pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Auksinis stafilokokas: kas tai, kaip užsikrečiama ir kaip apsisaugoti

Auksinis stafilokokas (Staphylococcus aureus) - viena iš geriausiai žinomų ir dažniausiai žmonių aplinkoje sutinkamų bakterijų. Daugelis šalių medikai šią bakteriją vadina žudike, nes ji yra ne tik labai pikta, bet ir klastinga. Anot mikrobiologijos specialistų ir kai kurių medikų, auksinio stafilokoko (Staphylococus aureus) nešiotojai yra daugybė augančių vaikų ir apie trečdalis suaugusiųjų.

Kai kurių pasaulio medikų teigimu, jų galima rasti ant 3 iš 10 žmonių odos, nosies gleivinės. Čia gyvendamos bakterijos tėra normalios mikrofloros dalis ir nedaro jokios žalos.

Skirtingais duomenimis, auksinį stafilokoką nešioja (dažnai patys to nežinodami) nuo 30 iki 60 proc.Žvelgiant į eilinį žmogų, dažname mūsų tūno daugiau nei 30 trilijonų bakterijų. Žinoma, išsigąsti ir pulti į paniką nereikia, dalis jų yra būtinos sėkmingam mūsų organizmo funkcionavimui.

Kaip plinta auksinis stafilokokas?

Paprastai stafilokokai plinta kontaktiniu būdu: sveiki nešiotojai ar sergantys asmenys gali perduoti stafilokoką kitiems per užterštas rankas, pačius įvairiausius namų apyvokos daiktus. Dažnai tiesiog užtenka paliesti durų rankenų ar sienų paviršius, ant kurių yra bakterijų. Užsikrečiama tiesiog nuo sergančiojo arba sveiko žmogaus, nešiojančio šias bakterijas, per užterštas rankas ar įvairius namų apyvokos daiktus.

Kaip auksinis stafilokokas veikia organizmą?

Kadangi stafilokokai būna ant odos, tai dažniausiai sukelia odos ir minkštųjų audinių infekcijas, jei stafilokokas patenka į kraują, gali būti sepsis ir krauju bakterija gali patekti į kitus organus bei sukelti širdies vožtuvų, kaulų ir sąnarių, kvėpavimo takų, centrinės nervų sistemos infekcijas. Taip pat gali sukelti ir pooperacinių žaizdų infekcijas. Ant odos ar kitur patekęs mikroorganizmas sukels infekciją ar ne, priklauso nuo stafilokoko virulentiškumo, t.y. agresyvumo sukelti ligą, ir nuo žmogaus būklės: amžiaus, imuninės sistemos, kitų ligų, mitybos, higienos.

Ši bakterija paprastai ramiai gyvena žmonių nosiaryklėje ir susiklosčius tam tikromis aplinkybėms, pavyzdžiui, smarkiai nusilpus imunitetui, suaktyvėja. Auksinis stafilokokas dažnai sukelia ir kraujo infekciją, pasireiškiančią didele temperatūra, šaltkrėčiu, silpnumu. Kitų auksinio stafilokoko sukeltų ligų simptomai priklauso nuo to, kuris organas bakterijos pažeidžiamas.

Auksinis stafilokokas sukelia pūlines ligas - odos, plaučių, sąnarių, širdies vožtuvų, kaulų ar bet kurio kito žmogaus kūno organo uždegimą. Tai gali būti maži odos pūlinėliai ir šunvotės, sunkios pūlinės ligos ir kraujo užkrėtimai. O jeigu organizmo gebėjimas kovoti su bakterija yra nusilpęs, auksinis stafilokokas su krauju gali būti nuneštas į bet kurį organą ir jį pažeisti.

Pasak Auksės Mickienės, prasidėjusios stafilokokinės infekcijos simptomai labai priklauso nuo to, kokia yra infekcijos forma. Jei prasidėjo odos infekcija, gali atsirasti pūlinių, furunkulų, karbunkulų. Stafilokoko bakterijai pakliuvus ant pooperacinių žaizdų, jos gali supūliuoti. Stafilokokas gali sukelti ir plaučių uždegimą (pneumoniją). Taip pat dėl auksinio stafilokoko bakterijos gali iš karto prasidėti kraujo infekcija. Žmogus karščiuoja, prasideda šaltkrėtis. Kraujo keliu šios bakterijos gali patekti į įvairius organus.

Daugelio šalių medikai šią bakteriją vadina žudike, nes ji yra ne tik labai pikta, bet ir klastinga. Kadangi daugybė auksinio stafilokoko sukeltų ligų kelia pavojų gyvybei, jas būtina kuo skubiau gydyti specialistų skirtais antibiotikais.

Atsparumas antibiotikams

Tačiau dar viena ir bene didžiausia problema yra ta, kad auksinis stafilokokas yra atsparus antibiotikui meticilinui. O tokį atsparumą antibakteriniams vaistams skatina neracionalus ar nepagrįstas jų vartojimas. Su visuomene siejamos stafilokoko bakterijos dažniausiai yra jautrios meticilinui. Tačiau su ligoninės aplinka susiję stafilokokai yra atsparūs jam, o kartais - ir kitiems antibiotikams. Dėl to šios infekcijos yra ypač pavojingos, jų gydymas - ilgas, brangus ir sudėtingas.

O gydymo įstaigose plintanti tokia bakterija jau tapo atspari ne tik jam, bet ir kitų rūšių antibiotikams, nepasiduoda ji ir stiprioms dezinfekcinėms priemonėms. Ligoninių vidaus baubas - auksinis stafilokokas itin greitai gali išplisti reanimacijos bei naujagimių skyriuose, tarp turinčių atvirų žaizdų, invazinių prietaisų bei silpnos imuninės sistemos pacientų.

Auksinis stafilokokas naujagimiams

Viena dažniausiai ligas sukeliančių bakterijų auksinis stafilokokas ne vienai mamai kelia nerimą. Ypač jei kūdikis gimė neišnešiotas. Naujagimius ir kūdikius gali užkrėsti infekcija, jei gydytojai ar slaugytojai, pavyzdžiui, nemūvi medicininių pirštinių arba naudoja prastai dezinfekuotus instrumentus.

Dažnai manoma, kad auksiniu stafilokoku kūdikis užsikrėtė ligoninėje, tačiau tai nebūtinai tiesa. Kadangi 25-30 proc. žmonių yra šios bakterijos turėtojai, labai didelė tikimybė, kad patys ją ir perduoda savo vaikams. Kai naujagimis gimsta, yra paguldomas mamai ant krūtinės ir tuo metu jo kūną nusėja daugybė gerųjų ir blogųjų bakterijų, tarp jų gali būti ir auksinis stafilokokas.

Ar naujagimis, susidūręs su auksiniu stafilokoku, susirgs, priklauso nuo imuninės sistemos. Kuo silpnesnis mažylis, tuo didesnė tikimybė, kad bakterija sukels užkrečiamąją ligą, pavyzdžiui, atsiras pūlinukų, vočių, supūliuos bambutė.

Gydymas

Auksinio stafilokoko sukelti uždegimai gydomi antibiotikais. Tačiau šie ir kiti dažnai papildomai medikų skiriami auksinio stafilokoko bakterijas žudantys vaistai niekada nebuvo ir nėra vienintelis išsigelbėjimas. Tyrimais įrodyta, kad labai svarbi yra ir paties organizmo kova. Ligą sukeliančiai bakterijai patekus į organizmą, pastarasis su ja į kovą meta visas savo pajėgas. Yra įrodyta, kad vien antibiotikai ir kitos bakterijas veikiančios medžiagos žmogaus neišgelbėtų, nes reikalinga ir organizmo kova.

Svarbu prisiminti, kad antibiotikams atsparus auksinis stafilokokas pasirodė apie 1961-uosius. Kuo daugiau laiko praeina maistui nukritus ant žemės, tuo daugiau bakterijų susikaupia. Pavyzdžiui, makaronams nukritus ir susilietus su grindimis, bakterijos spėja kolonizuotis, todėl keliamuose nuo žemės makaronuose kartu jau būna ir bakterijos.

Prevencija

Bet kuriuo atveju nepamirškite svarbiausio: nuo auksinio stafilokoko klastos patikimai saugo stiprus imunitetas. Žmonija išgyveno bakterijų apsuptyje tūkstančius metų, kol nebuvo išrasti antibiotikai. Bakterijos „nurimsta”, kai organizmas jas nugali. Stiprų organizmą bakterijos mažiau ir rečiau puola nei silpną. Būtent todėl derėtų atsižvelgti į kasdienius įpročius: sveiką mitybą, buvimą gryname ore, teisingus miego įpročius.

Todėl ligoninėse siekiant išvengti infekcijų turėtų būti imamasi visų prevencinių priemonių. Ligoniai užsikrėtę auksinio stafilokoko bakterijomis turi būti izoliuoti, turėti atskirus daiktus, prie kurių daugiau niekas nesiliestų. Prie tokių ligonių medikai taip pat turėtų būti laikydamiesi visų higienos reikalavimų, kad neperduotų infekcijos kitiems pacientams.

Siekiant užtikrinti, kad ant vartotojų stalo patektų saugūs, tinkami vartoti produktai, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai rekomenduoja:

  • Vartoti gerai termiškai apdorotą mėsą ir jos produktus.
  • Termiškai neapdorotą mėsą, daržoves laikyti atskirai nuo termiškai apdoroto, vartojimui paruošto maisto.
  • Kruopščiai nuplauti pjaustymo lentas, įrankius po sąlyčio su mėsa, žuvininkystės produktais, daržovėmis.
  • Pirkti maisto produktus įteisintose prekybos vietose.
  • Kruopščiai plauti žalias daržoves, vaisius prieš vartojimą.
  • Paruoštus vartojimui produktus laikyti ne aukštesnėje nei 6-8 °C temperatūroje.
  • Produktus, kurie vartojami karšti, laikyti aukštesnėje nei 68°C temperatūroje.
  • Laikytis asmens higienos reikalavimų, dažnai plauti rankas po tekančiu vandeniu, ypač prieš maisto ruošimą, maisto ruošimo metu, pasinaudojus tualetu, po kontakto su gyvūnais.
  • Negaminti maisto sergant angina ir odos pūlinėmis ligomis.