Vėmimas - tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną. Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys (pvz., apsinuodijus). Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas.
Vėmimo priežastys vaikams
Pykinimas ir vėmimas - dažnai pasitaikantis simptomas vaikams, o suaugusieji vemia, palyginti, rečiau. Vėmimo priežastys gali būti įvairios, jos dažnai priklauso ir nuo vaiko amžiaus. Staiga atsiradusio bet kurio amžiaus vaiko vėmimo dažniausia priežastis - infekcija. Tai gali būti gastroenterito, kitos žarnyno infekcijos požymis. Vemti gali gerklės, ausų, plaučių ar šlapimo takų uždegimu sergantis vaikas.
Blogai besijaučiančio vaiko vėmimą ir galvos skausmą drauge taip pat dažniausiai sukelia infekcija, pavyzdžiui angina arba gripas. Bet vėmimas drauge su galvos skausmu gali būti ir meningito požymis. Vėmimas kartu su pilvo skausmu nėra dažnas negalavimas. Gastroenteritu sergančiam vaikui skausmo antplūdžiai atsiranda viršutinėje pilvo dalyje, nors gali skaudėti ir pilvo šonai ir apačia. Šiuo atveju vėmimo priepuoliai gali būti skausmingi, nes jie sukelia viršutinės pilvo dalies raumenų susitraukimus.
Vėmimas - organizmo apsauginė reakcija apsinuodijus, taip pat šią reakcija gali sukelti kai kurie vaistai. Vemia su kraujo priemaiša dažniau vyresni vaikai, ypač jeigu vėmimo priepuoliai (ir atsirūgimai) dažnai kartojasi. Kraujo priežastis paprastai yra skrandžio gleivinės plyšimas, kurį sukelia nuolatinė pilvo raumenų įtampa. Dėl šios priežasties kraujo netekimo rizika nedidelė ir kraujavimas greitai liaujasi.
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai).
Vėmimo tipai pagal kilmę:
- Centrinis: Kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai.
- Refleksinis: Prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinamojo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.).
Dehidratacija ir jos požymiai
Vemdamas vaikas netenka daug skysčių, o drauge ir druskų bei kitų medžiagų. Pirmasis dehidratacijos požymis - išsausėjusi burna. Kitas požymis - mažas šlapimo kiekis. Stipresnės dehidratacijos požymiai - įdubusios akys, o kūdikiams - įdubęs momenėlis, prarandanti elastingumą oda.
Timptelkite vaiko pilvuko ar rankos odą ir greitai atleiskite suimtą odos raukšlę. Sveiko vaiko oda tuojau pat grįš į ankstesnę būklę, o esant dehidratacijai, oda labai lėtai lyginsis ir kurį laiką bus matomas anksčiau suimtas jos plotelis. Labai daug skysčių netekusio vaiko pulsas ir kvėpavimas padažnėja, oda pabąla, jis labai mieguistas, jį gali ištikti koma (sąmonės netekimas).
Ką daryti po vėmimo: Skysčių atstatymas
Pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Vaikui reikia duoti daug gerti. Ligoniuko gėrimams tinka sultys arba paprastas vanduo.
Gerti vaikui geriausia duoti po po keletą gurkšnių kas 5-10 minučių, užuot kelis kartus išgėrus didelį skysčio kiekį, kurį jis gali tuojau pat išvemti. Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Vanduo ne visada tinka, jei vaikas labai nenoriai geria, tada geriau silpnos arbatos ir kompotai. Tinka ir arbatos su uogiene, pavyzdžiui, aviečių. Vaikas turi šlapintis bent kas dvi valandas ir šlapimas turi būti šviesus. Jei iš burnos sklinda rūgštokas obuolių/acto kvapas - Jūsų mažyliui dehidratacija, tai labai apsunkina ligos eigą ir gali būti liūdnų pasekmių.
Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami.
Kaip paskatinti vaiką gerti:
- Naudokite skirtingus indus arbatai/kompotui: įvairių skirtingų dydžių ir spalvų puodeliai, ypač tikdavo mažulyčiai, skirti espreso kavai, gertuvės, įvairių spalvų ir storių šiaudeliai.
- Skysčių gėrimą padaryti ir pakankamai linksmu - šiaudeliai su ūsais, piešimas ant vienkartinių puodelių, kad vaikui būtų smagu gerti.
Mityba po vėmimo
Turbūt, esate patyrę, kad susirgęs vaikas atsisako maisto, sunku įsiūlyti, kad ir kasnelį. Jei 1-2 metų vaikas susirgo ūmia liga, tegul valgo tai, ko jam norisi. Jei nevalgo - nieko tokio, tai normali ir tinkama organizmo reakcija. Kai vaikas karščiuoja, venkite jam duoti mėsos, žuvies ar ankštinių, tai - per sunkus maistas. Labai gerai, jei vaikas suvalgys vaisių ar saldžių uogų. Iš jų gaus ir skysčių, ir natūralių cukrų, kurie padės organizmui kovoti su liga.
Žarnyno infekcija sergantis vaikas gali nenorėti valgyti, lygiai taip pat kaip ir mes suaugusieji nenorime valgyti kai vemiame ar viduriuojame. Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Kai vaikas pradeda rodyti norą valgyti, tinka įvairūs švelnios tekstūros vaisiai, tarkime, kepti obuoliai, persikai ir kiti. Jei valgo obuolį, nuskuskite odelę. Labai tinka įvairios sriubos, neriebūs troškiniai. Jei įprastai rekomenduoju produktų per daug neapdoroti, šiuo atveju - atvirkščiai reikia žiūrėti, kad būtų minkštas maistas, nes jis lengviau pasisavinamas. Organizmas turi skirti visas jėgas ne virškinimui, o gijimui. Jei vaikas valgyti nenori, neverskite, nes jis jaučia, ar virškina, ar ne.
Ko vengti:
Vaikui geriau neduoti pieno, nes jis sunkiai virškinamas ir sukelia dar didesnį viduriavimą. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo.
Svarbi informacija tėvams
Pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
Fiziologinis skysčių poreikis skaičiuojamas yra pagal vaiko svorį, šį skaičių turėtų žinoti visi tėvai, nes labai dažnai vaikai netenka daug skysčių ir nesirgdami.
1 lentelė. Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal vaiko svorį:
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 ml/kg |
| 10-20 | 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg |
| Daugiau nei 20 | 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg |
Pavyzdžiui turime vaiką, kurio svoris 16 kilogramų, jis naktį pradėjo vemti (vėmė per parą 3 kartus) ir viduriuoti (viduriavo 4 kartus per parą) . 16 kilogramų vaikas per dieną turi išgerti (žr. lentelėje) 1300 ml skysčių.
Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. "Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju. Jei vaikas vemia, labai svarbu tinkamai subalansuoti vaiko mitybą.
Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų. Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, jaučiamas blogas kvapas iš burnos. Vėmimo eiga priklauso nuo ją sukėlusios priežasties gydymo.