkamą kalorijų kiekį, kad būtų palaikomas normalus kūno svoris;
• išvengti ūminių komplikacijų, pavyzdžiui, hipoglikemijos, ir lėtinių komplikacijų, pavyzdžiui, gastroparezės, širdies ir kraujagyslių ligų, nefropatijos.

Mitybos režimas

Asmenims, sergantiems 2 tipo CD, svarbu atsižvelgti į mitybos režimą. Daugeliui žmonių mitybos režimą reguliuoja apetitas. Alkio jausmas - tai signalas, kad normaliai žmogaus organizmo veiklai reikia gauti naują maisto porciją, suteikiančią medžiagų apykaitos procesuose išnaudotą energiją, statybines medžiagas, vitaminus, mineralines medžiagas. Alkio jausmas išnyksta po 15-20 min. nuo valgymo pradžios. Todėl greitai valgantys žmonės gali greitai persivalgyti. Apetitą slopina dažnas valgymas nedidelėmis porcijomis. Apetitą didina aštrus, sūrus maistas, prieskoniai.

Tinkamo mitybos režimo principai:

• Pirmas principas - mitybos reguliarumas, t. y. valgyti reikia kasdien tuo pačiu metu. Kiekvieną valgymą lydi organizmo reakcijos: išsiskiria seilės, skrandžio sultys, tulžis, kasos sultys ir kt., pasireiškia virškinimui svarbios sąlyginės refleksinės reakcijos (pvz., seilių, skrandžio sulčių išskyrimas pamačius ar užuodus maistą). Esant šiems sąlyginiams refleksams, svarbus yra laiko veiksnys, t. y., žmogaus įprotis valgyti kasdien tuo pačiu metu. Organizmas iš anksto pasiruošia pasisavinti maistą.
• Antras principas - fiziologiškas maisto kiekio išdėstymas per parą. Rekomenduojama valgyti 3 kartus per parą ir 1-2 (iki 3) užkandžiai tarp jų. Pastebėta, kad valgantys 1 ar 2 kartus per dieną dažniau serga infarktu, kasos uždegimu, virškinimo sutrikimais, be to, gali išsivystyti hipoglikeminės būklės.
• Trečias principas - reikia maksimaliai laikytis racionalios mitybos principų kiekvieno valgymo metu. Vadinasi, renkantis produktus kiekvienam valgymui (pusryčiams, pietums, vakarienei), reikia išlaikyti optimalų angliavandenių, baltymų, riebalų santykį, t. y. kiekvienam valgymui rinktis produktus iš įvairių jų grupių.

Gydant 2 tipo CD dieta, rekomenduojama mažinti maisto kaloringumą; jeigu svoris normalus, kaloringumas turi būti pakankamas svoriui palaikyti. Norint per savaitę netekti 0,5 kg svorio, reikia sumažinti dienos maisto kaloringumą 500 kcal. Mažos dažnos maisto porcijos mažiau stimuliuoja kasą, todėl insulinas panaudojamas efektyviau. Dažnai valgant nedidėja apetitas, nejaučiamas alkis. Tarpai tarp valgymų turėtų būti ne ilgesni kaip 6 val. Turėtų būti 3 pagrindiniai valgymai ir 2-3 lengvi užkandžiai. Užkandžiams skiriama 15-20 g angliavandenių.

Angliavandeniai ir glikeminis indeksas

Angliavandeniai yra pagrindinis ir lengviausiai pasisavinamas energijos šaltinis. Krakmolas sudaro apie 80 proc. visų su maistu gaunamų angliavandenių. Angliavandeniai turėtų sudaryti 50-60 proc. dienos energijos. Jeigu maiste angliavandenių labai daug, ypač jeigu valgomas labai kaloringas maistas, turintis daug lengvai pasisavinamų angliavandenių, ir energijos patekimas į organizmą viršija energijos poreikių, iki 30 proc. angliavandenių gali virsti riebalais. Rekomenduojama gauti angliavandenius iš vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, ankštinių augalų ir neriebaus pieno produktų.

Angliavandeniai tiesiogiai veikia gliukozės koncentraciją kraujyje po valgio. Glikeminis indeksas - terminas, sukurtas norint apibrėžti, kaip angliavandenių turintis maistas didina gliukozės kiekį kraujyje. Gliukozės glikeminis indeksas lygus 100. Svarbu rinktis kuo mažesnio glikeminio indekso produktus. Mažą glikeminį indeksą turi avižos, miežiai, lęšiai, ankštinės daržovės, obuoliai, apelsinai, pienas, jogurtas ir kt. Skaidulos, fruktozė, laktozė ir riebalai pasižymi mažu glikeminiu atsaku.

Angliavandenių kiekio skaičiavimas

CD sergantys žmonės privalo skaičiuoti vartojamuose maisto produktuose esantį angliavandenių kiekį, nes jis turi įtaką gliukozės koncentracijai kraujyje. Viso angliavandenių kiekio apskaičiavimas pagal maisto etiketę: cukrus (g) + skaidulos (g) + sudėtiniai angliavandeniai (g). Reikalingas angliavandenių kiekis verčiamas angliavandenių vienetais (AV) ir naudojantis paruoštomis lentelėmis (lentelėse nurodomas maisto produktų kiekis, atitinkantis 1 AV), rekomenduojamas racionas. 1 AVs atitinka 10-12 g angliavandenių. 1 g angliavandenių organizmui duoda 4 kcal.

Riebalai

Jie turėtų sudaryti 30-35 proc. dienos energijos. Sočiuosius riebalus patartina riboti iki mažiau nei 7 proc. iš visų suvartojamų kalorijų, o cholesterolio suvartoti mažiau nei 200 mg/d. 2 ar daugiau kartų per savaitę rekomenduojama valgyti žuvį, su kuria gaunama omega-3 polinesočiųjų riebalų rūgščių. Riebalų kokybė yra svarbesnė už jų kiekį.

Transriebalai, sočiosios riebalų rūgštys, cholesterolis turi įtaką širdies kraujagyslių ligų vystymuisi, o mono- ar polinesotieji riebalai atlieka apsauginę funkciją. Sočiosios ir transriebalų rūgštys yra sudėtinės dietos dalys, veikiančios mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolio koncentraciją. Reikėtų, kad maiste sočiųjų ir nesočiųjų riebalų rūgščių santykis būtų 1:1.

Maisto riebalai gali būti skirstomi į matomus ir paslėptus. Gryni, matomi riebalai, yra sviestas, aliejus, taukai. Paslėpti - esantys įvairiuose maisto produktuose: pieno produktuose, mėsoje, kulinarijos ir konditerijos gaminiuose. Net liesoje mėsoje tarp raumenų skaidulų yra apie 10 proc. riebalų.

Angliavandenių gausios dietos (apie 55 proc. energijos iš angliavandenių) didina gliukozės, insulino ir trigliceridų koncentraciją po valgio. Augalų steroliai ir stanolių esteriai blokuoja cholesterolio absorbciją žarnose. Sergantiesiems 2 tipo CD 2 g/d.

Baltymai

Baltymų turėtų būti suvartojama ne mažiau kaip 0,8 g/kg kūno masės per dieną. Gyvulinės kilmės baltymai turėtų sudaryti apie pusę viso baltymų kiekio. Raudoną mėsą rekomenduojama keisti balta mėsa, žuvimi, kiaušiniais, pupelėmis, žirniais, sojų produktais, riešutais ir sėklomis.

Rekomenduojamas suvartojamų baltymų kiekis yra 15-20 proc. nuo suvartojamų kalorijų, tačiau neturėtų viršyti 120-130 g. Didesnis baltymų kiekis (>20 proc.

Skaidulos

Rekomenduojamas suvartoti skaidulų kiekis yra mažiausiai 14 g 1 000 kcal/d. Didesnis skaidulų suvartojimas gali būti susijęs su geresne glikemijos kontrole. Rekomenduojama rinktis ankštines daržoves, skaidulų turtingas košes (>5 g skaidulų porcijoje), vaisius, daržoves, pilno grūdo produktus, iš jų taip pat gaunama reikalingų vitaminų ir mineralų.

Kitos rekomendacijos

• Natris: Natrio patartina suvartoti 2 300 mg/d., jį rekomenduojama gauti iš vaisių, daržovių, neriebių pieno produktų.
• Cukrozė ir fruktozė: Įrodyta, kad cukrozė nedidina glikemijos, todėl jos riboti nereikia. Fruktozę vartojant vietoj cukrozės ar krakmolo, mažėja gliukozės kiekis po valgio, tačiau fruktozė turi neigiamą poveikį plazmos lipidams, todėl neturėtų būti vartojama kaip saldiklis. Nerekomenduojama vengti natūralios fruktozės, kurios esama vaisiuose ir daržovėse.
• Saldikliai: Mažesnio kaloringumo saldikliai yra cukraus alkoholiai (polioliai), tokie kaip eritritolis, izomaltas, laktitolis, maltitolis, manitolis, sorbitolis, ksilitolis, tagatozė ir hidrogenizuotas krakmolo hidrolizatas. Įrodyta, kad tiek sergant, tiek nesergant CD, vartojant cukraus alkoholius pasiekiamas mažesnis gliukozės kiekis kraujyje, nei pavartojus sukrozės ar gliukozės. Cukraus alkoholiai suteikia energijos 2 kcal/g. Vartojami dideliu kiekiu, jie gali sukelti viduriavimą, ypač vaikams. Nemaistingi saldikliai yra acesulfamas, aspartamas, neotamas, sacharinas, sukralozė. Nėra įrodymų, kad jie turėtų įtaką svorio pokyčiams. 2008 metais pradėtas naudoti iš stevijų gaminamas natūralus saldiklis.
• Gėrimai: Gerai glikemijos, svorio kontrolei rekomenduojama vengti cukrumi saldintų gėrimų.
• Alkoholis: Jeigu asmenys, sergantys CD, pasirenka vartoti alkoholį (etanolį), jiems turėtų būti patarta riboti jį: moterims - 1 ar mažiau porcijų per dieną, vyrams - 2 ar mažiau porcijų per dieną (1 porcija yra 15 g grynojo etanolio). Visiškos abstinencijos turėtų laikytis asmenys, kuriems diagnozuota priklausomybė nuo alkoholio, nėščios moterys, sergantys kepenų ligomis, pankreatitu, pažengusia neuropatija, ryškia hipertrigliceridemija. Norint sumažinti naktinių hipoglikemijų riziką, alkoholis turėtų būti vartojamas su maistu, ypač pacientams, sergantiems 1 tipo CD. Nors alkoholis, vartojamas vienas, neturi tiesioginio poveikio gliukozės ir insulino koncentracijai kraujyje, tačiau alkoholiniuose kokteiliuose esantys angliavandeniai gali padidinti gliukozės koncentraciją.
• Vitaminai ir mineralai: Sergantiems CD pacientams svarbu vartoti pakankamai vitaminų ir mineralų, kaip prioritetą renkantis natūralius jų šaltinius. Vyresnio amžiaus žmonėms, nėščioms, maitinančioms moterims, vegetarams, besilaikantiems mažo kaloringumo dietos rekomenduojama skirti papildomas šių medžiagų dozes. CD yra padidėjusio oksidacinio streso būsena. Atlikti antioksidantų, tokius kaip vitaminas C, vitaminas E, selenas, beta karotenas ir kiti karotenoidai, tyrimai nesuteikė tvirtų įrodymų apie jų skyrimo naudą. Taip pat nebuvo efektyvus ir vitaminų B1, B6 ir B12 skyrimas diabetinei neuropatijai gydyti. Sergantiems CD pacientams gali išsivystyti kalio, magnio, cinko, chromo stoka.
• Vanduo: Rekomenduojama gerti pakankamai vandens - 1,5-2 l/d. Geriausia gerti prieš didesnius valgymus, nes tai leidžia sumažinti suvartojamo maisto kiekį ir numesti nereikalingo svorio.

Papildomi mitybos patarimai

Gyvenant Lietuvoje, šiltasis sezonas mus džiugina gausiu uogų, vaisių ir daržovių derliumi. Būtent sezono metu nuskinti vaisiai ir daržovės turi daugiausiai vertingų savybių, todėl patartina juos pirkti didesniais kiekiais ir užšaldyti. Šaldytos uogos, sutrintos į kokteilį, yra puikus būdas numalšinti saldumynų poreikį ir išvengti pridėtinio cukraus.

Riebioje žuvyje, pavyzdžiui, lašišoje, skumbrėje, upėtakyje ir tunuose, gausu omega-3 riebalų rūgščių, kurios gali padėti sumažinti širdies ligų ir uždegimų riziką. Jeigu žuvies nemėgstate arba esate vegetarai, Omega-3 rūgščių galima gauti ir iš tam tikrų augalinių produktų.

Galvojant apie mitybos korekcijas, svarbu nepamiršti, kad užkandžiai daugeliui žmonių yra kasdienio valgymo dalis.

Supermaistas sergant diabetu:

1. Pupelės: Suvalgę pusę stiklinės bet kurios rūšies pupelių, gausite 1/3 kasdien reikalingų skaidulų. Šiame kiekyje yra tiek baltymų, kiek vienoje uncijoje mėsos! Be to, pupelės yra puikus magnio ir kalio šaltinis.
2. Lapiniai ir gūžiniai kopūstai: Lapiniai ir gūžiniai kopūstai, garstyčių žalumynai, špinatai, brokoliai, kininiai kopūstai ar Briuselio kopūstai - šį spalvingą sąrašą galima tęsti. Nepriklausomai nuo to, ar šias daržoves kepsite, virsite, spausite sultis ar valgysite žalius, gausite didelį skaidulų, baltymų, vitaminų ir mineralų kiekį, tačiau jose beveik nėra kalorijų ar angliavandenių.
3. Citrusiniai vaisiai: Apelsinai, citrinos, žaliosios citrinos, mandarinai, kinkanai, klementinai ir greipfrutai žinomi dėl didelio vitamino C ir skaidulų kiekio. Juos galima valgyti žalius, gardinti jais padažus, spausti sultis, vartoti kaip garnyrą ar paskaninti vandenį.
4. Batatai: Įprastas bulves pakeiskite batatais - gausite daug sveikų skaidulų, antioksidantų ir vitamino A. Jei batatų neskusite, skaidulų gausite dar daugiau.
5. Uogos: Šių mažyčių vaisių rekomenduojama visuomet turėti šaldytuve, nes juose gausu antioksidantų, skaidulų ir vitaminų. Populiariausios yra aliejinių kopūstpalmių uogos, gervuogės, mėlynės, avietės, braškės, dygliuotojo ožerškio uogos ir serbentai - visos puikiai tinka tirštiesiems kokteiliams gaminti, vafliams gardinti ar vartoti atskirai.
6. Pomidorai: Kaip ir citrusiniai vaisiai, pomidorai yra beveik bet kokio patiekalo žvaigždės. Jie yra puikūs visur: padažuose ar salotose, įdaryti ar kepti. Pomidorai yra puikus vitaminų C ir E bei geležies šaltinis, taip pat juose mažai angliavandenių.
7. Žuvis, turtinga omega-3 rūgštimis: Supermaistas yra bet kokia žuvis, kurioje daug sočiųjų rūgščių Omega-3. Puikiai tinka skumbrė, šviežias tunas, upėtakinė palija ir silkė, tačiau labiausiai paplitusi lašiša. Omega-3 itin naudingas organizmui: sumažina trigliceridų kiekį, sumažina kraujospūdį ir mažina uždegimą. Šios širdžiai sveikos omega rūgštys paprasčiausiai reiškia „sveiki riebalai“.
8. Pilno grūdo produktai: Balta duona, miltai ir ryžiai yra ne tokie sveiki, nes nuo jų grūdų pašalintas gemalas ir sėlenos, o paliekamas tik saldus krakmolas. Visgi gemale ir sėlenose yra sveikieji elementai: folio rūgštis, Omega-3, magnis, chromas, skaidulos ir kalis. Jei norite valgyti pilnagrūdžius patiekalus, rinkitės nesmulkintus dribsnius, spragėsius, ruduosius ryžius, laukinius ryžius, soras ir bolivines balandas.
9. Riešutai: Sauja šviežių riešutų - turbūt tobuliausias užkandis. Juose gausu sveikųjų riebalų ir skaidulų, o ir pasirinkimas nesibaigiantis. Venkite apdorotų, saldintų ar smarkiai sūdytų riešutų, geriau rinkitės šviežius. Jie puikiai tinka salotoms gardinti, smulkinti į marinatus ar sutrupinti į sveiką riešutų sviestą.
10. Pieno produktai: Pieno produktai išties puikus kalcio šaltinis, be to, jame gausu vitamino D. Ypač naudingas jogurtas, nes jame yra probiotinių bakterijų, kurios sveikos žarnynui ir imunitetui.

Vaistai

Sergant 2 tipo cukriniu diabetu ligos pradžioje skiriama dieta, patariama padidinti fizinį krūvį, atsisakyti alkoholio ir rūkymo, pridedamas gydymas neinsulininiais vaistais glikemijai mažinti. Metforminas priklauso vaistų grupei, vadinamai biguanidais. DPP-4 inhibitoriai (dipeptidil peptidazės 4 inhibitoriai) blokuoja fermentą DPP-4, kuris ardo natūralius inkretinus ir taip didina inkretinų koncentraciją organizme. Tiazolidinedionai, slopindami gliukozės gamybą kepenyse, mažina atsparumą insulinui, t.y. padeda insulinui lengviau patekti į ląstelę, bet neskatina kasos gaminti daugiau insulino. GLP-1 RA dėl savo veikimo mechanizmo ne tik mažina glikemiją, nedidindami hipoglikemijos rizikos, bet ir veikdami į alkio centrus smegenyse reguliuoja apetitą, lėtina skrandžio išsituštinimą, todėl mažina ir kūno svorį. SGLT- 2 inhibitoriai - didina gliukozės išsiskyrimą su šlapimu ir taip mažina gliukozės koncentraciją kraujyje. Jie nestimuliuoja insulino sekrecijos ir nesukelia hipoglikemijos.

Apibendrinimas

Apibendrinant mitybos, sergant cukriniu diabetu, strategiją, pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas greitųjų ir lėtųjų angliavandenių atpažinimui.

Šaltiniai

• Dėl cukrinio diabeto ir tarpinės hiperglikemijos diagnostikos ir gydymo vaistais, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, tvarkos aprašo patvirtinimo 2021 m. Gruodžio 16 d. Nr. V-2864
• American Diabetes Association Professional Practice Committee. 9. Pharmacologic Approaches to Glycemic Treatment: Standards of Care in Diabetes-2024. Diabetes Care. 2024;47(Suppl 1):S158-S178
• Sergančiųjų cukriniu diabetu mokymo programa, patvirtinta 2015 m., Lietuvos endokrinologų slaugytojų diabetologų draugijų, 2015
• Diabetes UK. DPP-4 Inhibitors. Thiazolidinediones (Glitazones). Oral antihyperglycemic therapy for type 2 diabetes: scientific review. JAMA. 2002;287(3):360-372. doi:10.1001/jama.287.3.360Diabetes.co.uk. Sulphonylureas. Management of Hyperglycemia in Type 2 Diabetes, 2022. A Consensus Report by the American Diabetes Association (ADA) and the European Association for the Study of Diabetes (EASD). Diabetes Care. 2022;45(11):2753-2786
• Fox CS, Coady S, Sorlie PD, et al. Trends in cardiovascular complications of diabetes. Jama. 2004;292:2495-2499
• Almdal T, Scharling H, Jensen JS, et al. The independent effect of type 2 diabetes mellitus on ischemic heart disease, stroke, and death: a population-based study of 13,000 men and women with 20 years of follow-up. Arch Intern Med. 2004;164:1422-1426
• Mosenzon O, Alguwaihes A, Leon JLA, et al. CAPTURE: a multinational, cross-sectional study of cardiovascular disease prevalence in adults with type 2 diabetes across 13 countries. Cardiovasc Diabetol.

---