Daugybė itališko maisto kavinių, picerijų steigiamos Lietuvos miestuose, rengiami patiekalų ruošimo kursai, tad mėgautis itališku maistu yra labai madinga. Visgi, kai kurie italų maitinimosi įpročiai sukelia nuostabą. Paaiškinimui ir supratimui tenka klausti pačių italų, „nagi kodėl?“. Dažnai tipinis italas ar italė negali atsakyti, kodėl maistą ruošti reikia būtent taip, ar valgyti tokia tvarka, tačiau taip darė mama, močiutė ir promočiutė. Todėl ir naujoji karta laikosi tų pačių taisyklių.

Italijos virtuvė neabejotinai yra viena žymiausių ir mylimiausių virtuvių pasaulyje. Italų virtuvė suteikia ne tik nuostabias skonių patirtis, bet ir atspindi gilias šalies tradicijas, istoriją bei bendruomeniškumo svarbą. Šios šalies gastronomija meistriškai sujungia vietinius, regioninius ingredientus, autentiškus gaminimo metodus ir įvairių kultūrų įtakas, kurios bėgant šimtmečiams prisidėjo prie gastronominio paveldo. Italijos virtuvė garsėja meile šviežiems, kokybiškiems ingredientams ir subtiliai balansuoja tarp paprastumo ir turtingų skonių.

Maistas yra viena iš priežasčių, kodėl žmonės renkasi keliauti po Italiją. Vakarienei, be abejo, tenka daugiausia dėmesio,tačiau itališko maisto malonumais galima ir būtina mėgautis jau nuo pat dienos pradžios. O diena prasideda pusryčiais- la colazione. Paprastai tai puodelis kavos ir saldumynas. Prie espresso dažnai derinamas sausainis, o prie capuccino- kruasanas. Įdomus faktas: kruasanas Romoje vadinamas „cornetto“ , o Milane- „brioche“. Jei Milane paprašytumėte „cornetto“, gautumėte…ledų!

Pirma mintis iššokanti galvoje išgirdus Veronos miesto pavadinimą - Romeo ir Džuljetos istorija. Tačiau apie restoranų kokybę šiame mieste girdėjome nemažai dviprasmiškų minčių. Visus rytus pusryčiavome Pasticceria Perlini 1912. O itališka gera kepykla visada yra puikios rytinės nuotaikos garantas. Čia dviese su jų fantastiškomis sluoksniuotos tešlos bandelėmis, kava ir gardžiais sumuštiniais palikdavome apie 10-14 Eur. Kainos ir kokybės santykis neadekvatus vartotojo naudai. Tiesa, čia dirbančios moterys sukosi žaibišku greičiu nuo pat ryto iki pat kavinės uždarymo. Lankytojai - 95% vietinių gyventojų.

Kad ir kokioje šalyje bebūtumėte, pusryčiams svetur bene daugiausia žavesio pridės tai, kad, tikėtina, tai bus jūsų atostogos, nereikės skubėti į darbą, o gardus iš lėto valgomas rytinis maistas tebus tik malonios, atradimus žadančios dienos, kada esate savo laiko šeimininkas, pradžia. Tad pusryčiaukite ir maistu mėgaukitės lėtai.

5 keisti italų maitinimosi įpročiai

Toliau pateikiami 5 keisti, kartais lietuviams sunkiai suprantami italų maitinimosi įpročiai. Kai kurių jų priežastis pavyko išsiaiškinti:

1. Pusryčiai Italijoje visiškai neatitinka išgirtos sveikos itališkos virtuvės stereotipo. Nedaugelis žino, jog tipiški itališki pusryčiai - ne sveikuoliška košė ar sumuštiniai su salotomis, o raguolis (cornetto) su kremu ir kava. Marmeladas, šokoladinis kremas ragelyje pilni cukraus, riebalų, tad ir kalorijų turi daug. Raguolį gali pakeisti saldūs sausainiai. Italai sako, jog šalyje pusryčiams neteikiama didelė svarba. Kur kas svarbesniais laikomi pietūs ir vakarienė.
2. Kava su pienu - tik pirmoje dienos dalyje. Atėjusius popietei ir kavinėje paprašius kapučino kavos, jus, be abejo, aptarnaus, tačiau mintyse pagalvos „vargšas turistas, nieko neišmano“. Italai tvirtai žino, kad pieno ir kavos mišinys yra sunkiai organizmo virškinama struktūra. Tokiu deriniu geriau apkrauti kūną pirmoje dienos pusėje. Yra italų, atsisakančių pieno į kavą, sakydami, jog „gero dalyko pienu negadina“.
3. Tarp valgymų nevalgoma. Jei įprastai valgoma tris kartus per dieną, vienas nedidelis užkandis leistinas, mat tarp pietų ir vakarienės Italijoje yra gana didelis laiko tarpas. Tačiau šioje šalyje užkandžiavimo, nuolatinio grįžimo prie šaldytuvo tendencija sunkiai tampa madinga. Papietavai - ir viskas, grįžk prie savo reikalų.
4. Italijoje vakarienės metas griežtai prasideda nuo 20 val. ar dar vėliau - tai gali būti 21, kartais - 22 val. vakaro. Jei Lietuvoje visi žinome (nepagrįstą) taisyklę „nevalgyk po 18 h. vakaro“, italai jai visiškai pritaria. Valgyti čia reikia po 20 val. vakaro. Geras neturistinis restoranas iki šios valandos nedirbs ir išalkusiųjų anksčiau laiko tiesiog nepriims. Vakare visos dienos užduotys įvykdytos, darbai nudirbti, todėl galima su šeima susėsti ir pavakarieniauti, kartu aptariant dienos įspūdžius.
5. Salotos valgomos tik po pagrindinio patiekalo, kitaip tariant, valgymo proceso gale. Jos dažnai užpilamos geros kokybės alyvuogių aliejumi ar balzaminiu actu. Manoma, kad salotos išvalo gomurį ir padeda virškinti jau suvalgytą maistą.

Itališka valgymo kultūra formavosi per šimtmečius, atspindėdama vietos žmonių kasdienį gyvenimą, sezoninius ciklus ir regionines tradicijas. Ruošiantis kelionei svarbu ne tik mėgautis maistu, bet ir gerbti vietinius papročius.

Italijos desertai:

• Tiramisu
• Cannoli
• Panna cotta

Patarimai keliautojams norintiems patirti tikrąją Italijos virtuvę:

• Apeikite turistinius restoranus.
• Rinkitės mažus, šeimų restoranus (trattoria arba osteria).
• Atkreipkite dėmesį į meniu.
• Apsilankykite vietiniuose turguose.
• Domėkitės lankomu Italijos miestu ir išsiaiškinkite, kokie yra tipiški patiekalai.
• Venkite restoranų, kuriuose yra darbuotojų, kurie bando jus privilioti.

Italijos tradiciniai patiekalai skiriasi priklausomai nuo regiono, o tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Italijos virtuvė tokia įvairi. Keliaujant po šią šalį, pastebėsite, kad Šiaurės, Centrinės ir Pietų Italijos virtuvės turi skirtingas savybes. Šiaurės Italijoje dominuoja polenta, risoto ir įvairūs mėsos patiekalai, nes klimatas šiame regione leidžia auginti tokius ingredientus kaip kukurūzai, ryžiai ir bulvės. Savo ruožtu Pietų Italija garsėja šviežiais jūros gėrybių patiekalais, pomidorais, alyvuogių aliejumi ir, žinoma, itališkos picos.

Taigi, nors perskaičius minėtus italų valgymo įpročius iš pradžių jie gali pasirodyti keistoki, visgi, galbūt verta kai ko pasimokyti. Išvykus svetur, maistas - viena įdomiausių, labiausiai intriguojančių patirčių. Per jį galima ne tik pažinti šalį, bet ir iki šiol dar neatrastais skoniais ar jų deriniais nustebinti save, o gal net pasisemti įkvėpimo raciono pokyčiams namuose.

---