Viduriavimas - tai žarnyno sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Viduriavimas yra žarnyno sutrikimas, kurį lydi skystas, vandeningas tuštinimasis ne mažiau nei tris kartus per dieną. Viduriavimas taip pat gali turėti ir kitų simptomų, tokių kaip staigus noras tuštintis, pykinimas, pilvo skausmas ir spazmai. Viduriavimas (diarėja) tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Viduriavimas gali būti sukeltas įvairių veiksnių - nuo bakterinių ar virusinių infekcijų iki maisto netoleravimo ar stresinių situacijų. Su ūminiu viduriavimu susiduriama dažniausiai, jo sukėlėjai yra įvairios žarnų infekcijos - virusai, bakterijos arba parazitai.

Viduriavimo Priežastys

Viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, kartais jis gali trukti vos keletą dienų, o kartais užsitęsti netgi kelias savaites. Viduriavimo trukmė ir sunkumas priklauso nuo jo priežasties. Taigi, kokios gali būti viduriavimo priežastys?

• Infekcijos: Įvairūs patogenai (virusai, bakterijos ir parazitai) gali sukelti infekcijas, kurios sukelia viduriavimą. Dažniausia suaugusiųjų viduriavimo priežastis yra norovirusas, sukeliantis gastroenteritą. O rotavirusas yra dažniausia vaikų ūminio viduriavimo priežastis.
• Apsinuodijimas maistu: Galite apsinuodyti toksinais ir kenksmingais mikroorganizmais iš užteršto maisto ar gėrimų. Jie patenka į jūsų žarnyną ir gali sukelti viduriavimą. Apsinuodyti tokiu maistu galima vietose, kuriose nesilaikoma higienos normų arba valgant maistą, kurio galiojimas pasibaigęs.
• Vaistų vartojimas: Viduriavimas yra dažnas vaistų šalutinis poveikis. Vieni iš tokių vaistų gali būti antibiotikai. Kadangi antibiotikai naikina kenksmingas bakterijas, tačiau tuo pačiu jie gali sunaikinti naudingas bakterijas, kurios palaiko žarnyno mikroflorą. O tuomet gerųjų bakterijų trūkumas gali sukelti viduriavimą.
• Maisto produktų netoleravimas: Jei netoleruojate laktozės, galite viduriuoti, nes jūsų kūnas sunkiai virškina laktozę (pieno produktuose esantį cukrų). Taip pat kai kuriems žmonėms sunku virškinti fruktozę. O sergant celiakija, galite viduriuoti, nes jūsų organizmas sunkiai skaido glitimą - kviečiuose esantį baltymą.
• Ligos, turinčios įtakos jūsų žarnynui: Viduriavimas taip pat gali būti simptomas tokių ligų, kurios sukelia žarnyno sudirgimą ir uždegimą. Viduriavimą gali sukelti tokios ligos kaip krono liga, opinis kolitas ar dirgliosios žarnos sindromas.
• Viduriavimas po operacijų: Daugelis žmonių taip pat neretai viduriuoja po operacijų. Gali praeiti šiek tiek laiko, kol jūsų virškinimo trakto veikla normalizuosis ir šis sugebės pasisavinti maistines medžiagas iš valgomo maisto ir sudaryti tvirtas išmatas.

Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.

Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyrą žarnyne. Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai.

Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo.

Ką Valgyti Viduriuojant?

Viduriuojant svarbu rinktis lengvai virškinamus ir skrandį raminančius maisto produktus. Neretai viduriuojantiems kyla klausimas, ką valgyti, o ko ne, kad greičiau pasveiktų ir būklė neužsitęstų ar nepablogėtų. Gal išvis verta atsisakyti maisto? Viena iš geriausių mitybos rekomendacijų yra BRAT dieta, kurią sudaro:

• Bananai
• Ryžiai
• Obuolių tyrelė
• Skrudinta duona

Šie produktai yra lengvi, mažiau dirgina žarnyną ir padeda tirštinti išmatų konsistenciją. Be BRAT dietos, galima valgyti virtas bulves, avižų košę ir liesus vištienos gabaliukus. Į maisto racioną įtraukite daugiau baltymų turinčio maisto, pavyzdžiui: virta jautiena, kalakutiena, vištiena, virtais kiaušiniais, ryžiais. Mėsa turi būti ruošiama be odelės. Jei viduriuojate nestipriai, galima valgyti ir jogurtą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą. Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.

Reikėtų vengti riebaus, aštraus ar saldaus maisto, nes jis gali pabloginti būklę. Taip pat nerekomenduojama vartoti pieno produktų, nes jie gali dirginti žarnyną ir apsunkinti viduriavimą, ypač jei žmogus netoleruoja laktozės. Apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.

Anot mediko, ligos sunkumą galima nustatyti, įvertinus šlapinimosi pobūdį: reguliariai šlapinantis, net, jeigu šlapimas tamsus, liga dažniausiai yra lengvos formos; suretėjus šlapinimuisi ir/arba sumažėjus šlapimo kiekiui - dažniau yra vidutinė arba sunki ligos forma.

Skysčių Vartojimas Viduriuojant

Taip, elektrolitai yra labai svarbūs viduriuojant, nes jie padeda palaikyti organizmo skysčių ir mineralų balansą. Viduriavimo metu organizmas praranda daug skysčių, kartu su mineralais, tokiais kaip natris, kalis ir chloridas, kurie būtini normaliam organizmo funkcionavimui. Kur kas svarbiau vartoti pakankamai skysčių, nes būtent skysčių netekimas ir jų trūkumas yra itin pavojingas“, - įspėjo daktaras B. Kurlinkus.Patariama išgerti 8 - 10 stiklinių skysčių, tačiau karšti ir šalti gėrimai nerekomenduojami.

Geriausias būdas atkurti elektrolitų lygį yra gerti specialius elektrolitų tirpalus arba skysčius, praturtintus mineralais. „Esant lengvai formai, skysčių atstatymui galima naudoti (išvardinta tinkamumo mažėjimo tvarka): natūralų sultinį, saldintą arbatą, vaisių sultis, mineralinį vandenį, švarų geriamąjį vandenį. Jeigu yra vidutinė arba sunki ligos forma, dažniausiai prireikia gerti rehidratacinį tirpalą. Jį vartojant galima greitai atstatyti viduriuojant netenkamus skysčius ir elektrolitus. Tirpalo galima įsigyti vaistinėse, tereikia jį pagal instrukciją sumaišyti su švariu geriamuoju vandeniu ir vartoti, kol atsistato normalus šlapinimosi dažnis ir normali šlapimo spalva“, - rekomendavo gydytojas B. Kurlinkus.

Neturintiems po ranka rehidratacinio tirpalo, daktaras patarė, kaip tokį pasigaminti patiems. Reikėtų sumaišyti 1 litrą vandens, 0,5 arbatinio šaukštelio druskos, 0,5 arbatinio šaukštelio geriamosios sodos ir 4 valgomasiais šaukštais cukraus.

Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį (1 lentelė):

Vaiko svoris	Skysčių poreikis
Iki 10 kg	100 ml/kg
10-20 kg	1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg
Daugiau nei 20 kg	1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg

Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan. Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Skysčių reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo. Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.

Kada Kreiptis Į Gydytoją?

Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus. Abu medikai, paklausti, kada dėl viduriavimo reikėtų kreiptis į gydytoją, atsakė, kad tai reikėtų daryti, esant karščiavimui, stipriam pilvo skausmui, vėmimui, dėl kurio negalima išgerti pakankamai skysčių, išmatose gausiau pasirodžius gleivėms, pūliams ar kraujui, esant gausiam ar dažnam viduriavimui. Taip pat esant ligą sunkinančioms gretutinėms būklėms, pvz., vyresniam amžiui, nėštumui, širdies, inkstų ligoms. Pas medikus reikėtų apsilankyti ir tada, kai simptomai užsitęsia ilgiau nei savaitę.

---