Grybai elektrinėje orkaitėje

Pačių rinktais ar pirktais grybais su malonumu gardiname įvairius patiekalus visus metus. Tik ar žinome, kurios miško gėrybės kam tinka, kaip deramai jas paruošti ir laikyti.

Grybų šaldymas

Vasarą ir rudenį prisirinktus grybus vis dažniau šaldome. Viena vertus, toks jų laikymo būdas itin išpopuliarėjo namuose atsiradus tobulesnei buitinei technikai: daugelis turime šaldytuvus su dideliais šaldikliais, kuriuose telpa ne vienas kilogramas sodo ir miško gėrybių, o šiuolaikiška bešerkšnė sistema leidžia išsaugoti juos kaip šviežius ilgą laiką. Vis dėlto reikia atminti, kad ne visus grybus galima šaldyti šviežius. Jei prisirinkote daug baravykų ar raudonviršių, juos nedvejodami galite dėti į kamerą.

Voveraites, kaip ir baravykus bei raudonviršius, galima šaldyti neapvirtas, tačiau jos gali apkarsti, tad patartina bent nuplikyti verdančiu vandeniu.

Atkreipkite dėmesį! Virtus ar keptus šaldytus grybus rekomenduojama suvartoti per 4 mėnesius, šviežius šaldytus - per metus.

Grybų džiovinimas orkaitėje

Dažniausiai džiovinami baravykai, raudonviršiai, lepšės, tačiau taip galima pasiruošti ir kitų grybų atsargų. Tiesa, voveraičių džiovinti nerekomenduojama, nes jos tampa beskonės.

Džiovinti ruošiamų grybų geriau jų neplaukite - pakanka kruopščiai nuvalyti, apipjaustyti kotelį, o jei grybas didelis - perrėžti perpus ar supjaustyti griežinėliais.

Patogiausia miško gėrybes džiovinti specialioje elektrinėje džiovyklėje, tačiau jei jos neturite, tiks ir orkaitė. Grybus sudėkite ant kepimo skardos, orkaitę įkaitinkite iki 40 ºC ir džiovinkite apie dvi valandas. Tada grybus apverskite ir palikite orkaitėje dar tiek pat laiko. Svarbu visą laiką laikyti praviras orkaitės dureles.

Kokybiškai išdžiovinti grybai turi būti švelnios, aksominės faktūros, šiek tiek lenktis paspaudus, bet netrupėti.

Ruošiant patiekalą su džiovintais grybais, pirmiausia reikia juos nuplauti, užmerkti 4 valandoms ir tame pačiame vandenyje virti. Nuovirą vėliau galima panaudoti sriubai.

Grybų marinavimas

Šeimininkės žino ne vieną receptą, kaip marinuoti grybus, ir kiekviena turi savo slaptųjų ingredientų, kad jų skonis būtų ypatingas. Prieš marinuojant grybus galima šiek tiek apvirti arba iš karto virti marinate.

Vietoj acto geriau naudoti citrinų sultis, jos suteikia geresnį skonį. Į grybų marinatą tinka įdėti šiek tiek gvazdikėlių, anyžių ar cinamono - šie prieskoniai suteikia išskirtinį aromatą ir malonų poskonį.

Sudėjus grybus į stiklainius rekomenduojama ant viršaus užpilti šiek tiek aliejaus - jis apsaugos nuo pelėsio.

Kiti grybai

Žvynabudės - į skėčius panašūs dideli grybai, kurie atrodo nepatraukliai, bet yra labai gardūs. Jų valgomos tik kepurėlės. Žvynabudžių prieš ruošiant nereikia apvirti, jas galima iš karto kepti.Šie grybai įgauna tokį skonį, kokiais prieskoniais gardinate.

Žaliuokės - vieni paskutinių rudens grybų. Jie dygsta gana vėlai ir nebijo šalnų. Prieš ruošiant žaliuokių nebūtina apvirti. Šiuos grybus galima rauginti.

Gudukai, dar vadinami vokietukais, skoniu primena pievagrybius. Rudmėsės dėl skonio ir maistinių savybių vertinamos ne mažiau nei baravykai.

Jei šiemet nespėjote prisirinkti grybų, šviežių ar marinuotų jų rasite parduotuvių lentynose.

Pievagrybiai - itin populiarūs grybai, tinkami įvairiems mėsos ar daržovių patiekalams skaninti. Jų nereikia apvirti, galima kepti ant grotelių.

Dvisporiai pievagrybiai - mažiau žinomi grybai, tačiau dėl stipraus kvapo ir didelės, apie 10 cm skersmens, kepurės ypač vertinami kulinarų.

Valgomieji danteniai - azijietiškos kilmės grybai, gurmanų vadinami delikatesu. Jiems būdingas subtilus, kiek karstelėjęs, riešutus primenantis skonis. Valgyti tinkamos tik kepurėlės, nes kotai kieti. Šie grybai vertinami dėl to, kad neužgožia kitų patiekalo ingredientų skonio.

Karališkieji trimitai (eringiai) grybų valgomos ir kepurėlės, ir koteliai. Jie paprastai ir lengvai paruošiami. Termiškai apdorojus išlieka tvirti ir traškūs. Šie grybai gardūs kepti keptuvėje ar ant grotelių.

Trumai - itin aromatingi, sunkiai randami, todėl brangūs grybai, parduodami švieži, konservuoti arba šaldyti. Šių grybų geriausiai užsisakyti iš jų rinkėjų ar gurmanų krautuvėlėse, nes prekybos centrus pasiekę trumai dažniausiai jau būna senstelėję.

Gali būti naudojami sriuboms, makaronams, vištienai ar veršienai, žuviai, sviestui, fondiu, šokoladui, medui, sūriui gardinti.

Žirneliai: konservavimas, šaldymas ir džiovinimas

Vasara dovanoja ne tik saulę, bet ir šviežių daržovių gausą - tarp jų ir saldučius, traškius žirnelius, kuriuos daugelis mėgsta valgyti tiesiai nuo krūmo. Tačiau ar žinojote, kad teisingai paruošti ir užkonservuoti žirneliai gali išsilaikyti net iki 2 metų, neprarasdami nei skonio, nei spalvos, nei vertingų maistinių savybių?

Šiame straipsnyje sužinosite, kaip išsaugoti vasaros žirnių skonį žiemai - ar verda, šaldo, džiovina ar konservuoja, kad jie būtų tokie švelnūs ir saldūs, jog primintų vaikystės pasakas!

Kodėl verta konservuoti žirnelius?

Žirneliai - ne tik gardūs, bet ir turtingi baltymų, skaidulų, vitamino C, folio rūgšties bei antioksidantų. Be to:

• Jie tinka sriuboms, troškiniams, garnyrams, mišrainėms ir net užtepėlėms;
• Naminiai žirneliai be pridėtinio cukraus ar konservantų - gerokai sveikesni už pirktinius;
• Tinkamai apdoroti, jie išlieka švelnūs ir traškūs net po ilgo saugojimo.

Kada skinti žirnelius konservavimui?

Geriausias metas - kai ankštys ryškiai žalios, o žirneliai jau užsipildę, bet dar minkšti ir saldūs.

• Nepernokę žirneliai - švelnesnio skonio ir puikiai tinka konservavimui.
• Pernokę tampa miltingi, kietesni - tiks sriuboms ar džiovinimui, bet ne šaldymui ar konservavimui.

1 būdas: Žirnelių šaldymas - paprasta ir greita

Šaldymas - vienas populiariausių būdų, nes išsaugo tiek spalvą, tiek tekstūrą, tiek skonį.

Kaip šaldyti:

1. Nuskinkite ir išlukštenkite žirnelius.
2. Nuplaukite šaltu vandeniu.
3. Blanširuokite: panardinkite į verdantį vandenį 1-2 minutėms.
4. Tuoj pat perkelkite į šaltą vandenį (su ledukais) - tai sustabdys virimo procesą.
5. Nusausinkite, sudėkite į maišelius ar dėžutes ir šaldykite.

Laikosi iki 12 mėn., o dažnai - net ilgiau.

Patarimas: porcijuokite po 200-300 g - tiek, kiek sunaudosite vienam kartui.

🫙 2 būdas: Konservavimas stiklainiuose - skanu ir ilgai laikosi

Tinkamai paruošti žirneliai laikosi sandariai uždaryti net iki 2 metų, be jokių dirbtinių priedų.

Reikės:

• Šviežių, blanširuotų žirnelių
• Vandens
• 1 šaukšto druskos / 1 litrui
• 1 šaukštelio cukraus / 1 litrui
• Stiklainių ir dangtelių

Paruošimas:

1. Blanširuotus žirnelius sudėkite į sterilius stiklainius.
2. Užpilkite karštu sūrymu (vanduo + druska + cukrus).
3. Užsukite dangtelius.
4. Sterilizuokite stiklainius 90-100 °C temperatūroje apie 40-60 min (priklausomai nuo stiklainio dydžio).
5. Atvėsinkite apvertę ir laikykite vėsioje, tamsioje vietoje.

Skonis - švelnus, šiek tiek salstelėjęs. Puikiai tinka mišrainėms ar tiesiog šaukštu kabinti.

3 būdas: Džiovinimas - senovinis, bet veiksmingas

Jei turite didelį kiekį žirnių, galite juos džiovinti - vėliau naudosite sriuboms, troškiniams ar milteliams.

Kaip džiovinti:

1. Išlukštenkite ir nuplaukite žirnelius.
2. Užvirkite ir pavirkite 2-3 min.
3. Nusausinkite ir paskleiskite vienu sluoksniu ant kepimo popieriaus.
4. Džiovinkite 40-50 °C orkaitėje arba elektrinėje džiovyklėje apie 8-12 val.

Laikykite sandariuose stiklainiukuose ar indeliuose sausoje vietoje. Laikosi 1,5-2 metus, naudodami užmerkite prieš gamindami.

4 būdas: Žirnelių tyrė ar užtepėlė žiemai

Netikėtas, bet labai skanus būdas - išvirkite žirnelius su šiek tiek svogūno, česnako ir aliejaus, sutrinkite iki tyrės ir užšaldykite porcijomis. Galite naudoti ant skrebučių, į sriubas ar kaip garnyrą.

Kaip laikyti konservuotus žirnelius?

• Šaldytus - šaldiklyje, -18 °C, uždarose pakuotėse.
• Konservuotus - tamsioje, vėsioje spintelėje ar rūsyje.
• Džiovintus - sandariuose induose, kur nėra drėgmės.

Svarbiausia - vengti temperatūros svyravimų ir tiesioginių saulės spindulių.

Kur naudoti žirnelius žiemą?

• Į mėsos ir daržovių troškinius
• Į „rusišką“ mišrainę ar silkę pataluose
• Į kiaušinių ir daržovių salotas
• Į bulvių košę ar sriubas
• Į vegetariškus paštetus ar tyrę

Cikorijos: nuo istorijos iki receptų

Cikorijos, arba trūkažolės, gamtiniu požiūriu yra astrinių šeimos augalų gentis. Lietuvoje natūraliai auga viena šios genties augalų rūšis - paprastoji trūkažolė (Cichorium intybus). Senuosiuose daržuose dar buvo auginama salotinė trūkažolė, kartais dar vadinta endivija (Cichorium endivia). Tad grįžkime prie paprastosios trūkažolės. Gamtininkai ją priskiria augalams archeofitams. Taip vadinami tie augalai, kurie Lietuvos teritorijoje paplito proistoriniais laikais iš pietesnių regionų, kartu su žmonėmis ir dažniausiai yra susiję su žemdirbystės plitimu ir raida.

Istoriniais laikais cikorijoms skirta daug dėmesio medicinos ir gastronomijos knygose.

Pagal Syrenijų, trūkažolės vartojamos tiek žiemą, tiek vasarą. Maistui ir gydymui naudojami švieži ir lapai, ir šaknys. Jie padeda nuo visų karščio sukeliamų ligų. Padeda besilaukiančioms moterims nuo skrandžio negalavimų, gydo kepenis, geltą. Taip pat naudojami ir džiovinti lapai bei šaknys. Iš jų (sudžiovinus ir sutrynus į miltelius) gali būti gaminamas gydomasis gėrimas, kuris stiprina kepenis, padeda sergantiems gelta. Syrenijus aprašė taip pat cikorijos naudojimą gydymui nuo kitų virškinimo sistemos negalavimų tokių kaip apsinuodijimas, cholera, kirminai, akmenys. Dar naudinga gydantis nuo įvairiausių karštinių, Rožės, akių raudonavimo ir skausmo, širdies, gerklės ir dantų skausmų.

Pagal Marciną Sienniką cikorija padeda įkandus nuodingiems gyviams, o Marcinas iš Užendovo (Marcin z Urzędowa) savo 1595 metų „Herbariume“ minėjo jos naudojimą podagrai gydyti.

Pagal Syrenijų cikorijos valgomos ne tik žalios, salotose, bet ir virtos, daržovienėje. Šaknys dar verdamos kartu su mėsa, kaplūnais. Jei norima stipresnio vėsinančio poveikio, vasarą galima cikorijas virti ir patiekti prie mėsos kartu su agrastais. Toks patiekalas yra „…labai tinkamas tiek sveikiems žmonėms, tiek karštines patiriantiems…“.

Kitas Syrenijaus aprašytas patiekalas - konfektas. Šiam patiekalui naudojamos trūkažolės šaknys ir rezultatas primintų mūsišką uogienę. Šaknis kasti rekomenduojama ankstyvą pavasarį, kol dar neišleisti augalo ūgliai, nes tada šaknys yra sukaupusios didžiausią jėgą. Iškastas šaknis reikia nuplauti, nulupti, supjaustyti gabalėliais ir virti ant mažos ugnies vandenyje su cukrumi. Virti tol, kol pradės tirštėti. Tada įlieti kvortelę ruginukės ir virti toliau, kol vėl sutirštės.

XIX amžiuje cikorijos šaknys išpopuliarėjo ir kaip vienas iš pagrindinių kavos pakaitalų. Anna Ciundziewicka, XIX amžiaus viduryje, savo knygoje „Gospodyni Litewska“ aprašė kavos skrudinimo duonkepėje krosnyje būdą, kur rekomendavo, kad: „…geriausiai kavai reikia imti ¼ dalį skrudintų cikorijos šaknų <…> jos turi būti taip pat skrudintos kaip ir kava: nesudegę, bet ir ne drėgnos. Cikorijas reikia pirmiau paskrudinti, po to ant stalo paskleisti, kad išsivėduotų. Kai jau kava bus paskrudusi, cikorijas reikia sustumti į krūvą, užpilti skrudinta kava ir uždengti skepeta, kad kavos kvapas neišgaruotų, o į cikorijas įsigertų…“.

Tarpukario Lietuvoje skatinta cikorijas auginti daržuose. „Moters“ žurnalo 1936 metų Nr. 4 rašyta, kad „…cikorijos vertėtų daugiau auginti, nes ji tinka kavai ir gyvuliams naudinga po truputį duoti. Tinkamiausia „Magdeburgo” veislė….“.

Trūkažolę galima valgyti ištisus metus. Pavasarį išlenda jauni sultingi lapeliai. Jie panašūs į kiaulpienių lapus, tik mažiau karpyti ir šiurkštoki. Šie lapai - puikios salotos, galite valgyti žalius, galite troškinti kaip špinatus. Vėliau pradeda tįsti žiedstiebiai. Kol jie yra jauni, sultingi ir lengvai lūžta puikiai tinka maistui - salotoms, troškiniams, net grilinimui, marinavimui ir rauginimui.

Rudenį ir ankstyvą pavasarį kasamos šaknys. Šį augalą lengva atpažinti net nepatyrusiems šakniautojams, nes visada išlieka sudžiūvę žiedstiebiai. Aplink juos pasidairius galima atrasti jaunesnių, dar nežydėjusių augalų - jų šaknys didesnės, stambesnės. Jaunas šaknis galima valgyti kaip daržoves - virti, troškinti, kepti. Džiovintas naudoti kaip miltų pakaitalą ar prieskonį kepiniams. Bet dažniausiai iš jų daroma cikorijų kava.

Receptai su cikorijomis

Cikorijos šaknų sausainiai

Reikės: 1 stiklinės kvietinių viso grūdo miltų, 150 g sviesto, 1 kiaušinio, 100 g cukraus, žiupsnelio druskos, 1-2 a.š. cikorijų kavos miltelių (arba sumaltų džiovintų šaknų).

1. Minkštą sviestą išsukame su cukrumi ir druska, įmušame kiaušinį ir gerai išmaišome iki vientisos masės.
2. Supilame miltus ir cikorijų kavą, išminkome tešlą.
3. Ją susukame voleliu, įvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame valandai į šaldytuvą.
4. Orkaitę įkaitiname iki 200 laipsnių.
5. Tešlą supjaustome 1 cm storio griežinėliais ir kepame, kol sausainiai pagels, apie 10-15 minučių.

Sausainius galima apglaistyti cikorijos kavos glaistu. Jam užplikoma gan stipri kava, nukošiama, atvėsinama ir į ją įmaišoma cukraus pudra. 3-4 šaukštams kavos reikės apie 100 g cukraus pudros. Sausainiai apipilami glajumi ir paliekami, kol išdžiūna.

Marinuoti cikorijos žiedkočiai

Reikės: jaunų cikorijos žiedkočių, 1 dalies obuolių acto, 1 dalies cukraus, 2 dalių vandens, druskos, imbiero griežinėlio, kelių gvazdikėlių, cinamono lazdelės gabaliuko.

1. Iš vandens, acto, cukraus ir druskos išverdame marinatą.
2. Cikorijų žiedkočius supjaustome norimo dydžio gabaliukais (galima susmulkinti, ypač jei jie jau didesni, jaunesnius ir minkštesnius galima marinuoti nepjaustytus).
3. Į švarius mažus stiklainius sudedame po imbiero griežinėlį, įdedame cinamono ir gvazdikėlių, sudedame žiedkočius ir užpilame karštu marinatu.
4. Stiklainius užsukame, atvėsiname ir dedame į šaldytuvą.

Ragauti geriausia bent po 2 savaičių. Tokius marinuotus žiedkočius galite valgyti prie mėsos kepsnių, jais gardinti žiemines šakniavaisių salotas ar pateikti kaip užkandį su sūriais ir vytinta mėsa.

Cikorijos likeris

Reikės: 100 g skrudintų cikorijos šaknų, 200 g degtinės arba brendžio, 2-3 a.š. cikorijų kavos, 150 ml vandens, 150 g cukraus.

1. Šaknis sudedame į švarų stiklainį ir užpilame degtine, laikome 2 savaites kambario temperatūroje, kartais pakratome.
2. Po 2 savaičių šaknis nukošiame.
3. Cikorijų kavą užplikome 150 ml verdančio vandens, palaikome 10 min., nukošiame ir iš gautos kavos ir cukraus išverdame sirupą.
4. Atvėsusį sirupą supilame į butelį su šaknų antpilu, gerai supurtome, kad susimaišytų ir paliekame kambario temperatūroje 1-2 mėnesius, kad skonis subręstų.
5. Likerį perkošiame per kavos filtrą, kad nukoštume visus likusius tirščius.

Tokį likerį galima gerti su kava arba naudoti kaip sudėtinę kokteilių dalį.

---