Sergant žarnyno infekcija, tinkama mityba yra itin svarbi norint palengvinti simptomus ir paspartinti gijimą. Geriausias būdas palengvinti ir pašalinti simptomus, tokius kaip pykinimas ir viduriavimas, yra valgyti lengvą maistą bei maistą be prieskonių - bent jau tol, kol jūsų žarnynas grįš į normalias vėžes.
Lengvai virškinami maisto produktai
Tad kokie gi maisto produktai virškinami lengviausiai? Paprastai tai neriebus, mažai ląstelienos turintis maistas - taip užtikrinsite, kad virškinamasis traktas nebus apkrautas papildomais maisto skaidymo darbais - juk jis jau negaluoja.
1. Balta duona ir balti ryžiai
Palyginti su jų giminaičiais - pilno grūdo ar juoda duona bei rudaisiais ryžiais - maisto produktai, pagaminti iš baltų miltų, yra lengviau virškinami. Baltieji miltai yra rafinuoti ir apdoroti, o tai reiškia, kad juose nebėra ląstelienos. Įprastą, „sveiką“ dieną, tikrai geriau rinktis ląstelienos kupinus pilno grūdo angliavandenius, kadangi kūnas juos skaido ilgiau, o dėl to ilgiau išliekate sotūs. Tačiau kai skrandis jūsų nekenčia, daug lengviau valgyti baltų miltų kepinius. Į šią kategoriją patenka ir sūrūs krekeriai.
Druska gali veikti kaip elektrolitas ir padėti, jei kūnas patiria dehidrataciją. Sūrūs riestainiukai taip pat gali tikti jūsų skrandžiui, jei tik jų sudėtyje nėra sviesto ar nesmulkintų grūdų.
2. Arbūzas
Sultingasis vaisius, kartu su savo giminaičiais melionais ir raukšlėtaisiais melionais, yra sudarytas beveik vien iš vandens. Dėl to, virškinimo atžvilgiu, šie vaisiai laikomi nesunkiu maistu ir puikiai aprūpina kūną skysčiais, ypač, kai nuolat viduriuojate. Kadangi šiuose vaisiuose beveik nėra ląstelienos, jie beveik visiškai absorbuojami, todėl tiesiajai žarnai beveik nelieka ko apdoroti.
Jei esate daržovių mėgėjas ir svarstote, kurios daržovės yra lengvai virškinamos, turime liūdnų žinių - daugumoje jų yra nemažai ląstelienos, dėl to jos virškinamos sunkiau. Tačiau tie, kas neįsivaizduoja dienos be daržovių, gali valgyti agurkus - tik pasirūpinkite, kad jie būtų be odelės. Kaip ir melionuose, agurkuose yra daug vandens. Taip pat venkite šių vaisių sėklų - jos nevirškinamos.
3. Vištiena ir kalakutiena
Kalbant apie baltymų pasirinkimą, turite rinktis liesus, mažai riebalų turinčius baltymų šaltinius, tokius kaip vištiena, kalakutiena ir/arba žuvis. Jūsų pasirinktas baltymų šaltinis turėtų būti gaminamas be riebalų. O tai reiškia, kad teks pamiršti kepimą keptuvėje ir pasirinktus baltymus arba virti, arba garinti, arba kepti orkaitėje.
Kalbant apie žuvį, yra kelios papildomos taisyklės. Venkite sušių, kadangi padidėja rizika pabloginti skrandžio būseną dėl bakterijų; taip pat ne pro šalį vengti riebios žuvies, pavyzdžiui, skumbrės ar sardinių, kadangi jos gali būti per sunkiai virškinamos turint skrandžio problemų.
4. Bananai
Kuo rudesni, tuo geriau. Taip, perskaitėte teisingai. Neprinokusiuose, žalesniuose bananuose yra atspariųjų krakmolų, kurie primena prebiotikus - juos sunku suvirškinti ir jie maitina žarnyne gyvenančias bakterijas. O kai skrandis negaluoja, tikrai nenorite, kad tos bakterijos pradėtų klestėti. Tačiau kai bananai pradeda ruduoti, atsparieji krakmolai pavirsta cukrumi, kuris žarnynui nekelia jokių rūpesčių. Papildomas bonusas? Kartais bananai „kietina vidurius“, o tai gali praversti, jei viduriuojate.
5. Virtos košės
Geriausia avižiniai dribsniai. Manų košė arba malti kviečiai ar kukurūzų košė taip pat tinka - jei tik jos virtos ant vandens. Virdami šias košes, padedate suskaidyti jų komponentus, o tai reiškia, kad virškinimo procesą pradedate net neįdėję jų į burną.
Dar vienas patarimas: kai kurie žmonės košes gardina riešutų sviestu ar uogiene. Tačiau kai jūsų skrandis nerimsta, geriau vengti visų priedų. Kai kurie žmonės riešutų sviestą virškina pakankamai lengvai, kiti - nelabai. Be to, riešutų sviestas siejamas su paūmėjusiais refliukso simptomais. Kol jūsų virškinamasis traktas nerimsta, venkite riešutų sviesto.
6. Konservuotos daržovės
O tiksliau, konservuotos morkos, kadangi jose (ne taip kaip daugumoje daržovių), nėra daug ląstelienos, jų odelėje taip pat beveik nėra ląstelienos, ir jose nėra sėklų. Tik venkite konservų, kuriuose daug konservantų. Skaitykite etiketes - kuo ingredientų sąrašas trumpesnis (vanduo ir daržovės), tuo geriau.
7. Batatas (saldžioji bulvė)
Jau žinote - venkite odelių. Tačiau jei ieškote lengvai virškinamo, šiek tiek skanesnio ir maistingesnio maisto (batatuose gausu kalio), išsivirkite vieną iš šių oranžinių gardėsių, iškrapštykite minkštimą ir išmeskite odelę.
8. Kiaušiniai
Geriausia - kietai virti kiaušiniai. Taip yra todėl, kad gaminimui tereikia vandens, ir jie yra visiškai pagaminti, ko negalima pasakyti apie kitokiais būdais gaminamus kiaušinius. Nemėgstate kietai virtų kiaušinių, tačiau dievinate omletą? Į sveikatą, tik naudokite mažai sviesto bei pieno.
9. Obuolių tyrė
Prisiminkite vaikystę ir pasimėgaukitės obuolių tyre. Kaip ir virta košė, obuolių tyrė laikoma „dalinai suvirškinta“, kadangi skrandžiui nebereikia smulkinti viso obuolio. Be to, obuolių tyrė yra skani, saldi, joje yra šiek tiek maistinių medžiagų, o turint virškinamojo trakto problemų, gauti reikiamą vitaminų kiekį ir taip yra sunku.
10. Vištienos sriuba
Lėkštė šiltos vištienos sriubos ne tik ramina, tačiau tai taip pat yra saugus būdas gauti daugiau maistinių medžiagų lengvai virškinamu pavidalu. Kelias valandas kartu verdant daržoves, vištieną ir sultinį, dauguma komponentų yra suskaidomi, todėl kūnui beveik nelieka jokio darbo. Jei situacija su skrandžiu tokia bloga, kad vien nuo minties apie vištieną ir daržoves, norisi vemti, pasiurbčiokite sultinio: vandens ir druskos kombinacija gali padėti sudrėkinti kūną.
11. Žolelių arbatos
Nors žolelių arbatos yra ne visai maistas, jos gali labai padėti, jei negalite net pagalvoti apie maisto kramtymą, tačiau norite kažko raminančio. Ramunėlių arbata yra gerai žinoma švelni ir skrandį raminanti arbata, o kmynų arbata gali palengvinti spazmus ir vidurių užkietėjimą. Imbiero arbata tinka pažaboti pykinimą, o pipirmėtės arbata gali padėti numalšinti skrandžio skausmą ir viduriavimą.
Ką valgyti sergant žarnyno uždegimu?
Sergant žarnyno uždegimu, labai svarbu rinktis tokį maistą, kuris sumažintų ligos simptomus, o ne juos pablogintų. Jei sergate Krono liga ar opiniu kolitu, turėkite omenyje, jog dėl per didelio riebalų kiekio, gaunamo su maistu, gali sutrikti baltymų įsisavinimas. Organizmui tinkamai neatliekant šios funkcijos, sunkėja žarnyno uždegimo simptomai. Tad, kad viso to būtų galima išvengti, siūloma rinktis vaisius ir daržoves, turinčius mažiau skaidulų. Tai gali būti: bananai, arbūzai, pomidorai, morkos, agurkai, burokėliai, špinatai ir kita.
Žarnyno uždegimas, o ypač Krono liga, gali sukelti ir laktozės netoleravimą. Norėdami papildyti savo kalcio atsargas, valgykite tamsiai žalios spalvos daržoves. Sergant žarnyno uždegimu, gali sumažėti ir gerųjų bakterijų kiekis Jūsų žarnyne. Kaip bebūtų, turėkite omenyje, jog kiekvienas žmogus - individualus, todėl, kas tiks vienam, nebūtinai patiks kitam. Geriausia apie tai, ką valgyti, sergant žarnyno uždegimu, pasitarti su šios srities specialistu, gydytoju - dietologu.
Ne paslaptis, jog viena iš viduriavimo pasekmių - kūno skysčių, kurių didžiąją dalį sudaro vanduo, ir maistinių medžiagų netekimas, kas gali sukelti dehidrataciją. Jei per dieną valgote tris kartus - pusryčius, pietus ir vakarienę, rekomenduojama bent laikinai išsiugdyti naują įprotį - per dieną valgyti šešis kartus mažesnėmis porcijomis.
Svarbu atsisakyti žalingų įpročių. Alkoholio vartojimas ar rūkymas tikrai neprisideda prie geresnės jūsų savijautos, sergant žarnyno uždegimu.
Ką valgyti sergant žarnyno infekcija: Patarimai
- Rinkitės tik pavojaus nekeliančius produktus. Vaisius ir daržoves galima valgyti šviežius, tereikia juos rūpestingai nuplauti. Termiškai neapdorota mėsa ir pienas yra labai pavojingi.
- Maistą gaminkite atidžiai. Ruošiant karštus patiekalus ar produktus, temperatūra patiekalo viduje šiluminio apdorojimo pabaigoje turi pasiekti 75 °C - tuomet maistas laikomas paruoštu ir saugiu.
- Pagamintą maistą valgykite iš karto. Nelaikykite virto ar troškinto bei kepto maisto kambario temperatūroje ilgiau negu 2 valandas.
- Paruoštą maistą laikykite tinkamomis sąlygomis. Atvėsintą karštą maistą reikia laikyti šaldytuve ne aukštesnėje kaip 4 °C temperatūroje ir ne ilgiau kaip 12 valandų.
- Venkite žalių ir paruoštų maisto produktų kontakto. Pavyzdžiui, nenaudokite tos pačios pjaustymo lentelės žaliai mėsai ir duonai ar salotoms pjaustyti.
- Nepamirškite nusiplauti rankų: prieš ir po valgio, prieš gamindami valgį, pasinaudoję tualetu, pakeitę sauskelnes, išsipūtę nosį, nusikosėję, nusičiaudėję, po sąlyčio su gyvūnais, jų ekskrementais, po sąlyčio su užterštais aplinkos daiktais ir paviršiais.
Kaip stiprinti imunitetą sergant žarnyno infekcija
Norint greičiau pasveikti ir palaikyti gerą savijautą, labai svarbu pasirinkti tinkamus maisto produktus ir laikytis tam tikrų gyvenimo būdo patarimų. Svarbu ne tik gerosios bakterijos, bet ir prebiotikai t.y. maistas bakterijoms, nes be jų jos neišgyvens mūsų virškinamajame trakte.
- Vitaminas C - tai vienas iš svarbiausių vitaminų, kuris stiprina imunitetą ir padeda organizmui kovoti su infekcijomis.
- Vitaminas D - šis vitaminas yra labai svarbus imunitetui, nes jis padeda reguliuoti imuninės sistemos funkcijas.
- Cinkas - būtinas kovai su uždegimais ir infekcijomis.
- Selenas - tai mineralas, kuris padeda kovoti su oksidaciniu stresu ir stiprina imuninę sistemą.
Dauguma mūsų imuninės sistemos ląstelių yra žarnyne, todėl svarbu palaikyti sveiką žarnyno mikroflorą ir stiprinti žarnyno sveikatą. Į mitybą įtraukti probiotikais turtingą maistą - raugintas daržoves, raugintus nesaldintus pieno produktus. Tačiau prebiotikai taip pat labai svarbūs, tai maistinės medžiagos, kurios padeda maitinti probiotikus.
Būtina valgyti įvairų maistą, užtikrinti subalansuotą mitybą. Vartoti angliavandenius - viso grūdo produktus, daržoves ir vaisius. Jie suteikia energijos ir padeda organizmui geriau kovoti su stresu bei infekcijomis. Baltymus - būtent jie yra esminiai mūsų imunitetui, nes sudaro imunitetą palaikančias ląsteles ir antikūnus. Geriausi baltymų šaltiniai yra liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai.
Taip pat, labai svarbus reguliarus fizinis aktyvumas ir sveikas gyvenimo būdas - tai padeda stiprinti širdies ir kraujagyslių sistemą, gerina kraujo apytaką ir limfos tekėjimą, kas padeda kovoti su infekcijomis.
Derėtų nepamiršti, jog pakankamas miegas yra būtinas norint atstatyti organizmą. Stenkitės miegoti 7-8 valandas per naktį. Nepakankamas miegas susilpnina imunitetą. Ir žinoma, svarbus streso valdymas, nes ilgesnis stresas gali susilpninti imunitetą, todėl svarbu pasirūpinti atsipalaidavimu ir poilsiu.
Kada kreiptis į gydytoją?
Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms. Pas medikus reikėtų apsilankyti ir tada, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę.