Šlapimo tyrimas yra paprastas, greitas ir informatyvus būdas įvertinti žmogaus sveikatą. Jis atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme.

Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ) yra laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių.

Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams.

Kaip Atliekamas Šlapimo Tyrimas?

Standartinis šlapimo tyrimas atliekamas įmerkiant plastikinę juostelę su indikatoriumi į šlapimą, o toliau įvertinama pagal spalvinę schemą arba analizuoja aparatas. Išsamesniems šlapimo tyrimams naudojamas mikroskopas ar kiti prietaisai.

Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių.

Šlapimas turi būti imamas „iš vidurio srovės“, t. y. Šlapimą rekomenduojama į laboratoriją pristatyti maždaug per 1 val.

Kaip Teisingai Paimti Šlapimo Mėginį?

Šlapimas paimamas į švarų indą. Prieš tyrimą būtina apsiplauti lytinius organus vandeniu be prausiklio. Šlapinantis svarbu, kad oda nesiliestų su šlapimo srove.

Moterys šlapimo tyrimo paėmimo metu turi atitraukti vieną nuo kitos lytines lūpas, o vyrai atitraukti apyvarpę. Šlapimo tyrimui paimama vidurinė šlapimo porcija, t.y. Rytinio šlapimo rezultatas yra pats tiksliausias, nes po nakties šlapimas yra labiausiai koncentruotas.

Svarbu laikytis kelių esminių taisyklių:

• tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
• mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
• prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
• tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
• šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).

Ką Reiškia Šlapimo Tyrimo Rezultatai?

Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui.

Štai pagrindiniai rodikliai:

• SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
• PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
• LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
• NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
• PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
• GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
• KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
• BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
• URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
• ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.

Baltymas Šlapime (Proteinurija)

Baltymas šlapime (proteinurija) yra būklė, kai šlapime randama per daug baltymų. Paprastai sveiko žmogaus šlapime yra labai mažas baltymų kiekis, nes inkstai efektyviai filtruoja kraują, neleisdami didesniems molekulėms, tokioms kaip baltymai, patekti į šlapimą. Kai inkstų filtracija sutrinka dėl įvairių sveikatos būklių, baltymai gali prasiskverbti į šlapimą.

Proteinurija gali būti laikina ir susijusi su tam tikromis sąlygomis, pvz., stresu ar fiziniu krūviu, arba ji gali rodyti rimtesnius sveikatos sutrikimus, pvz., inkstų ligas ar hipertenziją.

Baltymo Normos Šlapime

Normalus baltymų kiekis šlapime yra labai mažas.

• Suaugusiems: Mažiau nei 150 mg per parą arba 0,15 g/l atliekant šlapimo mėginio analizę.
• Vaikams: Mažiau nei 100 mg per parą.

Padidėjęs baltymų kiekis, kuris viršija šias normas, rodo proteinuriją ir gali reikšti tam tikrus sveikatos sutrikimus.

Priežastys Dėl Kurių Padidėja Baltymų Kiekis Šlapime

Padidėjęs baltymų kiekis suaugusio žmogaus šlapime gali būti susijęs su šiomis būklėmis:

• Inkstų ligos: Viena iš pagrindinių priežasčių yra inkstų ligos, pvz., glomerulonefritas, diabetinė nefropatija ar inkstų nepakankamumas.
• Hipertenzija: Aukštas kraujospūdis gali pakenkti inkstų filtravimo sistemai, dėl ko baltymai pradeda patekti į šlapimą.
• Diabetas: Pacientams, sergantiems diabetu, ilgainiui gali atsirasti inkstų pažeidimų, o tai sukelia proteinuriją.
• Infekcijos ar uždegimai: Inkstų ar šlapimo takų infekcijos gali laikinai padidinti baltymų kiekį šlapime.
• Autoimuninės ligos: Tokios ligos kaip raudonoji vilkligė gali sukelti inkstų pažeidimą, dėl kurio baltymai patenka į šlapimą.

Vaikams padidėjęs baltymų kiekis šlapime taip pat gali būti dėl kelių priežasčių:

• Laikinas proteinurijos epizodas: Fiziologiniai pokyčiai, pvz., po fizinio krūvio, karščio ar dehidratacijos, gali sukelti laikiną baltymų padidėjimą.
• Infekcija: Šlapimo takų infekcija gali sukelti proteinuriją.
• Inkstų ligos: Nors rečiau, tačiau vaikai taip pat gali sirgti inkstų ligomis, kurios gali sukelti proteinuriją.
• Ortostatinė proteinurija: Tai yra dažna vaikų būklė, kai baltymų kiekis šlapime padidėja stovint, tačiau sumažėja gulint. Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga ir praeina su laiku.

Šlapimo Spalva ir Jos Reikšmė

Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti.

• Sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio.
• Vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.
• Aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva.
• Žalsvai rudą šlapimo atspalvį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių.
• Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo.

Kiti Šlapimo Rodikliai ir Jų Svarba

Santykinis tankis - svarbus šlapimo rodmuo. Jis parodo skystų ir kietų šlapimo sudedamųjų dalių santykį, kuris priklauso nuo inkstų veiklos.

Kraujas šlapime (eritrocitai) rodo galimas ligas, kurios sukelia vidinį kraujavimą, pvz., esant polipams, navikams, sergant tuberkulioze, inkstų uždegimu ar akmenlige ir kt.

Padidėjęs bilirubino kiekis šlapime rodo galimas kepenų ligas.

Didelis urobilinogeno kiekis nustatomas sergant maliarija, plonosios ir storosios žarnos uždegimu (enterokolitu), tulžies latakų uždegimu (cholangitu), hemolizine gelta, miokardo infarktu, vartojant alkoholio, apsinuodijus.

Ketoniniai kūnai - acetonas, acetoacto rūgštis, beta-oksisviesto rūgštis šlapime atsiranda tam tikrų patologijų atveju, ypač sergant cukriniu diabetu (toks šlapimas yra labai rūgščios reakcijos, acetono (obuolių) kvapo).

Cukraus (gliukozės) kiekio padidėjimas gali būti sergant diabetu. Dėl fiziologinių priežasčių jo kiekis gali padidėti suvalgius daug lengvai virškinamų saldumynų, nėštumo metu, dėl didelio emocinio streso.

Šlapimo tyrimas yra greitas, informatyvus ir pigus būdas įvertinti inkstų ir kitų organų veiklą. Jis neskausmingas, nereikalaujantis daug laiko, o svarbiausia, rezultatai gaunami tuoj pat.

---