pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ką valgyti sergant gelta: mitybos gairės kepenų sveikatai

Gelta yra medicininė būklė, pasižyminti odos, akių baltymų (sklerų) ir gleivinių pageltimu, kurį sukelia padidėjęs bilirubino - raudonųjų kraujo kūnelių skilimo produkto - kiekis kraujyje. Bilirubinas paprastai apdorojamas kepenyse ir pašalinamas per tulžį, tačiau sutrikus šiam procesui, jis kaupiasi organizme, sukeldamas geltoną atspalvį.

Gelta gali pasireikšti bet kokio amžiaus žmonėms, įskaitant naujagimius, kuriems ji dažnai yra fiziologinė ir laikina. Suaugusiems gelta dažniausiai siejama su rimtesnėmis priežastimis, tokiomis kaip hepatitas ar kepenų cirozė.

Kas yra gelta?

Geltos sindromas - tai akių sklerų, odos ir gleivinių pageltimas dėl padidėjusio bilirubino kiekio kraujyje ir jo susikaupimo poodiniame sluoksnyje. Gelta pastebima, kai bendro bilirubino koncentracija kraujyje pasiekia 35-60 μmol/l. Gelta kaip normali fiziologinė būsena pasireiškia tik naujagimiams pirmąją gyvenimo savaitę. Visais kitais atvejais gelta yra patologinis sindromas, atspindintis kepenų, kraujotakos ar kitas ligas ir patologines būsenas.

Geltos priežastys ir rizikos veiksniai

Geltos priežastys skirstomos į tris pagrindines kategorijas, priklausomai nuo bilirubino apdorojimo sutrikimo vietos: prieškepenines, kepenines ir pokepenines.

Pagrindinės priežastys

  • Hemolizinė (prehepatinė) gelta: ją sukelia pažeidimai, atsirandantys „iki“ kepenų, todėl nekinta jokie kepenų fermentų (alanininės transaminazės (ALT), asparagininės transaminazės (AST) ir šarminės fosfatazės (ŠF) rodikliai.
  • Parenchiminė (hepatoceliulinė) gelta: sergant parenchimine gelta sutrinka kepenų ląstelių gebėjimas: a) konjuguoti su gliukurono rūgštimi; b) išskirti tiesioginį (konjuguotą) bilirubiną į tulžies latakus; c) sulaikyti ir reekskretuotiarba perdirbti urobilinogeną.
  • Mechaninė (posthepatinė) gelta: mechaninė gelta sukeliama tulžies pūslės obstrukcijos kepenyse arba ektrahepatiniame tulžies latakų medyje.

Rizikos veiksniai

  • Ilgalaikis nesaikingas alkoholio vartojimas.
  • Produktai ir gaminiai, turintys gausų rafinuotų angliavandenių, pridėtinio cukraus, ypač fruktozės, kiekį.
  • Perkeptas, gruzdintas, apskrudęs maistas ir „transriebalai“ (etiketėse žymimi kaip „iš dalies hidrinti“).
  • Supelijęs maistas.
  • Pernelyg didelis bet kokio maisto kiekis, lemiantis asmens nutukimo vystymąsi.
  • Nesaugūs maisto produktai, sukeliantys riziką užsikrėsti hepatitu A ar echinokokoze.

Geltos simptomai

Pagrindinis geltos požymis yra pageltusi oda ir akių baltymai, tačiau simptomai priklauso nuo pagrindinės priežasties. Naujagimiams gelta gali pasireikšti vangumu, blogu maitinimusi ar aukštu bilirubino lygiu, kuris negydomas gali sukelti kernikterą - smegenų pažeidimą.

Gydymas: kaip valdyti geltą?

Geltos gydymas orientuotas į pagrindinės priežasties šalinimą, nes pati gelta yra simptomas.

Pagrindinės priežasties gydymas

  • Sergant kepenų ciroze maistą geriau virti ir troškinti, o ne kepti.
  • Subalansuota dieta sergant kepenų ciroze padeda atkurti, normalizuoti kepenų ir tulžies pūslės veiklą. Patariama vartoti daugiau pieno baltymų, augalinio aliejaus ir ląstelienos turinčių maisto produktų.
  • Gydant kepenų ligas dažniausiai skiriami silimarino (veikliosios medžiagos, gaunamos iš margalapio margainio), fosfolipidų, vitamino E papildai. Atkreipiu dėmesį, kad papildus turėtų paskirti gydytojas, nurodydamas dozę ir vartojimo trukmę.

Symptominis gydymas

Negydant pagrindinės priežasties, gelta gali sukelti komplikacijas, priklausomai nuo ligos sunkumo. Gelta, ypač lengvos formos ar naujagimių fiziologinė gelta, dažnai turi minimalų poveikį ir praeina gydant pagrindinę priežastį.

Ką valgyti sergant gelta?

Sveikatai palankūs maisto produktai, galintys palaikyti sklandžią kepenų veiklą:

  • kryžmažiedės daržovės (kopūstai, brokoliai, lapiniai, Briuselio kopūstai ir kitos);
  • kitos tamsiai žalios lapinės daržovės, kiaulpienės lapai, salierai;
  • česnakas, svogūnai, porai;
  • uogos (ypač miško - mėlynės, spanguolės) ir citrusiniai vaisiai;
  • nesūdyti riešutai ir sėklos;
  • alyvuogių aliejus;
  • riebi žuvis;
  • avižos;
  • prieskoniai: raudonėlis, šalavijas, kalendra, rozmarinas, ciberžolė, karis, citrusinių vaisių žievelės, kmynai, krapai ir kiti;
  • žalioji arbata;
  • kava.

Baltymų trūkumas gali lemti suriebėjusių kepenų uždegimo vystymąsi. Kita vertus, baltymu perteklius sąlygoja inkstų funkcijos sutrikimą, inkstų funkcijos nepakankamumo vystymąsi. Sergant kepenų ciroze sumažėja baltymų sintezė. Naudinga baltyminė dieta: 25% baltymų, sumažintas paprastųjų angliavandenių kiekis.

Transriebalai didina „blogojo“ cholesterolio ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį. Jei per dieną suvartojama daugiau nei 2% transriebalų, rizika mirti nuo širdies ligų išauga 20-32%. Paprastieji angliavandeniai didina kepenų suriebėjimo riziką. Jų gausu perdirbtuose maisto produktuose, saldumynuose, saldžiuose gėrimuose ir kt.

Fruktoze sutrikdo sotumo mechanizmus, didina šlapimo rūgšties kieki kraujyje, o tai didina arterines hipertenzijos rizika. Perdirbtas maistas dažnai yra praturtintas fruktoze ir sacharoze. Fruktoze vartojama kaip saldiklis, gaminant saldžius vaisvandenius, sultis, žele, džemus.

Mononatrio gliutamato - skonio stipriklio vartojimas didina laisvų riebiųjų rūgščių ir trigliceridų kiekį kraujo serume ir sukelia kepenų ląstelių (hepatocitų) uždegimą bei displaziją, vystosi kepenų suriebėjimas. Aspartamo ir karameles dažiklio yra dideli kiekiai saldžiuose gėrimuose, vaisvandeniuose. Pastarasis sukelia uždegiminius procesus organizme. Pernelyg didelis suvartojamu vaisių kiekis taip pat skatina kepenų suriebėjimą.

Geltos prevencija

Svarbu vengti alkoholio, perdirbto maisto, persivalgymo. Kepenis „nudžiugins“ saikingos maisto porcijos, reguliariai vartojamos daržovės ir nebūtinų papildų bei vaistų vengimas.

Prevencinės priemonės, tokios kaip vakcinacija, sveika gyvensena ir reguliarūs sveikatos patikrinimai, padeda sumažinti geltos riziką.

Kada kreiptis į gydytoją?

Jei pastebite geltos požymius, tokius kaip odos ar akių pageltimas, tamsus šlapimas ar niežėjimas, būtina nedelsiant konsultuotis su gydytoju, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta priežastis. Venkite savarankiško vaistų vartojimo, maisto papildų ar alternatyvių metodų taikymo be specialisto rekomendacijos, nes tai gali būti pavojinga.

Geltos poveikis kasdieniam gyvenimui

Sunkesnės priežastys, tokios kaip hepatitas ar tulžies latakų obstrukcija, gali sukelti nuovargį, diskomfortą ir apriboti kasdienę veiklą, pvz., darbą ar fizinį aktyvumą. Norint prisitaikyti prie būklės, svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų, stebėti simptomus ir keisti gyvenimo būdą, pvz., riboti alkoholį ar laikytis dietos.