Šaltuoju metų sezonu sergamumas peršalimo ligomis smarkiai išauga, o užduotis padėti sergantiems vaikams jaustis geriau užgula tėvų pečius. Natūralu, kad vaikui susirgus pasikeičia ir jo įprastas mitybos režimas. Vis dėlto nemaža dalis tėvų, perdėtai rūpindamiesi atžala ir bet kokia kaina besistengdami įsiūlyti maisto gali padaryti ir meškos paslaugą. Tad, ką gi daryti?
Karščiavimas ir jo įtaka vaiko organizmui
Karščiavimas tai kūno temperatūros pakilimas dėl organizme vykstančių uždegiminių procesų. Uždegimą gali sukelti virusai, bakterijos ir kitos priežastys. Karščiuojant pagreitėja medžiagų apykaita, kraujotaka ir daugiau sunaudojama deguonies.
„Gerojo“ karščiavimo atveju, bendra vaiko būklė yra nebloga, o karščiavimas paprastai nėra labai aukštas. Karščiavimas gali būti aukštas ir šiuo atveju, tačiau davus vaikui, pakankamą vaistų nuo karščiavimo (antipiretikų) dozę, temperatūra greitai (per valandą) nukrenta iki normalios, o jai nukritus vaikas jaučiasi gerai - jis žaidžia, valgo, geria skysčius.
Tai vienas dažniausių karščiavimo atvejų ir už jį dažniausiai būna atsakingi virusai.
Pagrindiniai principai, sergant vaikui
Jei vaikas karščiuoja, pirmiausiai turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Atsigerti duodama arbata, spanguolių gėrimas, negazuotas mineralinis vanduo, pienas (jei vaikas nealergiškas). Jei vaikas neturi apetito, stengtis maisto įduoti per prievartą nereikia. Geriau jo dažniau pasiūlyti nedidelėmis porcijomis. Patiekalai turėtų būti neįmantrūs, o įprasti, vaiko mėgiami. Geriausiai tinka virti, troškinti valgiai. Galima duoti vaikui įprastų kambario temperatūros vaisių. Reikėtų vengti saldumynų ir saldžių gėrimų.
Svarbiausi dalykai, kuriais turėtumėte pasirūpinti:
- Ramybė. Vaikui turėtų būti užtikrinama rami aplinka, jam neturėtų būti trukdoma miegoti, nes miegodamas vaikas sveiksta.
- Skysčiai. Vaikas turi gauti pakankamą kiekį skysčių. Nesvarbu, kokia liga vaikas serga - skysčiai yra pagrindinė gydymo priemonė, nes jų dėka organizmas tarsi „plaunamas“.
Net ir sveikas vaikas gavęs per mažą skysčių kiekį, gali blogai jaustis. Karščiuojantis vaikas gausiai prakaituoja, dažnai karščiavimą lydi ir kiti simptomai: kosulys, sloga ir pan., dėl ko vaikas netenka skysčių ir druskų, kurios yra labai svarbios vaikui ir įvairioms reakcijoms vykstančioms jo organizme.
Tad karščiuojančiam vaikui šį nuostolį reikėtų kompensuoti papildomai skiriant druskinį rehidratacinį tirpalą tinkamą vaikų amžiui pvz. Kiekvienam temperatūros pakilimo epizodui reikia, kad vaikas išgertų maždaug dvi stiklines druskinio tirpalo.
Jei norite žinoti tiksliai kiek konkrečiai jūsų vaikui reikia šio druskinio tirpalo, tam apskaičiuoti yra tiksli formulė: karščiuojantis vaikas turėtų gauti po 10 ml/kg jo kūno svorio kiekvienam laipsniui C° virš 37°C.
Taigi, apibendrinant, skysčiai yra labai, labai… svarbu, kad jūsų vaikas pasveiktų. Jei pradėsite vaiką girdyti nuo pat pirmųjų ligos simptomų atsiradimo, jam tai padės geriau jaustis, greičiau pasveikti ir išvengti komplikacijų. Vaikai paprastai gerti nenori ir sugirdyti reikiamą skysčių kiekį išties yra iššūkis visiems tėvams. Tad reikia apsišarvuoti kantrybe, pažiūrėti į šį gydymo metodą meniškai ir žaismingai.
Jei vaikas nesišlapina 3-5 valandas, jau reikia sunerimti ir, kaip aš juokauju, šokti dainuoti, kad vaikas atsigertų. Tegu mažais gurkšneliais, bet dažnai. Jei vaikas dehidratuoja, viskas gali baigtis ligoninėje ir gijimo procesas bus ilgesnis. Tai pirmiausia reikia siekti, kad vaikas šlapintųsi, paskui reikia žiūrėti, kokia šlapimo spalva. Jei ji yra ryškiai geltona arba ruda, vadinasi, yra stipri dehidratacija ir reikėtų tą skysčių kiekį didinti.
Jei vaiką pykina, tikėtina, kad jis nenorės gerti gryno vandens, reikėtų duoti skiesto negazuoto mineralinio vandens arbatas švelnios arbatos. Kai mano vaikai buvo visai maži, buvo nepaprastas užsiėmimas sugirdyti jiems skysčių, todėl prisidėdavau įvairiausių gertuvių, puodelių, šiaudelių ir šitaip žaisdavome. Ir jei įprastomis sąlygomis aš tikrai nerekomenduoju vaikams rodyti filmukų, kol jie valgo, tai šiuo atveju tinka visos priemonės, kad tik jie atsigertų.
Jei yra tik aukšta temperatūra, bet nėra viduriavimo, vėmimo, tinka ir skiestos sultys, bet jas reikėtų stipriai atskiesti. Tikrai daugiau nei pusė per pusę. Vaikas tada gaus ir to skysto maisto.
Skysčių poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus ir svorio. Kuo vaikas vyresnis, tuo labiau skysčių poreikis išauga. Jį galima apskaičiuoti pagal paprastą formulę: 1000 ml skysčių + papildomai 50 ml skysčių kiekvienam kūno svorio kilogramui, viršijančiam 10 kg.
Žemiau esančioje lentelėje parodyta kiek sveikas vaikas turėtų išgerti skysčių per dieną.
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių kiekis per dieną (ml) |
|---|---|
| 12 | 1100 |
| 13 | 1150 |
Ką daryti, jei vaikas vemia ir viduriuoja?
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų.
Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
1 lentelėje pateikiamas orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį, kai vaikas sveikas tai yra visi skysčiai kuriuos jis gauna dienos bėgyje: vanduo, arbata, sriuba, sultys, sultingi vaisiai.
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Rotavirusine ar kita žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks.
Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai. Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.
Ką dar galite duoti vaikui, kai jis serga?
- Jei vaikas pradeda rodyti norą valgyti, tinka įvairūs švelnios tekstūros vaisiai, tarkime, kepti obuoliai, persikai ir kiti. Nes jei gerklė sutinusi, raudona, maistas braižo gleivinę ir vaikams sunku. Jei valgo obuolį, nuskuskite odelę.
- Labai tinka įvairios sriubos, neriebūs troškiniai. Jei įprastai rekomenduoju produktų per daug neapdoroti, šiuo atveju - atvirkščiai reikia žiūrėti, kad būtų minkštas maistas, nes jis lengviau pasisavinamas. Organizmas turi skirti visas jėgas ne virškinimui, o gijimui.
- Vaikui karščiuojant tinka įvairios tyrelės, trintos daržovių sriubos. Nuo senų laikų žinomos teigiamos vištienos sultinio savybės (žinoma, jei mėsa yra natūrali, o ne vištų, užaugintų neaiškiais pašarais).
- Užklupus peršalimui sveika į vaiko meniu įtraukti daug daržovių, šviežių ir troškintų. Taip pat vaisių, kuriuos galite duoti atskirai, tačiau galima paruošti ir vaisių salotų. Sumaišykite mėgstamų vaiko vaisių (pjaustytas obuolys, kriaušė, bananas, ananasas ir pan.) ir užpilkite juos natūraliu jogurtu.
Kiti tinkami gėrimai ir maisto produktai:
- Vanduo. Vanduo - pats geriausias pasirinkimas, bet jei vaikas jo gerti nenori, įpilkite šiek tiek natūralių sulčių, paskaninkite vaisiais, agurkų griežinėliais ir kt.
- Sriubos ir sultiniai.
- Vaisių sultys. Jas mėgsta daugelis vaikų. Tačiau turėkite omenyje, kad kai kurių rūšių sultys (pavyzdžiui, apelsinų) gali dirginti skrandžio gleivinę, ypač jei vaikas yra apsinuodijęs arba prieš tai nieko nevalgė.
- Glotnučiai arba pieno kokteiliai. Gaminkite juos iš vaisių, pieno, rūgpienio, jogurto ir t. t.
- Maistas, kurio didžiąją dalį sudaro vanduo, t. y. arbūzai, melionai, ananasai, obuoliai, braškės, agurkai, pomidorai ir t. t.
- Arbata be kofeino, kakava. Paaugusiems vaikams puikiai tinka raminantys šilti gėrimai, padedantys suskystinti gleives. Jei vaikas bent metukų ir vyresnis, į arbatą galite įdėti šiek tiek medaus (kūdikiams negalima duoti medaus dėl botulizmo rizikos).
- Pienas. Mamos pienas - idealus gėrimas mažyliui susirgus. Nepaisant įvairių nuomonių apie karvės pieną, sergantiems peršalimo ligomis vaikams tinka ir jis.
Ko vengti:
- Venkite saldžių vaisvandenių (ypač gazuotų), dar blogesnis pasirinkimas - kofeino sudėtyje turintys gėrimai.
- Taip pat reikia vengti aštraus, kepto, riebaus, daug prieskonių turinčio maisto, termiškai neapdorotų (žalių) vaisių ir daržovių, saldumynų, picų, gazuotų gėrimų.
- Itin rūgštūs produktai dirgina gleivinę, todėl juos vartoti reikėtų taip pat protingai.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
- Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Šeimos gydytoja M. Mickevičienė sako, kad vaikui susirgus tėvai nebūtinai turėtų skubėti į vaistinę ar patys imtis gydytojų vaidmens. „Vaikams sergant, tėvai turėtų atidžiai stebėti savo atžalų būklę. Jeigu ji nesikeičia ar ilgą laiką negerėja, reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ar profesionalios pagalbos ieškoti skubios medicinos pagalbos skyriuje.