Žinia apie nustatytą onkologinį susirgimą sukrečia kiekvieną diagnozę išgirdusį žmogų. Ypač svarbus atviras bendravimas su gydytoju.
Bendravimas su Gydytoju ir Pasiruošimas Gydymui
Anot NVI Chemoterapijos su dienos stacionaru skyriaus vedėjos, gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Birutės Brasiūnienės, mitai medicinoje gyvuoja tol, kol mokslas ir praktika neatneša naujų žinių jiems paneigti. „Onkologinės ligos kelia grėsmę sveikatai ir gyvybei, išplitusios stadijos, deja, nėra pagydomos. Vėžio gydymas yra gana sudėtinga procedūra pacientui, vaistai turi pašalinių reiškinių. Tai, matyt, turi įtakos mitų apie vėžio gydymą atsiradimui ir gyvavimui“, - sako dr. B.Brasiūnienė.
Anot gydytojos onkologės chemoterapeutės, įveikti vėžio gydymo baimes padeda ir pokalbis su gydytoju. „Visada labai svarbu savo nerimu dalintis su gydančiu onkologu, artimaisiais, prašyti psichologo patarimo - tiek gydymo pradžioje, tiek vėliau, per vidurį chemoterapijos kurso, jei tik kyla klausimų.
Taip pat savo pacientams visada rekomenduojame sekti tik oficialius ligoninių, kuriose gydotės, gydytojų specialistų komentarus, nebijoti klausti ar teirautis po kelis kartus savo gydančio onkologo, jei nesupratote ar pamiršote, prašyti, kad jus palydėtų artimieji, kurie padės susigaudyti“, - pataria medikė.
- Konsultacijai reikia atsinešti visus namuose turimus dokumentus apie savo sveikatą: išrašus iš gydymo įstaigų, atliktų tyrimų duomenis ir išvadas.
- Jei diagnozė buvo nustatyta kitoje gydymo įstaigoje - pageidautina turėti į CD ar USB laikmeną įrašytus atliktų radiologinių tyrimų vaizdus, biopsijos ar operacijos metu pašalinto naviko pat. histologinius preparatus (stikliukus, parafininius blokus).
- Gydytojui taip pat labai svarbi informacija apie kitas paciento persirgtas ar esamas ligas, alergijas vaistams ar kitoms medžiagoms.
- Būtina pateikti informaciją apie vartojamus vaistus, jų dozes, vartojamus maisto papildus ar žolinius preparatus - tai yra labai svarbu parenkant priešvėžinį medikamentinį gydymą ir įvertinant galimas sąveikas su jau vartojamais medikamentais.
- Vykstant į pirmąją konsultaciją, rekomenduojama iš anksto užsirašyti visus iškilusius klausimus, paminėti varginančius simptomus.
- Jei įmanoma, į pirmąją konsultaciją rekomenduojama atvykti su artimu žmogumi, kuriuo pasitikima - jis ne tik parems ir palaikys emociškai, tačiau gali padėti prisiminti svarbią informaciją, įsiminti gydytojo rekomendacijas.
Medikamentinis Gydymas ir Jo Pažanga
Dr. B.Brasiūnienė pabrėžia, kad medikamentinis vėžio gydymas (jis apima chemoterapiją, taikinių terapiją, imunoterapiją, hormonoterapiją ar jų derinius) tobulėja ne tik pasaulyje, bet ir mūsų šalyje. „Medikamentinio gydymo pažanga per pastaruosius dešimtmečius iš tiesų didžiulė. Tą matome ir Lietuvoje.
Kasmet vėžio gydymas pasipildo naujais inovatyviais vaistais, jie tampa kompensuojami, pacientams galime pasiūlyti dalyvauti inovatyvių vaistų klinikiniuose tyrimuose ar pacientų paramos programose, gydymo rezultatai gerėja, gyvenimo trukmės vidurkis kai kuriais išplitusio vėžio atvejais gali būti skaičiuojamas metais, o ne mėnesiais, kaip buvo ankščiau.
Gydymo toksiškumai geriau suvaldomi, pacientai gyvena ilgiau, ilgesnį laiką lieka darbingi ar socialiai aktyvūs“, - apie medikamentinio vėžio gydymo pažangą pasakoja gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Apžvelgdami visą vėžio gydymą per kelis dešimtmečius, matome, kaip jis keitėsi, tobulėjo, atsirado naujų vėžio gydymo būdų, taikinių terapija, imunoterapija, jų deriniai. Dėl šios priežasties gerėja gydymo rezultatai, sėkmingiau pavyksta kovoti su pašaliniais reiškiniais (arba jų yra labai mažai), o ir patys pacientai turi žymiau daugiau galimybių edukuotis šia tema ir tokiu būdu sau padėti“, - apie chemoterapiją šiandien pasakoja dr. B.Brasiūnienė.
Anot NVI gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. Linos Daukantienės, pirmosios gydytojo onkologo chemoterapeuto konsultacijos tikslas - supažindinti pacientą su diagnoze, numatomu gydymu, galimomis gydymo alternatyvomis, sudaryti gydymo planą, informuoti kaip elgtis pasikeitus sveikatos būklei, pasireiškus nepageidaujamiems gydymo reiškiniams, paaiškinti apie ligos prognozę.
„Gydymas pirmosios konsultacijos metu parastai nepradedamas, nebent būtų neatidėliotina būtinybė. Gydymo pradžia suderinama su pacientu, paaiškinama, ar tai vyks ligoninėje, ar ambulatoriškai dienos stacionare. Specialaus pasiruošimo gydomajai procedūrai nereikia, tačiau prieš numatomą gydymą gali būti paskiriami papildomi tyrimai sveikatos būklei įvertinti (laboratoriniai kraujo, šlapimo tyrimai, elektrokardiograma, kardioechoskopija ir pan.)“, - ko tikėtis per pirmąjį vizitą pas gydytoją onkologą chemoterapeutą paaiškina dr. L.Daukantienė.
Mityba Chemoterapijos Metu
Kadangi neretas medikamentinio gydymo šalutinis poveikis - pykinimas, onkologiniam pacientui gali tekti koreguoti savo mitybą.
Anot specialistų, jei pykina, reikėtų rinktis maistą, kurį būtų lengva kramtyti, nuryti ir virškinti (virtą, o jei labai norisi - lengvai apkeptą). „Nevalgykite sunkaus riebaus maisto. Gerkite lėtai bei gurkšnokite skysčius visą dieną. Valgykite kambario temperatūros ir vėsesnį, bet ne karštą maistą. Jei pykina tik tarp valgymų, stenkitės valgyti nedideliais užkandžiais, dažnai ir lėtai“, - pataria dr. L.Daukantienė.
Medikai atkreipia dėmesį, kad gydantis chemoterapija, kai kurie maisto produktai gali sustiprinti pykinimą. „Pykinimas yra ligos gydymo pasekmė, todėl anksčiau pamėgti ir gerai toleruojami maisto produktai gali sukelti pykinimą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės gydymo metu nebegali valgyti mėsos.
Tokiu atveju išbandykite kitus baltymų šaltinius, tokius kaip žuvį, galbūt tiks balta mėsa (pvz., vištiena), pupelės ar kiaušiniai“, - pataria medikė. Specialistai taip pat pataria vengti riebaus kepto maisto, labai saldaus maisto, aštraus, karšto bei stipraus kvapo maisto.
„Beje, vien kvapai, sklindantys maisto gaminimo metu, gali sukelti pykinimą, todėl reiktų pagalvoti, kaip izoliuoti ligonį nuo iš virtuvės sklindančio kvapo“, - sako dr. L.Daukantienė.
Medikė taip pat atkreipia dėmesį, kad, siekiant išvengti ar palengvinti chemoterapijos sukeliamus šalutinius, nepageidaujamus reiškinius, yra naudojami ir pagalbiniai vaistai, tokie kaip antialerginiai, kraujodarą stimuliuojantys vaistai, taip pat vaistai, skirti pykinimui malšinti.
Taikant sisteminį medikamentinį priešvėžinį gydymą, gali pasireikšti ir kitų šalutinių reiškinių, tokių kaip plaukų slinkimas, viduriavimas, karščiavimas, imunosupresija, bėrimai ir pan. Šalutiniai reiškiniai gali visai nepasireikšti, ar pasireikšti įvairiais sunkumo laipsniais viso gydymo periodo metu.
Jų pobūdis ir tikimybė priklauso nuo taikomo gydymo schemos, paciento sveikatos būklės, individualių organizmo savybių. Konsultacijos metu gydytojas chemoterapeutas informuoja apie galimus šalutinius gydymo reiškinius, priemones kaip jų išvengti ar palengvinti, suteikia informaciją, kur kreiptis jiems atsiradus.
Ypač aktualu kalbant apie baltuosius kraujo kūnelius, leukocitus, neutrofilus. Jų funkcija yra gynybinė - saugoti organizmą nuo įvairių infekcijų, ypač, bakterinių. Taikant chemoterapiją, baltųjų kraujo kūnelių gali sumažėti. Dėl to pacientui kyla pavojus ir jis tampa jautresnis tokiai infekcijai negu žmogus, kuris chemoterapinio gydymo negauna. Taigi, gydantis chemoterapija, tam tikras veiklas reikia riboti“, - kalba dr. J.Asadauskienė.
Fizinis Aktyvumas ir Kelionės Gydymo Metu
Tačiau medikė pabrėžia, kad visiškai atsisakyti fizinio aktyvumo negalima. „Rekomenduojama nepervargti. Žinoma, jei pacientas visai neaktyvus, tai irgi nėra gerai. Fizinis aktyvumas turėtų būti saikingas. Rekomenduojami pasivaikščiojimai, jei žmogus anksčiau sportavo, vertėtų iš naujo apgalvoti krūvius, nepervargti, nepersitempti, saugotis susibūrimų, saugotis infekcijų.
Jei pacientas yra vietoje, kur daug žmonių, reikia dėvėti veido kaukę. Tai padeda išvengti užsikrėtimo infekcija,“ - sako gydytoja onkologė chemoterapeutė.
Anot dr. J.Asadauskienės, gydantis chemoterapija, reikėtų apsvarstyti ir keliones, ypač - į užsienį. „Atsargiai reikėtų ir planuoti keliones. Dėl kontaktų su kitais žmonėmis, infekcijų pavojus išlieka didesnis. Jei svetimoje šalyje staiga pablogėtų kraujo rodikliai, pakiltų temperatūra, pasireikštų infekcijos požymiai, reikėtų apgalvoti, kur tokiu atveju kreiptis - tokia būklė yra pavojinga gyvybei. Praktikoje yra tekę susidurti su atvejais, kai pacientas išvyksta į kelionę, gerai jaučiasi, tačiau jo būklė staiga pablogėja ir tada svečioje šalyje tenka kreiptis į medikus. Pacientas patiria nepatogumų“, - galimas rizikas vardija medikė.
Anot NVI Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjos, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojos Jolantos Paškevičienės, chemoterapija skirtingai veikia žmones. Kai kurie pakankamai gerai jaučiasi ir gydymo periodu gyvena įprastą gyvenimą, bet daugelis jaučia silpnumą ir darbus atlieka daug lėčiau.
Todėl, anot medikės, reikia dirbti tiek, kiek galite, ir nepersistengti, skirti pakankamai laiko poilsiui. „Fizinio aktyvumo chemoterapijos metu nauda ir saugumu jau neabejojama, todėl vis daugiau skiriama dėmesio mankštai, vertinant ją, kaip puikią priemonę ligos ar gydymo šalutinių reiškinių valdymui.
Net ir mažiausias fizinis aktyvumas yra rekomenduojamas, tačiau kaip ir visuomet - vienas pasirinkimas yra geriau už kitą. Įprastinis fizinis aktyvumas, toks kaip namų tvarkymas, darbai sode ar darže 3-4 valandas per savaitę sumažina su liga ar gydymu susijusį nuovargį, galbūt pagerins apetitą ir nuotaiką“, - sako J.Paškevičienė.
Dažnas Šalutinis Poveikis ir Jo Valdymas
- Pykinimas ir vėmimas: Valgykite mažais kąsneliais ir dažnai, rinkitės vėsius arba šaltus patiekalus, gerkite imbierinio skonio gėrimus.
- Burnos pažeidimas: Po kiekvieno valgymo skalaukite burną vandeniu, valykite dantis šepetėliu ir dantų pasta 2-3 kartus per dieną, venkite aštrių patiekalų.
- Skonio ir uoslės pojūčių pasikeitimas: Rinkitės mėgstamus patiekalus, pamėginkite vėsius arba šaltus patiekalus, gerkite pakankamai vandens.
- Viduriavimas: Gerkite pakankamai skysčių, rinkitės produktus, kuriuose gausu natrio ir kalio, venkite pieno produktų.
- Vidurių užkietėjimas: Gerkite pakankamai skysčių, didinkite skaidulinių medžiagų turinčio maisto kiekį, valgykite džiovintus vaisius.
- Pablogėjęs apetitas: Valgykite ne mažiau nei 6 kartus per dieną, valgykite kartu su šeima, gerkite kaloringesnius skysčius.
Mitybos Patarimai Sergant Onkologine Liga
- Vėžiu sergančių žmonių medžiagų apykaita pakinta, todėl organizmui reikia gerokai daugiau baltymų nei sveikam žmogui.
- Tinkama mityba padeda jaustis geriau, išlaikyti jėgas ir energiją, išvengti svorio mažėjimo ir išlaikyti maistinių medžiagų atsargas organizme, geriau toleruoti gydymą (bus mažiau šalutinių poveikių).
- Rinkitės viso grūdo produktus (duoną, makaronus, kruopas), vaisius, daržoves, ankštines daržoves.
- Venkite greito maisto, saldumynų, perdirbtų produktų, raudonos mėsos (rekomenduojama ne daugiau kaip 500 gramų per savaitę).
- Pasitarkite su gydytoju dietologu dėl individualaus mitybos plano sudarymo.
Mitai Apie Mitybą Sergant Onkologine Liga
- Bene labiausiai trikdantis mitas apie mitybą yra badavimas. Badaudami arba valgydami tik tam tikrus, pavyzdžiui, termiškai neapdorotus produktus, atsisakydami organizmui svarbių medžiagų: mėsos, pieno produktų, vitaminų.
- Dietų taikymas kartais yra žalingas, ypač mažo svorio pacientams.
- Griežtos, nesubalansuotos dietos, badavimas gali pakenkti.
- Svarbu prisiminti, kad šiame etape nėra draudžiamų maisto produktų. Pacientas turėtų pataikauti alkiui ir skoniui, rinktis jam priimtinus maisto produktus.
Patarimai Kaip Palengvinti Pykinimą Chemoterapijos Metu
- Valgykite vėsius arba šaltus patiekalus bei gėrimus.
- Nebijokite ledų ar šerbetų.
- Palaikykite gėrimus šaldytuve prieš gerdami.
- Gazuoti gėrimai (gazuotas vanduo, nealkoholinis alus) dažnai geriau toleruojami.
- Pabandykite sūrius ir rūgščius užkandžius bei gėrimus (trapučiai, sūdyti sausainiai, pomidorų sultys).
- Išbandykite imbierą ir iš jo pagamintus gėrimus (arbata, kompotas).
Sveika Mityba Ir Krūties Vėžys
- Svarbu atidžiai rinktis maisto produktus.
- Rinktis mažo kaloringumo maistą.
- Toks maistas turės daugiau ląstelienos, rekomenduojami viso grūdo produktai, vertėtų atsisakyti greito maisto produktų, saldumynų.
- Vaisius ir daržoves kasdien vartoja tik 50 proc. vyrų ir moterų. O šiuos produktus patariama valgyti net po kelis kartus per dieną.
- Valgyti ankštines daržoves, lęšius.
- Per savaitę nereikėtų viršyti 500 gramų raudonos mėsos kiekio.
