Tėvams akivaizdu: kai vaikas kone visiškai nevalgo arba kai valgo per daug, tai matyti iš žandukų. Tačiau galbūt jūsų vaikas tarsi vidutinis? Kaip įvertinti, ar jis valgo pakankamai, ar daugokai?

Pradėkime nuo to, kad po pirmojo gimtadienio vaiko augimo tempas ženkliai sulėtėja. Per antruosius gyvenimo metus jis priaugs tik apie 3 kg (du kartus mažiau, nei pirmaisiais metais!), o per trečiuosius vos 1.5-2 kg.

Svarbiausias požymis, kad vaikas maitinasi gerai, yra tas, kad jis atrodo gyvybingas, žvalus, noriai žaidžia ir bendrauja su kitais žmonėmis. Pediatras taip pat turi patikrinti, koks yra jo ūgis ir svoris lyginant su bendraamžiais.

Tačiau prisiminkite, kad nėra „normalaus“ ūgio ar svorio: jei mažylio ūgis nėra „per viduriuką“, tai reiškia tik tiek, kad jis yra aukštesnis ar žemesnis nei kiti panašaus amžiaus vaikai (suaugusių ūgis juk taip pat skiriasi!). Šiuo atveju svarbiau, kad ūgio ir svorio santykis (arba kitaip KMI) būtų optimalus.

1-3 metų vaikui reikia apie 1000-1300 kcal per dieną, tačiau nereikėtų labai sukti dėl to galvos - jei mažylis turi gerus sveikos mitybos pagrindus, jis pats gali nuspręsti, kiek maisto jam reikia. Neverskite vaiko valgyti - dėl to jis gali prarasti natūralų gebėjimą atpažinti tiek alkio, tiek sotumo jausmą.

Be to, yra normalu, jei vaikas vieną dieną suvalgo daug, o kitą - beveik nieko, ir tam yra begalė priežasčių. Vaiko skrandukas yra mažas, ir vienu kartu jis negali suvalgyti daug. Būtent todėl mažyliai valgo dažniau - kas 3-4 valandas.

Pagrindiniai maitinimai (pusryčiai, pietūs, vakarienė) turėtų būti tuo pat metu kai valgo visa šeima (o tarp jų vaikas turėtų gauti užkandžių). Nesitikėkite, kad vaikas valgys nuosekliai: gali būti, kad vieną dieną jis nevalgys beveik nieko, kitą dieną nuolat jausis alkanas.

Gali taip pat būti, kad jis turės puikų apetitą per pusryčius, bet net nežiūrės į maistą per vakarienę - tai yra visiškai normalu šio amžiaus vaikams. Leiskite mažyliui valgyti tiek, kiek jis nori, ir tada, kada nori. Vaikai sava valia nebadauja ir puikiai jaučia, kai yra išalkę arba sotūs (jei tik tėvai neverčia jų valgyti per prievartą).

Nuo 1.5 metų vaiko naktimis neturėtumėte maitinti. Taip pat nepratinkite jo naktimis gerti. Vakare ir naktį medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, todėl maisto medžiagos yra blogai organizmo panaudojamos. Be to, perpildytas skrandis kelia diafragmą, dėl to pasunkėja kvėpavimas ir širdies darbas.

Koks maistas tinka 1-3 m. vaikui

Antraisiais gyvenimo metais vaikas gali valgyti beveik visus produktus. Vengti ar riboti turėtumėte tik kai kuriuos iš jų. Šio amžiaus tarpsniu vaikai tampa išrankesni maistui, nuolat keičiasi jų norai ir skonis.

Iki 1-1.5 metukų vaikutis paprastai turi tik 8 dantis, kurių funkcija - kąsti maistą, o ne jį sukramtyti (kramtymui naudojami krūminiai dantys išdygsta antraisiais gyvenimo metais). Daugiau apie tinkamus maisto produktus - straipsnyje „Ką turi valgyti 1-3 m. vaikas”.

Nuo vienerių metų amžiaus vaikas gali valgyti beveik visus maisto produktus, o vengtinų produktų sąrašas nėra ilgas. Bet jam dar belieka išmokti daug svarbių dalykų apie maistą, taip pat patobulinti savo valgymo įgūdžius.

Vaikas toliau mokosi valgyti pats. Pamažu jis pradeda vis dažniau ir vis sėkmingiau naudotis stalo įrankiais. Kad jam sektųsi geriau, duokite jam vaikiškus įrankius (šaukštą, galbūt specialią šakutę) ir leiskite praktikuotis. Nenustebkite, kad pradžioje didžioji dalis maisto gali atsidurti bet kur, tik ne mažylio burnytėje.

Vaikas mokosi maitintis sveikai. Nesitikėkite, kad mažylis maitinsis sveikai, jei patys valgote ne pačius tinkamiausius produktus. Apskritai, yra geriausia vaikui duoti valgyti tai, ką valgote patys - gaminti specialiai nereikia. Tiesiog pasistenkite, kad būtų iš ko rinktis - jei vaikas nebus nusiteikęs valgyti burokėlių sriubos, gal jis mielai suvalgys bulvių košės ar daržovių garnyro.

Jokiu būdu neverskite mažylio valgyti, jei jis to nebenori - taip jis praras natūralų gebėjimą atpažinti sotumo jausmą. Taip pat neduokite vaikui maisto, norėdami jį paskatinti ar nuraminti - juk nenorėtumėte, kad ateityje jis valgytų tam, kad „nuramintų nervus“.

Vaikas „atranda“ naujus produktus. Jei tik galite, duokite jam 2-4 maisto alternatyvas, kurias vaikas galėtų nesunkiai paimti pirščiukais ar pasemti stalo įrankiais bei sukramtyti (atminkite, kad vaikas dar gali turėti ne visus dantis). Galimybė rinktis yra didžiausia paskata išbandyti naujoves!

Vaikas mokosi susikalbėti. Kartu su naujais įgūdžiais ir maisto produktais, vaiko žodyne atsiranda ir nauji žodžiai bei sąvokos. Vaikas pradeda atpažinti skirtingus maisto produktus, suprasti, kurie jam skanūs (ir nelabai), įvardinti alkį ar pasisotinimą.

Vaikas mokosi gražiai elgtis prie stalo. Vienerių - trejų metų mažylis jau pradeda mokytis gerų manierų. Pasakokite apie jas, rodykite pavyzdį, pagirkite vaiką, jei jis pasako „skanaus“ ar „ačiū“. Atsiminkite, kad vaiko įgūdžiai vis dar nėra tobuli, tad nebarkite jo, jei jam nesiseka pavalgyti visiškai tvarkingai.

Vaikas tampa pagalbininku. Jei norite, kad išaugtų geras pagalbininkas, įtraukite vaiką į maisto ruošimo procesą ir patikėkite jam užduotis, su kuriomis jis jau gali susidoroti. Pavyzdžiui, jis gali padėti išdėlioti ant stalo servetėles ar suberti supjaustytus agurkus į salotų dubenį.

Kol vaikas yra mažas, paimkite jį ant rankų ir darykite tai kartu, vėliau šiuos nedidelius darbelius jis galės atlikti ir savarankiškai. Pasakykite mažyliui, kokia svarbi jums yra jo pagalba!

1-3 metų vaiko mitybos ypatumai

Tėvams akivaizdu: kai vaikas kone visiškai nevalgo arba kai valgo per daug, tai matyti iš žandukų. Tačiau galbūt jūsų vaikas tarsi vidutinis? Kaip įvertinti, ar jis valgo pakankamai, ar daugokai?

1-3 metų vaiko mitybai apibūdinti puikiai tinka žodis - išrankumas. Pamenate savo kūdikį noriai lapnojant trintą vištieną su moliūgu ir burokais? Skanaujantį bet ką, kas atsidurdavo ant maitinimo kėdutės staliuko.

Tą kūdikį, deja, kažkas pakeitė mažiau sukalbamu žmogumi… Po pirmojo gimtadienio vaiko augimas sulėtėja apie 30 proc., panašiai ir apetitas. Kūdikiams reikia suvartoti apie 70-100 kalorijų vienam kilogramui svorio, o štai išaugusiam iš kūdikystės mažyliui jau pakanka 70-80.

Pasikliaukite vaikučio instinktais. Natūralu, kad dvimetuko apetitas gali svyruoti ir keistis kas dieną. Pasak amerikiečių tyrimų, net 85 proc. tėvų ragina vaikus suvalgyti daugiau, už tuos kąsnelius juos girdami ar net papirkinėdami saldumynais arba filmukais.

Verčiau patikėkite - jei vaikas pastūmė lėkštę, jis jau sotus. Antraip išmokysite jį valgyti tada, kai jis nealkanas, - tai slidus kelias… Daugelis tyrimų patvirtina, kad nemažą antsvorį turintys 5-12 m. vaikai nebejaučia alkio signalų.

Mažyliai paprastai būna per daug užsiėmę, kad pavalgytų, - po kelių kąsnių jie jau sprūsta nuo stalo pažaisti. Laikykitės taisyklės „nubėgęs žaisti vaikas jau pavalgė“.

Laikykitės režimo. Tarp pagrindinių patiekalų valgymo turi praeiti maždaug 4 val., o užkandžių galima duoti laikotarpiu tarp jų. Jei užkandis sotus, pertrauka tarp pagrindinių valgymų gali būti ilgesnė. Tai padeda vaikučiui normuoti alkį ir augti normalaus svorio.

Venkite papirkinėjimo bei įkalbinėjimo, pažadų, ką vaikas gaus, jei suvalgys dar, taip pat nejunkite filmukų. Taip, trumpalaikė nauda bus - jis išties praris truputį mėsos su pomidoru, bet taip elgdamiesi jį išmokysite suvalgyti daugiau, nei norisi, ir galiausiai tai virs persivalgymu.

Visa šeima kartu prie stalo - tai viena iš maloniausių dienos akimirkų daugelyje namų, ypač tada, kai prie šeimynos stalo jau gali sėdėti ir patys mažiausieji. Vis dėlto neretai tėvai pamiršta, kad vaikas, sulaukęs vienerių metų, staiga netampa suaugęs. Vaikai yra skirtingi.

Labai svarbu, kad 1 iki 3 metų vaikai valgytų reguliariai. Porcijos turi būti nedidelės, bet pakankamai dažnos - keturis, penkis ar net šešis kartus per dieną.

Kaip sudaryti kasdienį valgiaraštį mažyliui?

Vaikai turi valgyti reguliariai. Pusryčių ir vakarienės maistas turi sudaryti 20-25 proc. visos dienos maisto energinės vertės, pietų - 40-45 proc., o priešpiečių ir pavakarių po 10-15 proc. Maitinkime vaikus kuo įvairesniu maistu, kad užtikrintume augančio organizmo visų vertingų maistinių medžiagų poreikį ir kiekvieno valgymo metu pasiūlykite, bent žiupsnelį šviežių daržovių ar vaisių.

• Pusryčiams tinka skirtingų grūdinių kultūrų košės, vaisiai, uogos ar iš skirtingų daržovių paruošti garnyrai.
• Karštą pietų patiekalą turėtų sudaryti daug baltymų ir angliavandenių turintys produktai (mėsa, žuvis, kiaušiniai, pilnavertės grūdinės kultūros, daržovės ir pan.).
• Priešpiečiams ir pavakariams patariama valgyti riešutų, sėklų, grūdinių kultūrų gaminių, daržovių ir vaisių.

Vaikai turi gauti pakankamą kiekį angliavandenių, baltymų, riebalų ir vitaminų bei mineralinių medžiagų. Sveikatai palankaus patiekalo rodiklis - subalansuotas angliavandenių, baltymų, riebalų, bei pakankamas vitaminų, mineralinių ir skaidulinių medžiagų, riebalų rūgščių kiekis.

Angliavandenių dienos racione turi būti 45-60 proc. (iš jų cukraus ne daugiau nei 10 proc.), baltymų - 10-20 proc., riebalų - 25-40 proc. (iš kurių sočiųjų riebalų rūgščių iki 10 proc., o riebiųjų rūgščių transizomerų neturėtų būti).

Vaikai turi įgimtą alkio ir saikingumo jausmą. Jie puikiai jaučia, kiek jiems maisto reikia. Šį pojūtį slopina sveikatai nepalankus maistas, kuriame gausu rafinuoto cukraus, druskos, rafinuotų riebalų.

Maisto medžiagų poreikis priklauso nuo vaiko amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo ir 7-10 metų vaikai turi gauti per parą apie 1700 kcal, tuo tarpu 1-3 metų - 1200 kcal., 4-6 metų - 1500 kcal.

Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir Sveikatos apsaugos ministerijos rekomenduojamas maistinių medžiagų normomis bendras druskos kiekis vaikų iki 2 metų maisto racione turėtų sudaryti ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal. Vaikai iki 10 metų per parą turėtų gauti 3-4 g druskos. Natūraliai maisto produktuose yra druskos.

Nerekomenduojama taip pat dideliais kiekiais gerti sulčių. Nuo jų, kitaip nei nuo vaisių, cukraus lygis kraujyje staigiai kyla ir akimirksniu krinta, nes sultyse paprastai nėra skaidulinių medžiagų. Pirmenybę teikite kokteiliams iš vaisių, žalumynų, daržovių. Taip gaunama visų vertingų maistinių medžiagų paletė.

Pagal PSO rekomendacijas, vaikų maiste turi būti mažiau sočiųjų riebalų (pvz, riebios mėsos, riebių pieno produktų). Vaikų mityboje neturi būti produktų su „iš dalies hidrintais“, „visiškai hidrintais“ riebalais, taip pat vengti rafinuotų riebalų.

Vos metų sulaukę vaikai jau turėtų gauti skaidulinių medžiagų - 8-12,5 g/ 1 000 kcal. Su kiekvienais metais šis skaičius turi didėti ir paauglystėje pasiekti suaugusiesiems rekomenduojamą paros normą - 25-35 g arba apie 12,5 g/1 000 kcal. Reikėtų vengti rafinuotų miltinių gaminių.

Šviežių daržovių ir vaisių vaikams reikėtų valgyti 5 kartus per dieną. Vaikams gaminamas maistas turi būti itin kokybiškas. Reikia stengtis išsaugoti maistinę jo vertę, valgio neužteršti kancerogeninėmis medžiagomis. Pirmenybę svarbu teikti tausojančiam gamybos būdui - valgį virti vandenyje, troškinti, virti garuose ar kt.

Sveikiausia vaikui - geriamasis (kambario temperatūros) vanduo. Vanduo gali būti paskanintas vaisiais, daržovėmis, žolelėmis ar jų gaminiais be pridėtinio cukraus, maisto priedų. Pagal PSO, 20 kg sveriančiam vaikui per dieną reikėtų išgerti 3 stiklines vandens. Natūralus mineralinis turi būti negazuotas.

Tėvai privalo vengti konfliktų ir neversti vaiko valgyti jėga, nes maitinimas turi būti malonus ir įdomus (indai su paveikslėliais, patiekalai patiekiami gražiai). Leiskite jam pačiam imti maistą rankomis.

Visi šeimos nariai valgykite (jei įmanoma) vienu metu. Neduokite vaikui gerti (išskyrus vandenį) sulčių (nes tai irgi maistas) ar valgyti likus 1 val. iki pagrindinio valgymo. Laikykitės valgymo rėžimo, skirtu laiku valgomi pagrindiniai valgiai ir užkandžiai.

Nereikėtų valgant skaityti ar žiūrėti televizoriaus. Vakarienei parenkami tie patiekalai, kurių nebuvo pietų metu. Tėvams rekomenduojama taip maitinti, kad tas pats patiekalas per savaitę kartotųsi galimai rečiau.

Būti geru pavyzdžiu vaikui, nes maži vaikai daugiau mokosi iš pavyzdžių nei iš kalbų. Juo dažniau jie matys suaugusius besidžiaugiančius valgymu ir valgančius sveiką maistą, tuo geriau. Jei matys greitą valgymą - jie tai kopijuos.

Kokį maistą rinktis 1-3 amžiaus vaikams?

Svarbiausia - jis turi būti įvairus, taigi reikia naudoti skirtingus maisto produktus.

1. Viso grūdo duonos, grikių, ryžių, makaronų, pusryčių dribsnių sudėtyje yra angliavandenių kompleksas, todėl jie yra pagrindinis energijos šaltinis. Viso grūdo produktai aprūpina B grupės vitaminais ir skaidulinėmis medžiagomis, reikalingomis normaliam virškinimo trakto darbui. Pratinkite vaiką prie viso grūdo duonos, grikių ir viso grūdo košių.
2. Juose gausu mineralinių medžiagų, vitaminų ir skaidulinių medžiagų. Jie yra spalvingi, skanūs, juose mažai kalorijų, todėl jie turėtų būti kiekvieno patiekalo sudėtinė dalis mažiausiai 5 kartus per dieną.
3. Tai puikus geležies, cinko, vario ir kokybiškų gyvūninės kilmės baltymų šaltinis. Žuvis taip pat yra svarbus jodo ir nesočiųjų riebalų rūgščių omega 3 šaltinis. Į vaiko valgiaraštį būtina įtraukti įvairios kokybiškos liesos mėsos. Ją galima virti, troškinti ar lengvai apkepti. Reiktų vengti riebaluose keptos mėsos, karštiems sumuštiniams naudojamų dešrelių ir kitų prastos kokybės mėsos produktų.
4. Jie aprūpina kalciu, magniu, kokybiškais baltymais, D ir B grupės vitaminais.
5. Nedidelį kiekį augalinio aliejaus reiktų vartoti kasdien. Jame yra svarbių nesočiųjų riebalų rūgščių, vitaminų A, D, E ir K. Ruošdami maistą, nepamirškite naudoti visų mitybos piramidės grupių produktų. Vaikas turėtų suvalgyti 4-5 patiekalus per dieną.

Tegu maistas būna įvairus ir patrauklus vaikui! Pusryčiai yra svarbiausias dienos maistas. Po nakties miego pusryčiai suteikia energijos dienos veiklai ir turi įtakos vaiko fizinei ir intelektualinei būklei.

Jie turėtų būti sveiki ir maistingi, suteikiantys baltymų, angliavandenių, riebalų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Pieno košės yra idealūs pusryčiai mažiems vaikams (antraisiais gyvenimo metais), o didesni vaikai pusryčiams gali valgyti dribsnius su pienu (geriausia - pieno gėrimu), sumuštinius su mėsa, kiaušinius ar varškę ir pieno gėrimą.

Sumuštinius rekomenduojama papildyti daržovių gabalėliais arba šviežiais vaisiais. Antrieji pusryčiai skirti numalšinti alkį prieš pietus. Geriausia, kad pietus sudarytų du patiekalai.

Sriubas reiktų virti iš daržovių ar mėsos sultinio (nenaudokite sultinio kubelių). Daržovės sriuboje gali būti susmulkintos šakute ar pjaustytos kubeliais. Antrasis patiekalas paprastai yra gabalėlis mėsos, žuvies arba kiaušinis (pvz., keptas), o kartą per savaitę gali būti patiekiami ir vegetariški pietūs, pavyzdžiui, makaronai su sūriu, ryžiai braškėmis ir grietinėle, blynai ir t. t.

Pietus reiktų papildyti virtų ar šviežių daržovių salotomis. Pavakariai yra nedidelis patiekalas po pietų, rekomenduojamas, jei pusryčiai buvo patiekti anksti.

Vakarienė yra paskutinis valgymas prieš miegą. Ji turėtų būti duodama ne per vėlai, kad neapsunktų virškinimo traktas. Vakarienė neturėtų būti labai gausi ir sunki. Maži vaikai pirmenybę teiktų pieno košėms, didesni mieliau valgys daržovių omletą, makaronus, ryžius ar skrudintos duonos riekę.

Tinka ir sumuštiniai su pienu, kakava ar vaisine arbata.

Ilgalaikiai tyrimai rodo, kad 1-3 metų amžiaus vaikų maiste negali trūkti konkrečių maisto medžiagų, o per didelis kai kurių medžiagų kiekis gali būti žalingas. Todėl gyvūninės kilmės riebalų rekomenduojama vartoti minimaliai.

Skaidulinės medžiagos yra svarbi mitybos dalis, jos palaiko normalią žarnyno mikroflorą, todėl skaidulinės medžiagos padeda stiprinti natūralų imunitetą. Geležis yra svarbi siekiant išvengti anemijos.

Geležies trūkumas dažnai nustatomas vaikams iki 3 metų. Geležimi papildyti produktai (pvz., pieno mišiniai) yra labai svarbūs gydant anemiją ir kitas geležies trūkumo sukeltas ligas.

Rekomenduojamas skaidulinių medžiagų kiekis per dieną yra apie 10-15 g (maks. 19 g). Reikalingas vitamino D3 kiekis per dieną yra 400 IU*.

Naudingi patarimai

• Vietoj paprasto pieno galite pasiūlyti kakavos (karštos ar šaltos), cikorijų kavos ar karšto šokolado. Pieną, jogurtą, kefyrą, šviežius bei šaldytus vaisius galima naudoti gaminant kokteilius.
• Sportas - gera sveikata! Leiskite vaikui būti aktyviam.
• Minimalus druskos kiekis! Maisto produktų ir patiekalų sudėtyje turėtų būti nedidelis kiekis druskos. Nepripratinkite vaiko prie sūraus maisto, ir jis tokio nenorės.
• Vaisiai ir daržovės - kasdien! Vaikas vaisius ir daržoves (įskaitant ankštines) turi valgyti kasdien - geriausia 3-5 porcijas. Daržovės gali būti šviežios arba virtos.
• Žuvis - būtina! Žuvį rekomenduojama valgyti vieną ar du kartus per savaitę.
• Geriausi riebalai - augaliniai riebalai. Sveiki grūdai.
• Pieno produktai - kasdien. Vaikas kasdien turi gauti tokių maisto produktų kaip pienas (įskaitant pieno gėrimus, kuriuos gali gerti ir vyresnis nei metų amžiaus vaikas!), pasukos, kefyras ir jogurtas.
• Mėsa - ne bet kokia, kiaušiniai - ne kasdien. Paukštiena be odos. Paukštiena - kalakutiena ir vištiena - turėtų būti patiekiama 2 ar 3 kartus per savaitę.
• Vanduo - geriausia troškuliui malšinti. Jei vaikas nori gerti, duokite jam švaraus vandens.

Per pirmuosius 3 gyvenimo metus gautas maistas formuoja vaiko valgymo įpročius visam gyvenimui. Tėvai šiuo atveju vaidina esminį vaidmenį. Ir… kadangi darbai veikia labiau negu žodžiai - patys maitinkitės sveikai!

Maistinė medžiaga	Rekomenduojamas kiekis per dieną (1-3 metai)
Energija	1200 kcal
Skaidulinės medžiagos	10-15 g
Vitaminas D3	400 IU
Druska	Ne daugiau kaip 2 g/1 000 kcal (iki 2 metų)

---