Lietuvių tautos išmintis dažnai glūdi ne tik papročiuose, bet ir augaluose, kurie nuo senų laikų buvo laikomi ne tik maistu, bet ir vaistu. Vienas tokių augalų - liepa. Jos žiedai ne tik džiugina akį vasaros viduryje, skleidžia nepakartojamą kvapą ir vilioja bites, bet ir nuo seno naudojami liaudies medicinoje. Liepžiedžių arbata, vadinama natūraliu raminamuoju ir organizmo pagalbininku, šimtmečiais užima garbingą vietą žolelių lentynose. Šis straipsnis - apie tai, kodėl liepžiedžių arbata vertinama kaip tikras liaudies gydytojas ir kaip ją naudoti naudingai bei saugiai.
Kodėl liepžiedžiai tokie ypatingi?
Liepos žieduose gausu biologiškai aktyvių medžiagų: flavonoidų, gleivinių medžiagų, eterinių aliejų, taninų, organinių rūgščių bei vitamino C. Būtent šios medžiagos suteikia liepžiedžiams gydomųjų savybių, kurios ypač vertinamos peršalimo, nervinės įtampos ar virškinimo problemų atvejais. Ne veltui senoliai sakydavo: „Kai nosis bėga - liepa padės.“
Flavonoidai veikia kaip stiprūs antioksidantai - jie padeda kovoti su laisvaisiais radikalais, stiprina kapiliarus, lėtina ląstelių senėjimą. Gleivinės medžiagos ramina gleivines, todėl liepžiedžių arbata puikiai tinka esant gerklės ar bronchų dirginimui. Eteriniai aliejai ramina nervų sistemą, o taninai veikia kaip natūralūs antiseptikai.
Kada verta rinktis liepžiedžių arbatą?
Liepžiedžių arbata dažniausiai vartojama peršalus - dėl prakaitavimą skatinančio poveikio ji padeda sumažinti karščiavimą, lengvina kvėpavimą ir skatina toksinų šalinimą. Jis puikiai mažina temperatūrą, turi skausmą malšinančių savybių, varo šlapimą ir prakaitą. Ji tinka geriant nuo pirmųjų peršalimo simptomų - čiaudulio, gerklės perštėjimo ar bendro silpnumo.
Tačiau jos panaudojimas daug platesnis. Liepžiedžiai ramina nervų sistemą, todėl puikiai tinka žmonėms, kurie patiria stresą, įtampą ar nemigą. Taip pat ši arbata naudinga po sunkių dienų, siekiant nusiraminti ir palengvinti užmigimą.
Virškinimo problemos - dar viena sritis, kur liepžiedžių arbata gali būti naudinga. Ji skatina virškinimą, ramina sudirgintą skrandžio gleivinę, mažina spazmus ir gali palengvinti vidurių pūtimą ar skausmus po sunkių valgių.
Liepžiedžiuose yra polisacharidų, kuriuose yra urono rūgščių, flavonoidų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus, kuriame yra farnezolio, karotino, vitamino C, mikroelementų. Be to, liepžiedžiuose yra glikozidų, kurie turi prakaitą varančių savybių.
Oficialioji medicina rekomenduoja liepžiedžių antpilą vartoti kaip prakaitą varančią priemonę peršalus, burnos ir gerklės skalavimui.
Nedaug kas žino, kad liepų lapai taip pat labai gerai veikia. Žiedai gal stipriau, tačiau jei žiedų dar nėra, visos geriausios savybės - lapuose. Ankstyvą pavasarį gali būti naudojama žievė, vėlyvesnį - pumpurai, vasarą - lapai ir galiausiai žiedai. Visos augalo dalys turi medžiagų, kurios yra naudingos.
Gydymui tinka liepžiedžiai, surinkti iš visų rūšių liepų, augančių mūsų kraštuose: paprastosios (europinės) liepos (Tilia x europaea), mažalapės liepos (T. cordata) ir didžialapės liepos (T. platyphyllos).
Kaip surinkti ir paruošti liepžiedžius?
Liepžiedžiai žydi birželio pabaigoje-liepą apie dvi savaites. Svarbu žinoti, kad liepų žiedus reikia skinti tik pražydus pirmajam, kai kiti dar tik ruošiasi žydėti. Taip pat reikėtų įsidėmėti, kad turi būti skinamas visas žiedynas su skrotele.
Liepžiedžiai renkami žydėjimo pradžioje, kai didelė dalis žiedų pražydo, o likusieji dar pumpurai. Žaliava - džiovinti vaistiniai žiedynai su pažiedėmis. Bet kokius žiedus paruošimui geriausia rinkti karštu oru, pusiaudienį - liepžiedžiai ne išimtis. Surinkti po lietaus, apniukusią dieną, jie greit patamsės ir greičiau suges. Žiedus geriausia rinkti kartu su pažiedėmis, atsargiai, kad nepažeistumėte lapų. Prie aukštų medžių galima pasistatyti kopėčias.
Surinktus žiedus reikia džiovinti pavėsyje, gerai vėdinamoje vietoje, ne saulėje - kitaip jie praras spalvą, kvapą ir dalį naudingų savybių. „Surinkti žiedai turėtų būti kuo greičiau padžiaunami sausoje, gerai vėdinamoje ir nuo saulės apsaugotoje vietoje. Juos paberiame ant kokio nors audeklo ar popieriaus palėpėje ar kitoje vietoje, kur nėra tiesioginių saulės spindulių. Gerai išdžiuvusius sudedame į stiklainius, lininius ar popierinius maišelius ir laikome sausoje tamsioje vietoje. Vaistažolių laikymui netinka jokia plastikinė tara“, - kaip pasiruošti liepžiedžių atsargų paaiškina vaistažolių ir laukinių augalų žinovė Ieva Šidlaitė.
Surinktus žiedus sudėkite vienu sluoksniu ant marlės ir džiovinkite džiovyklėje (+40-50°С temperatūroje), palėpėje, pastogėje, kur neapšviečia tiesioginiai saulės spinduliai, arba gerai vėdinamoje patalpoje. Saulėje žiedai praranda savo gydomąsias savybes.
Kaip laikyti liepžiedžius?
Kai šakelės taps trapios, pašalinkite parudavusius ar pažeistus žiedynus ir kitas priemaišas. Tai darykite atsargiai, kad žiedeliai nenubyrėtų. Džiovintus liepžiedžius laikykite hermetiniuose induose (geriausia stikliniuose, su sandariai užsukamu dangteliu) tamsioje vietoje. Bet ne ilgiau 2 metų.
Gerai išdžiovintos liepos turi lūžinėti pirštuose. tokias liepas galima ištisus metus naudoti užpilams.
Kaip teisingai paruošti arbatą?
Arbatą galima ruošti labai paprastai: šaukštą džiovintų liepžiedžių užpilkite stikline verdančio vandens, uždenkite ir leiskite pritraukti 10-15 minučių. Gerkite šiltą, esant reikalui - su šaukšteliu medaus ar citrina. Vaikams skonis gali būti per švelnus, tačiau dažniausiai jie mėgsta liepžiedžių arbatą dėl malonaus kvapo.
Arbatinį šaukštelį džiovintų liepų žiedų užpilkite verdančiu vandeniu ir uždengę palikite 5-10 minučių. Vėliau perkoškite, pagal skonį įdėkite citrinos ir medaus ir išgerkite. Toks užpilas idealiai tinka peršalus.
Naudingi receptai
Gydymo tikslais iš džiovintų liepžiedžių galima paruošti ištrauką, juos užpilant verdančiu vandeniu arba spiritu. Jei norite pasigaminti nuovirą - liepžiedžius reikia užpilti vandeniu ir palaikyti į karštą vandenį įstatytame inde, kaitinant ant lėtos ugnies.
Liepžiedžių užpilas peršalus
Geriausia liepžiedžius užplikyti termose. 1 valg. šaukštą žaliavos užpilkite stikline verdančio vandens. Po 20 min. jį galima gerti. Gerkite po 1 stiklinę prieš valgį. Jei ligonis smarkiai karščiuoja - dozę padvigubinkite. Esant ūmiems viršutinių kvėpavimo takų uždegimams, ūmiems bronchitams, inkstų ligoms, karštas nuoviras geriamas po pusę stiklinės keturis kartus per dieną. Sergant inkstų, kepenų ligomis ar hipertonija, liepžiedžių nuovirą galima gerti vietoj arbatos po 1-1,5 stiklinės tris kartus per dieną.
Antpilas temperatūrai mažinti
Kad pasigamintumėte prakaitą varančią priemonę, sumaišykite 1 valg. šaukštą liepžiedžių, pusę valg. šaukšto tūbės, pusę valg. šaukšto šeivamedžio. Mišinį užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens, palaikykite termose 10 minučių. Perkoškite, nuspauskite ir gerkite karštą po pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną prieš valgį.
Liepžiedžių antpilas gerklei skalaut
Sumaišykite 1 valg. šaukštą džiovintų liepžiedžių ir 1,5 valg. šaukšto vaistinių ramunėlių. Pasemkite 1 valg. šaukštą šio mišinio ir užpilkite jį 1 stikline verdančio vandens. Palikite termose prisitraukti 20 min., perkoškite ir įdėkite 1 arb. šaukštą gesintos sodos. Skalaukite gerklę kas valandą, kai sergate stomatitu, angina ir peršalimo ligomis, kol pagerės savijauta.
Liepžiedžių nuoviras nuo peršalimo
2 valg. šaukštus liepžiedžių užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens. Virkite ant silpnos ugnies 10 min., nukoškite. Gerkite karštą prieš miegą po 1-1,5 stiklinės kaip karštį mažinančią priešuždegiminę priemonę sergant peršalimo ligomis ar gripu. Poveikis sustiprės įdėjus aviečių uogienės.
Kosmetiniai ledukai veidui
Vietoj vandens veidą prausiant šaldyta liepžiedžių arbata, odą sudrėkinsite, ji taps stangresnė. Pasigaminkite liepžiedžių užpilą 1:2 santykiu. Palikite 10 min prisitraukti, perkoškite ir išpilstykite į ledukų formeles.
Liepžiedžių kompresas
Verdančiu vandeniu užpiltus liepžiedžius (4-5 valg. šaukštai stiklinei vandens) perkoškite per marlę. Žiedus dėkite prie skaudamos vietos kaip kompresą, kai kankina hemorojaus mazgų uždegimas, mastitas, reumatas, podagra, nudegimai.
Patiekalų iš liepžiedžių ir liepų lapų receptai
Liepžiedžių uogienė
Daug kas mėgsta egzotiškus desertus - rožių žiedlapių ar pienių žiedų uogienę. Iš liepžiedžių taip pat galima išsivirti švelnios ir kvapnios uogienės.
Ingredientai:
- 200 ml vandens
- 1/2 arb. šaukštelio citrinų rūgšties
- 1/2 kg liepžiedžių
- 1/2 kg cukraus
Kaip ruošti:
Nuo surinktų liepžiedžių nukarpykite žiedus, o kotelius ir pažiedes atidėkite. Žiedus nuplaukite šiltu vandeniu, palikite nuvarvėti ir sudėkite juos į 5 l talpos prikaistuvį. Paruoškite cukraus sirupą ir užpilkite juo žiedus. Kol liepžiedžiai nepradės išskirti skysčio, vertėtų juos prispausti, kitaip sirupas nepadengs dalies žiedų. Po to, kai uogienė užvirs, sumažinkite liepsną ir virkite periodiškai pamaišydami. Kai į lėkštelę įlašinus lašelį sirupo, jis greit sustingsta, reiškia, uogienė jau išvirė. Baigdami virti suberkite citrinų rūgštį ir išpilstykite uogienę į sterilizuotus stiklainius. Uogienė laikoma tamsioje vėsioje vietoje.
Liepžiedžių vynas
Ingredientai:
- citrinos - 2 vnt.
- vanduo - 4 l
- cukrus - 1,5 kg
- mėtų šakelės - 3-4 vnt.
- litrinis stiklainis liepžiedžių
- razinos - 100 g
Kaip ruošti:
Vynui reikia tik liepų žiedų, tad nuskabykite juos nuo kotelių. Žiedus sudėkite į didelį puodą ir užpilkite 4 l šalto virinto vandens. Uždenkite dangčiu ir palikite parai. Kitą dieną 0,5 l verdančio vandens ištirpinkite cukrų ir virkite šį sirupą ant mažos ugnies, kol bus gatavas. Liepų žiedų užpilą užvirkite, nuimkite nuo ugnies, palikite visiškai ataušti. Perkoškite nuovirą per sietelį, žiedus atidėkite, jie nebebus reikalingi. Nupjaukite citrinų žievelę, iš minkštimo išspauskite sultis. Į perkoštą žiedų nuovirą supilkite cukraus sirupą, sudėkite razinas, mėtas, citrinų žieveles, supilkite citrinų sultis. Mišinį kruopščiai išmaišykite, uždenkite indą marle ir palikite 2 dienas rūgti kambario temperatūroje. Po rūgimo žieveles ir mėtas išimkite. Skystį kartu su razinomis perpilkite į didelį butelį, įmeskite kelias šviežias razinas. Ant kakliuko užmaukite guminę pirštinę su nedidele skylute ant piršto. Palikite tamsioje vietoje kambario temperatūroje, kad toliau rūgtų. Kai nustos rūgti, skystį nupilkite, kad nuosėdos liktų. Vyną išpilstykite į butelius, sandariai uždarykite ir 3-6 mėnesiams pastatykite vėsioje vietoje bręsti. Subrendusį vyną laikykite vėsioje vietoje.
Liepų lapų paštetas
Jauni lipnūs liepų lapeliai puikiai tinka į bet kokias salotas, daržovių sriubas, daržovių blynelius. Juos galima smulkiai supjaustyti ar susmulkinti trintuvu ir naudoti vietoj įprastų žalumynų - petražolių, krapų, kalendrų. Prieš gaminant juos patartina nuplikyti verdančiu vandeniu - tada jie bus minkštesni, išnyks kartumas.
Ingredientai:
- 100 g neriebios varškės
- 1 skiltelė česnako
- 2 valg. šaukštai maltų graikinių riešutų
- juodųjų pipirų ir druskos pagal skonį
- 1/2 stiklinės pjaustytų liepų lapų
Kaip ruošti:
Visas sudedamąsias dalis sumalkite trintuvu, kol gausite pastą. Galima tiekti kaip tirštą padažą prie atšaldytos mėsos, kaip lavašo įdarą.
Lietiniai blynai su liepų lapais ir varške
Jums reikės: lietinių blynų (iškeptų pagal jūsų mėgstamiausią receptą), jaunų, neseniai išsprogusių liepų lapelių, varškės, kiaušinio trynio, cukraus arba druskos.
Pagal bet kokį populiarų receptą iškepame lietinius blynus. Juos aptepame varške, ištrinta su kiaušinio tryniu ir susmulkintais jaunais liepų lapeliais, geriausiai tik ką išsprogusiais. Šį receptą galime pritaikyti ir saldiems, ir sūriems blyneliams. Jei norime desertinių liepų lapų blynų - į varškę įdedame cukraus ar medaus šaukštą. Jei norime sūrių - druskos, sutrinto česnako skiltelę, svogūnų ar česnakų laiškų. Blynelius sulankstome į trikampį arba susukame vamzdeliu ir apkepame ant sviesto. Valgome su grietine apibarstyta pavasariniais laukiniais žalumynais. Saldžius galima apibarstyti mėtomis, notrelių žiedais ir jaunais lapeliais, sūrius - jaunomis garšvomis, kraujažolių lapeliais, jaunais ąžuolo lapais.
Salotos su medžių lapais
Jums reikės: pavasarinių daržovių - ridikėlių, salotų lapų, jaunų špinatų, svogūnų laiškų; saujos jaunų, ką tik išsprogusių medžių lapelių - liepų, ąžuolų, beržų, serbentų. Daugiausia turi būti liepų lapelių, nes jie švelniausio skonio, kitus lapus prieš dėdami paragaukite, kad nebūtų kartūs ir dėkite daugiau kaip prieskonius. Taip pat - grietinės ar kito jūsų mėgstamo salotų užpilo.
Į lėkštę sudedame salotas, špinatus, pjaustytus ridikėlius, svogūnų laiškus, ant viršaus beriame medžių lapelius, apibarstome druska ir pipirais ir uždedame šaukštą grietinės ar kito salotų užpilo.
Natūraliai rauginta liepžiedžių gira
Girai reikės: ką tik surinktų liepžiedžių ir liepos lapų ir medaus (1 l vandens 100 gr medaus).
Medų gerai išmaišome drungname vandenyje, jokiu būdu nepilkite karšto vandens, nes nužudysite visas meduje esančias gyvas mieles ir bakterijas. Šiuo tirpalu užpilkite šviežius liepžiedžius ir liepų lapus ir stiklainį uždenkite tankiu audeklu, gerai užriškite, kad neprilįstų vabzdžių. Laikykite kambario temperatūroje kuo dažniau pamaišydami, kol skystis pradės putoti, vadinasi gira jau pradėjo rūgti. Parauginkite keletą dienų vis paragaudami, kai jau jums tiks skonis, nukoškite žoleles ir išpilstykite į butelius.
Kokiais atvejais reikėtų būti atsargiems?
Nors liepžiedžių arbata laikoma viena saugiausių žolelių arbatų, nereikėtų jos vartoti nesaikingai. Ilgalaikis ar labai gausus vartojimas gali išbalansuoti širdies veiklą, nes liepa veikia kraujagyslių tonusą. Žmonėms, sergantiems širdies ligomis ar turintiems kraujospūdžio problemų, reikėtų pasitarti su gydytoju.
Taip pat nėščiosioms ir maitinančioms moterims, nors trumpalaikis ir retas vartojimas nekenkia, ilgalaikis liepžiedžių naudojimas turėtų būti derinamas su medikais. Žolelės - nors ir natūralios - veikia organizmą ir gali turėti stiprių pasekmių, jei naudojamos be saiko.
Kontraindikacijų liepžiedžių vartojimui nėra. Tačiau nepamirškite, kad augalas turi prakaitą varančių savybių, todėl suteikia papildomą apkrovą širdžiai, tad kasdien vartoti liepžiedžius rekomenduojama ne ilgiau nei dvi savaites - nekeiskite įprastos arbatos liepžiedžių arbata.
Liepžiedžiai (kaip ir visos kitos vaistažolės) turi būti naudojami saikingai, nepiktnaudžiaujant, kad nepasireikštų šalutinis jų poveikis. Rekomenduojama neviršyti normos - 2 puodelių per dieną. Jų nepatartina vartoti vaikams (nebent labai mažais kiekiais) ir nėščioms moterims, taip pat turintys žemą spaudimą.
Liepžiedžių nauda kasdienybėje
Be arbatos, liepžiedžiai naudojami ir kosmetikoje - iš jų gaminami losjonai, tonikai, veido kaukės. Dėl raminančių savybių jie tinka jautriai odai, linkusiai į uždegimus. Nuoviras gali būti naudojamas kaip prausiklis veidui ar net plaukų skalavimo priemonė.
Liepų žiedai taip pat dedami į žolelių mišinius su ramunėlėmis, melisa, mėta - tokiu būdu galima gauti kompleksinį poveikį nervų sistemai, virškinimui ar peršalimo simptomams mažinti. Netgi kvėpavimas garais su liepžiedžių užpilu gali padėti palengvinti užsikimšusią nosį ar sausą kosulį.
Liepžiedžių savybės pagal dr. M. Lasinską
Žolininkas dr. M. Lasinskas pastebi, kad daugybė žmonių nepatiki vaistažolių gydomosiomis savybėmis ir nusivilia nesulaukę tikėtosios naudos, nes tiek rinkdami, tiek džiovindami, tiek vartodami vaistažoles, ne išimtis ir liepžiedžius, padaro aibę klaidų, kurios labai smarkiai gali sumažinti augalo veikimą.
Liepžiedžiai tradiciškai naudojami vietoje paracetamolio. Temperatūrą mažinti su liepų žiedais - puiku! Tai puikus senovinis būdas pasveikti nuo virusinių ligų.
Nedaug kas žino, kad liepų žiedai veikia raminančiai. Liepų žiedų arbata puikiai nuramins taip pat kaip ir mėtų ar melisų arbatos. Siekiant nusiraminti, atsipalaiduoti, galima pasidaryti mišinį: paimti melisos, liepžiedžių, mėtos lapelių ir pasidaryti lengvos arbatėlės. O jei kamuoja nemiga ar padidėjęs kraujospūdis, tai į paminėtą mišinį dar galima įdėti sukatžolės ar truputėlį patrupinti valerijono šaknų - išeitų nuostabi arbata, jos išgėrus miegas būtų ramus.
Liepa turi gleivių, o gleivės gydo žaizdas. Jei netyčia nudegėte saulėje, oda raudona - ieškokite liepelės. Sudirgusią odą galima apsišlakstyti atvėsinta liepų arbata, taip pat galima pasidaryti purškiamą hidrolatą. Liepų žiedų hidrolatas taip pat gali būti naudojamas prieš tepant kremą, kad jis geriau įsigertų. Atkreipkite dėmesį, kad į kai kuriuos prabangius kremus deda liepų žiedus. Hidrolatą galite nešiotis su savimi ir, pavyzdžiui, karštą dieną hidrolatu pasipurkšti veidą arba sudirgintą odą.
Be to, liepžiedžiai sergantiems cukriniu diabetu gali padėti mažinti cukraus kiekį kraujyje. Iš liepžiedžių, raudonėlio ir gauromečio galima pasidaryti žolelių mišinį ir net ir bet kuriam žmogui tai bus naudinga gerti profilaktiškai.
Liepžiedžiai taip pat mažina skrandžio rūgštingumą, padeda išgyti skrandžio opoms, gleivinei. Liepžiedžiai padeda ne tik išoriškai nudegus, bet ir puikiai padės nuo rūgštingumo, skrandžio išdeginto, kai yra atsiradusios įvairios opos, skrandžio žaizdelės. Gauromečio, svilarožių, dedešvų žolė bus nuostabus receptas refliuksui mažinti. Tokio mišinio arbatą reikia gerti pusę metų ar metus. Jei yra padidintas rūgštingumas, bėda bus atstatyta. Su žolelėmis reikia padirbėti, reikia kantrybės, bet augalai išveja ligą visam laikui. O vaistai kaip pagalba - užgesina gaisrą ir tiek.
Dalis naudingų medžiagų lieka ir pačiuose žieduose, jos neperduodamos į vandenį, kurį mes išgeriame kaip arbatą, todėl dar ir pačius lapelius, žiedlapius galima suvalgyti.
Liepžiedžių vartojimo kiekiai
Dozės yra apytikslės, jos priklauso nuo žmogaus amžiaus. Vaikams ir senjorams nuo 60 metų rekomenduojamą dozę reikia mažinti perpus, kūdikiams - dar perpus.
Vidutinės dozės suaugusiam žmogui:
- KAIP ARBATA: per dieną 5 gramai džiovintos smulkintos žaliavos (maždaug 1 valgomasis šaukštas per dieną). Šis kiekis gali būti padalintas keliems puodeliams arbatos, kurią malonu gerti, skanauti.
- KAIP MAISTO PAPILDAS: per dieną 10-15 g džiovintos smulkintos žaliavos (apie 2-3 valgomieji šaukštai per dieną). Toks kiekis pamažins skrandžio rūgštingumą, kūno temperatūrą, neišgydys kaip vaistas, bet papildys mūsų mitybą, pastiprins organizmą, suteiks antioksidantų.
- KAIP VAISTAS: per dieną 20-25 g džiovintos smulkintos žaliavos (4-5 valgomieji šaukštai per dieną). Jei gripas užpuolė, jei yra stiprus uždegimas organizme ar dar kas nors rimčiau.
Reikia prisiminti, kad šviežias augalas turi 70-75 proc. drėgmės, kuri išgaruoja džiovinant. Šviežias augalas kur kas naudingesnis nei džiovintas, tačiau kiekio reikės kur kas didesnio nei džiovinto. Apie 25 g atsigėrimui, 50-70 g - kaip maisto papildas, 125 g - kaip vaistas. Primenu, vaikams ir senjorams dozė skiriama perpus mažesnė, kūdikiams - dar perpus.