Kasos uždegimas, vadinamas pankreatitu, pasitaiko gana dažnai. Kasa yra viena aktyviausių žmogaus organizmo virškinimo liaukų. Virškinimui reikalingi kasos fermentai išteka pro atskirus latakėlius į dvylikapirštę žarną.

Netvarkingai, ypač gausiai valgant, skrandžio rūgščios sultys skatina kasos sulčių išsiskyrimą, o padidėjus sfinkterio susitraukimams, pablogėja virškinimas, gali atsirasti net stiprių spazmų. Taip ir prasideda pankreatitas (kasos uždegimas), ypač kai tulžies pūslėje atsiranda kristalų arba tulžies akmenukų, trukdančių tulžiai nutekėti latakėliais į dvylikapirštę žarną.

Jei valgoma netvarkingai, riebiai, dar užgeriant svaigalais, kasos uždegimui - tiesiausias kelias. Įsidėmėkite, pati kasa nedidelė, sveria tiktai 60-90 gramų, o išskiria sulčių daug daugiau negu kepenys, sveriančios apie pusantro kilogramo. Kai sutrinka kasos sulčių ištekėjimas, ypač akmenukams užkimšus latakėlius, pradedami virškinti kasos audiniai.

Norint pankreatito arba jo komplikacijų išvengti, reiktų visada saikingai ir apgalvotai maitintis, daug neprisivalgyti, vengti svaigalų ir riebaus maisto, ypač keptų mėsos patiekalų. Paminėti riziką didinantys veiksniai po įprastinio pasivaišinimo privertė jį gultis į chirurgijos skyrių.

Šių dienų medicina gerokai patobulėjo ir būtina konsultuotis su specialistais - jie, remdamiesi tyrimais, patars, kokių vaistų vartoti ir kaip maitintis. Nelaukime, kol sunyks, sumažės kasos audiniai, atsiras pavojingų komplikacijų (pūlinių arba cistų kasoje ir pan.). Kasos funkcija yra nepaprastai svarbi harmoningai organizmo veiklai. Todėl sykį susirgus, jau visą gyvenimą reikia saugotis netinkamo maisto ir svaigalų. Bet daug geriau tausokime kasą, dažniau pagalvokime apie jos uždegimą sukeliančias priežastis ir sveiką mitybą bei gyvenseną.

Kruopos sergant pankreatitu

Kruopos itin maistingas, vertingas ir lengvai virškinamas maisto produktas, gaminamas iš skaldytų, lukštentų ar kitaip apdorotų grūdų. Kruopos yra lengvai virškinamos ir turtingos vitaminais, mikroelementais, maistinėmis medžiagomis, todėl tinka ir seniems, ir mažiems. Vaikams kruopų košes galima duoti nuo 6 mėn. amžiaus. Nors dažniausiai kruopos daugumai asocijuojasi su košėmis, iš tiesų jų panaudojimas labai platus - galima gaminti ir pagrindinį patiekalą ar garnyrą, naudoti sriuboms, salotoms.

• Grikiai viena iš naudingiausių kruopų, puikiai tinka norintiems sulieknėti. Grikiuose labai gera baltymų sudėtis - yra visos nepakeičiamosios amino rūgštys, todėl jais galima pakeisti mėsą. Šiose kruopose gausu B grupės vitaminų, būtinų gerai nervų sistemos veiklai.
• Ryžių branduolį sudaro angliavandeniai, o didžioji dalis vitaminų ir mikroelementų yra apvalkale. Baltieji ryžiai mažai vertingi, kadangi iš jų apdorojimo metu pašalintos sėlenos su naudingomis medžiagomis. O štai ruduosiuose ryžiuose gausu fosforo, cinko, magnio, mangano, B grupės vitaminų.
• Avižų nauda žinoma jau seniai, todėl ir vartojamos gan plačiai. Jose gausu skaidulinių medžiagų, todėl teigiamai veikia virškinamąjį traktą, prisijungia medžiagų apykaitos metu susidariusias medžiagas, sunkiuosius metalus. Avižose taip pat daug baltymų, magnio, cinko, geležies, B grupės vitaminų.
• Sorų kruopos. Maistui naudojamos nušlifuotos sorų kruopos. Šiose kruopose itin daug magnio, būtino raumenų ir nervų bei širdies ir kraujagyslių sistemų normaliai veiklai.
• Bolivinė balanda (kynva) yra puikus baltymų šaltinis, kadangi sudėtyje yra visos devynios nepakeičiamosios amino rūgštys.
• Kvietinės kruopos dažniausiai pagamintos iš šlifuotų kietųjų kviečių. Bulgur kruopose gausu skaidulų.
• Manų kruopos gaunamos iš sumaltų aukščiausios rūšies kviečių. Jose nedaug baltymų, bet gausu angliavandenių.
• Miežinės kruopos - tai suskaldyti miežiai. Jų sudėtyje daug angliavandenių, bet nedaug baltymų.
• Perlinės kruopos gaunamos nušlifavus miežių branduolius, todėl yra netinkamos netoleruojantiems gliuteno. Dėl didelio skaidulų kiekio - 100 g yra daugiau nei pusė dienos skaidulų poreikio, tinka linkusiems į vidurių užkietėjimą.

Omega-3 Riebalų Rūgštys

Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad norint padėti savo vaikui, svarbu pasirūpinti jo mityba - kraujyje turi pakakti omega- 3 riebalų rūgščių. Žuvų taukų naudojimas tampa vis populiaresnis, todėl galite rasti daug žuvų taukų, parduodamų specialiai vaikams. Jie dažnai būna aromatizuoti ir netgi kramtomi.

Žuvis- vienas iš vertingiausių produktų mūsų organizmui, vertinama dėl savo maistinių medžiagų. Vaikams žuvies patiekalai dažnai būna neskanūs ir jie jos suvalgo nedaug arba nevalgo visai. Taigi, reikalingą žuvų taukų kiekį jie gali gauti ne tik iš suvartojamos žuvies, bet ir žuvų taukų papildų. Žuvų taukai išgaunami iš riebių žuvų audinių. Geriausi šaltiniai- šaltųjų vandenų riebios žuvys.

• Dokozaheksaeno rūgštis (DHA)- ilgos grandinės omega- 3 rūgštis, jos gausiai randama ir smegenyse, ir akies tinklainėje, ir motinos piene.
• Eikozapentaeno rūgštis (EPA)- yra ypač svarbi žmogaus sveikatai.
• Alfa lipoinė rūgštis (ALA)- trumpesnės grandinės nepakeičiama omega- 3 riebalų rūgštis, kuri yra energijos šaltinis.

Įtraukti omega 3 ir 6 rūgščių turinčius produktus į mitybos racioną yra būtina. Taip pat svarbu išlaikyti tinkamą šių rūgščių balansą. Tinkamai subalansuotos omega 6 ir 3 riebalų rūgštys veikia kartu ir stiprina viena kitos poveikį.

Labai svarbu pasirinkti aukštos kokybės žuvų taukus. Visų pirma, žuvų taukai vaikams turi būti saugūs ir kokybiški. Juose neturėtų būti sunkiųjų metalų bei kitų aplinkos teršalų priemaišų. Kokybiški žuvų taukai yra šviesiai geltono atspalvio, beveik bekvapiai, specifinio žuvies skonio, aliejinio pagrindo.

Svarbiausias rodiklis renkantis žuvų taukus yra omega- 3 riebalų rūgščių EPA ir DHA kiekis ir santykis. EPA ir DHA koncentracija yra rodiklis pagal kurį galima suprasti ar žuvų taukų ruošime naudotos modernios technologijos. Optimali koncentracija yra apie 50 - 60 EPA+DHA procentų, kuriai pasiekti dažniausiai naudojama molekulinė distiliacija.

Imuniteto stiprinimas sergant pankreatitu

Nusilpus imunitetui mūsų organizmui trūksta kai kurių vitaminų ir mikroelementų, bet neskubėkite į vaistines, pirkti sintetinių vitaminų ir mineralų, prisiminkime gamtos mums teikiamas dovanas ir papildykime savo organizmą jų teikiama nauda.

• Citrina - nukenksmina kenksmingas medžiagas. Imunitetą stiprina didžiulė vitamino C koncentracija.
• Imbieras - stiprus dezinfekatorius. Ypatingai šviežio imbiero šaknys turi daug antivirusinių ypatybių, kurios skatina prakaitavimą.
• Medus naudojamas, kaip gydomasis, maistinis ir dietinis produktas, kurį bitės suneša iš žiedadulkių.
• Česnakas, nepaisant aštraus kvapo - stiprus ginklas prieš virusus. Česnako sudėtyje esantis alicinas padeda įveikti infekcijas ir bakterijas, pasižymi priešmikrobiniu veikimu.
• Svarainiai - lietuviškoji citrina. Juose, itin gausu vitamino C, stiprinančio imunitetą bei kovojančio su virusais ir bakterijomis.
• Šilauogė tituluojama „super maistu“. Šiose vertingose uogose gausu mūsų organizmui palankių maistinių medžiagų ir vitaminų, ir kitų imuniteto stiprinimui praverčiančių sudėtinių dalių.

Kas yra pankreatitas?

Kasa yra ilga plokščia liauka, esanti už skrandžio viršutinėje pilvo dalyje. Ji išskiria fermentus, kurie palengvina maisto virškinimą, ir hormonus, kurie padeda reguliuoti tai, kaip organizmas apdoroja cukraus (gliukozės) apykaitą. Pankreatitas (kasos uždegimas) gali būti ūmus (atsirasti greitai) arba lėtinis - nuo to priklauso ir jo gydymas.

Pankreatitas atsiranda tada, kai virškinimo fermentai suaktyvėja dar būdami kasoje, ir taip dirgina jos ląsteles, sukelia uždegimą. Pakartotiniai ligos priepuoliai gali pažeisti kasą ir sukelti lėtinį pankreatitą.

Pankreatito priežastys ir rizikos faktoriai:

• Pernelyg didelis alkoholio vartojimas.
• Cigarečių rūkymas.
• Nutukimas.
• Šeimos anamnezė.

Komplikacijos

• Pseudocistą.
• Infekciją.
• Inkstų nepakankamumą.
• Kvėpavimo problemas.
• Diabetas.
• Nepakankama mityba.
• Kasos vėžys.

Mitybos rekomendacijos sergant pankreatitu

Jeigu Jums pasireiškė kasos uždegimas mityba yra ypač svarbi. Tokiu atveju rekomenduojama rinktis mažai riebalų turintį maistą. Tai ypač aktualu žmonėms, sergantiems lėtiniu pankreatitu, nes jų kasos funkcija yra pažeista. Sergant pankreatitu rekomenduojama valgyti nedidelėmis porcijomis, rinktis produktus, kuriuose yra daug baltymų ir antioksidantų, gerti daug skysčių.

• Atsisakykite alkoholio, prieskonių, rūkytų maisto produktų.
• Įsigykite garintuvą.
• Negalima valgyti karšto ar šalto maisto, jį reikia sutrinti.
• Konservuoti maisto produktai ir riebūs sultiniai draudžiami.
• Grybai, pupelės, špinatai draudžiami.

Produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti:

• Liesa virta jautiena ir vištiena, virta garuose virta žuvis, baltyminis omletas.
• Neriebus pienas, augalinis aliejus, nedidelis kiekis sviesto.
• Grikiai, ryžiai, manų kruopos ir grikių suflė.
• Naudingos virtos cukinijos, supjaustytos gabalėliais.
• Daržovių sriubos su grietine.
• Žali ir kepti vaisiai, uogos.
• Uogos: žalios, nesutraukiančios, saldžios, uogienė.
• Vakarykštę baltą duoną ir sausainius „Maria“ ir „Zoologicheskoe“.

Receptai sergant pankreatitu

Sniego gniūžtės

Ingredientai: Kiaušinių baltymai, vanilė, cukrus.

Paruošimas: Išplakite kiaušinių baltymus, suberkite vanilę ir cukrų. Šaukštu sudėkite į puodą su verdančiu vandeniu. Apverskite sniego gniūžtes, uždenkite dangčiu ir palikite 4 minutėms. Išimkite jas ir leiskite vandeniui nuvarvėti.

Jogurto desertas su vaisiais

Ingredientai: 1 bananas, 1 persikas, 250 ml jogurto, sausi sausainiai, stiklinė vandens ir pakelis želatinos.

Paruošimas: Želatiną ištirpinkite karštame vandenyje. Sudėkite jogurtą ir išmaišykite. Kepimo formos dugną uždenkite folija. Išdėliokite sluoksnius: sausainių sluoksnį, jogurto ir želatinos sluoksnį, bananų sluoksnį, grietinėlės sluoksnį, persikų sluoksnį, grietinėlės sluoksnį.

Produktai, kurių reikėtų vengti sergant pankreatitu

• Riebi mėsa (kiauliena, antiena).
• Konservuoti maisto produktai.
• Grybai, pupelės, špinatai.
• Rūgštūs vaisiai ir uogos.
• Šokoladas.
• Alkoholis.
• Kava, stipri arbata.
• Aštrūs, kepti, rūkyti patiekalai.

Mityba vaikams iki trejų metų

Nors visavertė mityba svarbi visą vaikystę, ypatingą dėmesį reikėtų skirti vaiko iki trejų metų racionui, nes būtent šiuo laikotarpiu vaiko raida ir augimas - sparčiausi. Pagal Europos pediatrų-gastroenterologų rekomendacijas, kūdikiams (iki 1 metų) nereikėtų duoti karvės pieno, ypač kaip vienintelio maisto šaltinio. Jei nepastebima laktozės netoleravimo požymių, kūdikių ir vaikų racione būtinai turi būti pieno produktų.

Vos pradedamiems papildomai primaitinti kūdikiams mėsos per dieną reikia 20-30 gramų, o ūgtelėjęs vaikas per dieną gali suvartoti ir 100 g mėsos. Maitinant kūdikius, labai svarbi mėsos kokybė, todėl mėsą reikėtų pirkti ne prekybos centruose, bet ekologišką. Kūdikiams tinkamiausia liesa jaunų gyvulių mėsa, paukštiena - triušiena, veršiena, vištiena, kalakutiena ir kt.

Žuvies galima duoti 11-12 mėn. kūdikiams. Tačiau kai kūdikis ar vaikas valgo žuvies, tą pačią dieną iš jo meniu reikėtų išbraukti mėsą. Ypač vertingos jūrų žuvys, kuriose, be geležies, magnio, A, B grupės, D ir E vitaminų yra jodo, fosforo, seleno, vario ir fluoro. Vaikams ypač vertinga lašiša dėl joje yra nesočiųjų riebalų rūgščių (lašišoje ypač daug omega-3 rūgšties).

Nebežindomi vaikai per dieną turėtų suvalgyti bent 3 porcijas daržovių ir 2 - vaisių. Svarbu, kad vaikas gautų kuo daugiau žalių daržovių, tačiau jas galima ir virti įprastai, garuose, troškinti, kartais vaikui galima duoti ir raugintų daržovių. Vaisių vaikui reikėtų duoti tik šviežių, geriausiai - augančių tame pačiame regione. Mažyliams iki vienerių metų nelabai tiks egzotiniai vaisiai, ypač alergizuojantys citrusiniai. Išimtis - bananai ir persikai, kurių galima duoti jau 6-7 mėnesių kūdikiams.

Vaiko mityboje svarbią vietą užima ir kruopų košės. Jose gausu ne tik vitaminų ir mineralų, bet ir geležies, kalcio, kalio bei magnio.

---