Vėmimas - tai refleksinis aktas, kai susitraukiant skrandžiui, jo turinys pašalinamas per burną. Daugeliu atvejų, vėmimas pasireiškia kaip organizmą apsaugantis reiškinys (pvz., apsinuodijus). Be to, jis yra vienas iš simptomų, padedančių įtarti įvairias ligas. Dėl įvairiausių priežasčių vemia bet kokio amžiaus vaikai.
Naujagimystės ir kūdikystės periodu vyrauja vėmimas dėl įgimtų, vyresniame amžiuje - dėl įgytų priežasčių. Pagal kilmę, vėmimas būna centrinis ir refleksinis. Centrinio tipo vėmimas kyla, kuomet pažeidžiami ar dirginami galvos smegenyse esantys vėmimo centrai.
Refleksinės kilmės vėmimas prasideda, kuomet su vėmimu susijusi smegenų zona dirginama nervinių impulsų, sklindančių iš kitų organizmo vietų (virškinamojo trakto, pusiausvyros aparato ir pan.). Priklausomai nuo vėmimo kilmės, simptomai skiriasi. Centrinės kilmės vėmimui būdinga, jog jis atsiranda staiga, be pykinimo, išsivėmus nepalengvėja.
Vemiantis vaikas jaučia silpnumą, nevalgo, verkia, nenori žaisti. Be vėmimo, pasireiškia kiti jį sukėlusios ligos simptomai - pilvo skausmas, karščiavimas, viduriavimas, odos bėrimas, mieguistumas.
Vėmimo gydymas ir mityba
Vėmimo gydymas priklauso nuo jį sukėlusios priežasties. Svarbiausia - kuo greičiau ją pašalinti. Netekus daug skysčių, taikomos lašinės skysčių infuzijos. Vėmimui, sukeltam pusiausvyros aparato dirginimo, slopinti, naudojami histamino receptorių blokatoriai. Labai svarbi vemiančio vaiko slauga, gydomoji dieta.
Svarbu naudoti skysčius (paprastas nesaldintas arbatžolių arbatas, netinka sultys, pienas, sultiniai). Vaikui pradėjus gerti, po 2-3val. galima duoti džiūvėsių, ryžių košės. Antrąją dieną tinka kruopų ir makaronų košės, miltiniai gaminiai, trečiąją - sultinys, mėsa, bet be aštrių prieskonių.
Ką duoti valgyti sergančiam vaikui?
Visų pirma, reikia žinoti, kad sergant svarbiausia yra ne maistas, o skysčiai. Jei vaikas nenori valgyti, tikėtina, kad suvalgius, jam nevirškins. Žinoma, reikia žiūrėti, kokia tai liga ir pasitarti su gydytoju, nes rekomendacijos bus skirtingos. Jei, vaikas pasigavo roto ar noro virusą, geriau nieko nevalgyti, o gerti skysčių ir dar geriau, jei tie skysčiai bus su elektrolitais, nes organizme sutrinka jų pusiausvyra.
Kitas atvejis, jei tai bus peršalimas, sloga, kosulys. Bet skysčių reikia visada. Reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas šlapinasi. Nes kai yra aukšta temperatūra, mamai gali atrodyti, kad vaikas geria, bet kai sergame, stipriai prakaituojame, todėl skysčių reikia daugiau nei įprastai.
Jei vaikas nesišlapina 3-5 valandas, jau reikia sunerimti ir, kaip aš juokauju, šokti dainuoti, kad vaikas atsigertų. Tegu mažais gurkšneliais, bet dažnai. Jei vaikas dehidratuoja, viskas gali baigtis ligoninėje ir gijimo procesas bus ilgesnis. Tai pirmiausia reikia siekti, kad vaikas šlapintųsi, paskui reikia žiūrėti, kokia šlapimo spalva.
Jei ji yra ryškiai geltona arba ruda, vadinasi, yra stipri dehidratacija ir reikėtų tą skysčių kiekį didinti. Jei vaiką pykina, tikėtina, kad jis nenorės gerti gryno vandens, reikėtų duoti skiesto negazuoto mineralinio vandens arbatas švelnios arbatos. Jei yra tik aukšta temperatūra, bet nėra viduriavimo, vėmimo, tinka ir skiestos sultys, bet jas reikėtų stipriai atskiesti. Tikrai daugiau nei pusė per pusė. Vaikas tada gaus ir to skysto maisto.
Kai vaikas pradeda rodyti norą valgyti, tinka įvairūs švelnios tekstūros vaisiai, tarkime, kepti obuoliai, persikai ir kiti. Nes jei gerklė sutinusi, raudona, maistas braižo gleivinę ir vaikams sunku. Jei valgo obuolį, nuskuskite odelę. Labai tinka įvairios sriubos, neriebūs troškiniai.
Jei įprastai rekomenduoju produktų per daug neapdoroti, šiuo atveju - atvirkščiai reikia žiūrėti, kad būtų minkštas maistas, nes jis lengviau pasisavinamas. Organizmas turi skirti visas jėgas ne virškinimui, o gijimui. Jei vaikas valgyti nenori, neverskite, nes jis jaučia, ar virškina, ar ne.
Kai kalbame apie grūdinius produktus, tai jei įprastai rekomenduojami viso grūdo produktai, sergant geriau paprastesni, daugiau apdoroti produktai - balta duona, džiūvesėlis. Bet tai neturėtų būti dideli kiekiai ir jie neturėtų užsitęsti jau pasveikus.
Ką daryti, jei vaikas atsisako maisto?
Jei 1-2 metų vaikas susirgo ūmia liga, tegul valgo tai, ko jam norisi. Jei nevalgo - nieko tokio, tai normali ir tinkama organizmo reakcija. Kai vaikas karščiuoja, venkite jam duoti mėsos, žuvies ar ankštinių, tai - per sunkus maistas.
Labai gerai, jei vaikas suvalgys vaisių ar saldžių uogų. Iš jų gaus ir skysčių, ir natūralių cukrų, kurie padės organizmui kovoti su liga. Būtina užtikrinti, kad sergantis vaikas vartotų pakankamai skysčių, o jų reikia daugiau nei įprastą dieną. Tobulai tinka pasaldinta kmynų, pankolių arbata, 5:1 atskiestos natūralios sultys.
Pastarosios netinka, jei mažylis viduriuoja ar vemia. Vanduo ne visada tinka, jei vaikas labai nenoriai geria, tada geriau silpnos arbatos ir kompotai. Tinka ir arbatos su uogiene, pavyzdžiui, aviečių. Vaikas turi šlapintis bent kas dvi valandas ir šlapimas turi būti šviesus.
Jei iš burnos sklinda rūgštokas obuolių/acto kvapas - Jūsų mažyliui dehidratacija, tai labai apsunkina ligos eigą ir gali būti liūdnų pasekmių.
Viduriavimas (diarėja)
Viduriavimas (diarėja) tai tuštinimosi sutrikimas, kuriam būdingas dažnas (daugiau nei 3 kartus per dieną) tuštinimasis skystomis, vandeningomis išmatomis. Viduriavimą gali išprovokuoti įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, netinkama mityba, žarnyno infekcija, alergija maistui ar virškinimo trakto ligos. Viduriuojant labai svarbu palaikyti skysčių balansą organizme, kadangi dėl dažno, vandeningo tuštinimosi organizmas netenka daug skysčių ir dehidratuoja.
Vaikų viduriavimo priežastys
Vaikų viduriavimo atsiradimo priežasčių yra daug - pagrindinės yra virusinės ir bakterinės infekcijos. Virusines infekcijas dažniausiai sukelia norovirusas arba rotavirusas. Norovirusas plinta per užterštą maistą, vandenį ir paviršius arba nuo virusu užsikrėtusių žmonių.
O rotavirusinę infekciją sukelia rotavirusai. Šia infekcija dažniausiai suserga kūdikiai ir vaikai. Ja gali būti užsikrečiama oraliniu - fekaliniu būdu. Sunkų vaiko viduriavimą taip pat gali sukelti ir bakterinės infekcijos, pavyzdžiui šigelės - ši bakterija gali būti perduodama per rankas, vandenį ar maisto produktus.
Taip pat bakterinę infekciją gali sukelti salmonelės ar kampilobakterijos. Kita dažna vaiko viduriavimo priežastis gali būti helmintozė (parazitų infekcija). Parazitines infekcijas sukelia parazitai, tokie kaip Giardia lamblia arba kriptosporidijos, dažnai perduodamos per užterštą vandenį, maistą arba per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi.
Vaikų ir kūdikių viduriavimas gali būti ir neinfekcinis. Tokį viduriavimą gali sukelti daugybė priežasčių, pavyzdžiui, stresas, disbiozė, prasta mityba, neprinokusių daržovių ir vaisių vartojimas, laktozės netoleravimas, dirgliosios žarnos sindromas, celiakija (glitimo netoleravimas), uždegiminės žarnyno ligos, pavyzdžiui, opinis kolitas (storosios žarnos gleivinės uždegimas) ar nepageidaujama reakcija į vaistą, kuomet sutrikdoma natūrali bakterijų pusiausvyrą žarnyne.
Be to, žarnyno funkcijos sutrikimas ir viduriavimas gali atsirasti dėl mitybos pasikeitimo. Pavyzdžiui, jei žindymo metu, teko mamos pieną pakeisti mišiniu. Toks dietos pasikeitimas gali sukelti viduriavimą, tačiau tai laikina ir praeina pakankamai greitai. Paprastai pakanka kelių dienų. Kitas galimas variantas - naujų produktų ir papildomo maisto įvedimas.
Tačiau šiuo atveju viduriavimas gali būti arba natūrali reakcija į naujus produktus arba alerginė reakcija. Tad reikia atkreipti dėmesį ar viduriavimas vartojant tam tikrus maisto produktus nesikartoja.
Vyresniems vaikams viduriavimas gali atsirasti ir dėl kitų priežasčių. Pavyzdžiui, suvalgius daug netinkamo maisto. Viduriavimas gali pasireikšti jei vaikas suvalgė daug saldumynų, kepto ar riebaus maisto. Tokiu atveju viduriavimas dažniausiai greitai praeina ir nereikalauja specialaus gydymo. Tačiau stebėti vaiko būklę būtina, kad išvengti dehidratacijos.
Viduriavimo simptomai
Viduriavimo simptomai gali būti skirtingi, priklausomai nuo viduriavimo priežasties, tačiau dažniausiai pasireiškianys simptomai yra šie:
- Viduriavimas kas 2 valandas ar dažniau
- Vandeningos išmatos
- Bendras negalavimas ir silpnumas
- Pykinimas
- Pilvo skausmai
- Apetito praradimas
- Kraujas išmatose
- Karščiavimas
- Irzlumas
- Pilvo pūtimas
Kada kreiptis į gydytoją?
Vaikams, ypač mažiems, viduriavimas gali sukelti dehidrataciją. Tad pasitarkite su gydytoju, jei jūsų vaikas viduriuoja ilgiau nei 24 valandas ir būklė negerėja, arba jei jūsų vaikui pasireiškia dehidratacijos požymių. Taip pat kreiptis į gydytoją reikėtų jei vaikas stipriai karščiuoja (temperatūra aukštesnė nei 38,5 ° C), jei vaikas gausiai vemia, jei išmatos juodos spalvos arba jei pastebėjote, kad išmatose yra kraujo. Taip pat jei vaikas atrodo vangus, mieguistas ar irzlus.
Vaikų viduriavimo gydymas
Suaugusiems nuo viduriavimo dažniausiai skiriami preparatai nuo viduriavimo, tačiau vaikų viduriavimas turi būti gydomas kiek kitaip, nei suaugusiųjų, kadangi vaikams vartoti viduriavimą stabdančių preparatų, tokių kaip Loperamide ar Imodium, nerekomenduojama. Tačiau vaikui nuo viduriavimo galima duoti Catidral. Šie milteliai naudojami esant ūminiam ar lėtiniam viduriavimui ir su virškinamojo trakto ligomis susijusiems skausmingiems simptomams sumažinti.
Diosmektitas esantis preparato sudėtyje naudingas esant viduriavimui, o elektrolitai ir gliukozė padeda išvengti dehidratacijos. Vyresniems kaip 2 metų vaikams per pirmąsias tris dienas galima vartoti iki 4 paketėlių per parą. Toliau reikia naudoti perpus mažesnę dozę tol, kol viduriavimas visiškai išnyks. Catidral negalima naudoti ilgiau nei penkias dienas iš eilės.
Rehidratacija
Pagrindinė viduriavimo komplikacija yra dehidratacija. Kūnas netenka daug skysčių kartu su vandeningomis išmatomis. Tuomet sutrinka elektrolitų bei vandens pusiausvyra. Tad svarbiausia viduriavimo gydymo dalis yra dehidratacijos prevencija. Labai svarbu, kad vaikas gertų pakankamai skysčių. Tai gali būti vanduo arba specialūs rehidratacijos tirpalai.
Dauguma vaikų, sergančių viduriavimu, sėkmingai gydomi skysčiais, duodamais per burną. Lašinės skysčių infuzijos skiriamos tik tuo atveju, jei vaikas visiškai negeria, daug vemia arba pasireiškia stipri dehidratacija.
Jei vaikas ne tik viduriuoja, bet ir vemia ir dėl to bijo gerti skysčius, tuomet reikia girdyti jį pamažu. Iš pradžių skysčių reikia duoti mažais kiekiais, bet dažnai. Galite kas 5 minutes duoti po vieną arbatinį šaukštelį. Jei vaikas nevemia, kiekį palaipsniui galima didinti.
Tinkama dieta
Be skysčių būtina ir tinkama mityba. Speciali dieta gali sumažinti virškinamojo trakto apkrovą. Maitinti vaiką reikėtų dažnai, tačiau mažomis porcijomis. Tačiau jei veikas visiškai neturi apetito, nereikia jo versti valgyti. Šiuo atveju svarbiau palaikyti tinkamą skysčių ir elektrolitų balansą.
Valgyti galima virtas daržoves ir vaisius, džiovintus vaisius, sriubas, įvairias košes (ryžiai, soros, grikiai), vaisių ir daržovių tyres (obuolių ir kitos) bei džiuvesėlius, o gerti galima kompotus, negazuotą mineralinį vandenį bei sultinius iš liesos mėsos, žuvies ir daržovių.
Rekomenduojama apriboti maisto produktus, kurie dirgina žarnyno gleivinę, skatina motoriką, rūgimo ir dujų susidarymo procesus. Tai rūkyta mėsa, marinatai, marinuoti agurkai, riebus maistas, keptas maistas, prieskoniai, druska, gazuoti gėrimai, šokoladas.
Probiotikai
Probiotikai - skiriami žarnyno mikroflorai normalizuoti po to, kai jos veiklą sutrikdo bakterijos, virusai ar toksinai. Jie taip pat gali padėti sumažinti infekcinio viduriavimo trukmę ir sunkumą.
Kaip išvengti viduriavimo?
Laikydamiesi tam tikrų taisyklių, galite sumažinti vaiko viduriavimo tikimybę.
Higiena
Svarbu išmokyti vaiką visada nusiplauti rankas prieš valgį, po tualeto, grįžus iš lauko ar po žaidimų su kitais vaikais. Kadangi nešvarios rankos yra pagrindinė priežastis, kodėl virusai ir kenksmingos bakterijos patenka į skrandį. Tad pasirūpinkite, kad vaikas negraužtų nagų, nečiulptų pirštų ir neliestų maisto nešvariomis rankomis.
Nuplaukite vaisius ir daržoves prieš pat valgydami
Iš anksto nuplautas daržoves ir vaisius reikia laikyti uždarame inde, tačiau prieš duodami vaikui geriau juos nuplaukite dar kartą, po tekančiu vandeniu.
Indų švara
Kruopščiai plaukite visus virtuvės reikmenis ir naudokite atskirus peilius bei pjaustymo lenteles mėsai, žuviai, daržovėms ir duonai. Maisto gaminimo zona taip pat visada turi būti švari.
Įsitikinkite, kad maistas šviežias
Niekada neduokite vaikui maisto produktų, kurių galiojimo laikas pasibaigęs ar jei jie atrodo įtartinai. Be to, svarbu duoti vaikui tik termiškai apdorotus maisto produktus.
Bendravimas su gyvūnais
Vaikas turėtų žinoti, kad glostyti katę ar šunį gatvėje nėra saugu, o po to reikia būtinai tinkamai nusiplauti rankas. Be to, įrenkite naminių gyvūnėlių maitinimo vietą toliau nuo šeimos stalo.
Vaikas viduriuoja ir vemia - ką daryti?
Dažniausiai vaikai vemia ir viduriuoja dėl virusinių žarnyno ligų (rotavirusiniai, noravirusiniai, adenovirusiniai ir kitų virusų sukelti žarnyno uždegimai). Tačiau, kalbant apie pirmąją pagalbą ir apie tai ką daryti pirmiausia, jei vaikas staiga pradėjo vemti ar viduriuoti principas yra vienas ir esminis - pirmiausia reikia užtikrinti pakankamą skysčių ir druskų kiekį, kad vaiko būklė nesikomplikuotų ir jis nedehidratuotų.
Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Tad pirmas dalykas pradėjus vaikui vemti ar viduriuoti girdome jį skysčiais ir būtinai užsirašome kiek vaikas skysčių išgėrė: imam lapą ir rašome, kiek kartų vaikas vėmė, viduriavo, karščiavo, kiek išgėrė skysčių, ar šlapinosi.
Vaikas viduriuodamas ir vemdamas netenka labai daug skysčių ir druskų, laiku nepradėjus vaiko girdyti skysčiais, vaikas gali dehidratuoti, sunki dehidratacija yra pavojinga gyvybei, nes išbalansuoją visą vaiko vidinę terpę, sutrikdo organų veiklą. Po kiekvieno vėmimo ir paviduriavimo vaikas turi išgerti tam tikrą kiekį druskinių tirpalų, tinkamų vaikų amžiui pvz. „Rehydron optim“, „Hydral plus“, „Hipp ORS 200“, „Gastrolit“ ir pan.
Kiekvieną kartą paviduriavus, reikia išgerti 10 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Kiekvieną kartą pavėmus reikia išgerti 5 ml druskinio tirpalo kiekvienam kilogramui kūno svorio. Skysčius reikėtų pradėti girdyti praėjus dviem valandom po vėmimo.
Skysčių nereikėtų duoti iškarto labai daug, nes vaikas gali juos išvemt. Reikėtų duoti po truputį: po šaukštelį kas 5-10 minučių, taip pat galima vaikui po truputį skysčių įlašinti į burną su vienkartiniu švirkštu (be adatos), duoti atsigerti jų per šiaudelį.
Jei auginate darželinuką reikia būt pasiruošus, kad anksčiau ar vėliau vienokia ar kitokia žarnyno infekciją jį gali užklupti - todėl vaistinėlėje reikėtų turėti druskinio tirpalo miltelių ir lentelę su fiziologiniu paros skysčių poreikiu.
Krūtimi maitinamiems kūdikiams, kurie vemia ir viduriuoja reikėtų dažniau pasiūlyti krūtį. Šiuo atveju labai svarbu, kad mama (žindyvė) gertų labai daug skysčių.
Mitybos rekomendacijos vaikui viduriuojant ir vemiant
Kai vaikas vemia ir viduriuoja jis valgyti gali ne bet ką, nes šie simptomai rodo, kad serga žarnynas, jis yra daugiau ar mažiau pažeistas. Šiuo atveju netinkamas yra aštrus, keptas, riebus, daug prieskonių turintis maistas, taip pat pienas ir pieno produktai, termiškai neapdoroti (žali) vaisiai ir daržovės, bei jų sultys, saldumynai, picos, gazuoti gėrimai.
Tokiu atveju nereikėtų vaiko versti valgyti, svarbiausia, kad jis gautų pakankamai skysčių ir druskų, kurių netenka viduriuodamas. Vaikas gali savaitę nevalgyti arba valgyti labai mažai (trapučių, duoniukų, barankų kramsnojimas idealiai tinka šiuo atveju) ir jam nieko nenutiks. Pasveikęs vaikas atsigriebs dvigubai.
Tėvai labai išsigąsta, kad vaikas nevalgo ir neretai padaro meškos paslaugą vaikui ir sau, pasiūlydami jam maisto, kurį jis labai mėgsta ir dažniausiai tai būna nelabai sveikas maistas pvz. pica, bulvytės fri, pyragėliai, sūreliai ir pan.
Medikamentai
Žarnyno infekcijos atveju yra lygiai taip pat. Vėmimas ir viduriavimas yra normali fiziologinė organizmo reakcija į virusą, bakteriją arba toksinus - organizmas stengiasi visus mikrobus pašalinti lauk, kad jie nekenktų mūsų vaikui ir kad jis pasveiktų. Dehidratacija (didelis skysčių ir druskų netekimas) nėra normali organizmo reakcija, tad mūsų pagrindinis tikslas gydant vaiką - išvengti dehidratacijos, o ne stabdyti viduriavimą ar vėmimą.
Vaistai stabdantys viduriavimą ar vėmimą gali padaryti nemažai žalos. Vienas dažniausių medikamentų naudojamas šiuo atveju - tai baltojo molio preparatai, kurie gerai sustabdo viduriavimą, tačiau sustabdo ir virusų šalinimąsi lauk.
Gerosios žarnyno bakterijos
Yra pakankamai klinikinių įrodymų apie gerųjų žarnyno bakterijų naudą žarnyno infekcijų atveju. Žarnyno infekcija sergančiam vaikui yra labai svarbus poilsis ir ramybė, nes liga vaiką labai išsekina, net ir sveikstantis vaikas gali būti irzlesnis, tad idealiausia aplinka tokiam vaikui yra namų aplinka, o geriausias vaistas tėvų dėmesys, supratingumas ir globa.
Miegas yra svarbus bet kokia liga sergančiam vaikui, tad ir šiuo atveju vaikui reiktų leisti miegoti tiek kiek jis nori, nes miegodamas vaikas sveiksta. Neskubėkite vaiko sirgusio žarnyno infekcija leisti į kolektyvą, nes viduriuodamas vaikas netenka labai didelės savo organizmo apsaugos - gerųjų žarnyno bakterijų, mineralų, nusilpsta vaiko imunitetas. Todėl vaikas darželyje ar mokykloje labai greitai gali „pasigauti“ kitą, pvz. kvėpavimo takų virusą.
Taip pat reikia turėti omenyje, kad vaikas persirgęs virusine žarnyno infekcija (rota-, adeno-, noravirusine) virusą su išmatomis išskiria dar apie savaitę.
Kada kreiptis į gydytoją
Vaikui pasireiškė dehidratacijos požymiai, tokie kaip neįprastas mieguistumas, burnos džiūvimas ir odos sausumas, didelis troškulys, įdubusios akys ar verkimas be ašarų, vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai, oda pilkšvo atspalvio.
Vėmimas gali būti vienas iš bakterinių ligų požymių: tonzilito, meningito, plaučių uždegimo, šlapimo organų infekcijų, šias ligas dažniausiai lydi karščiavimas.
Profilaktika
Pagrindinė specifinė rotavirusinės infekcijos profilaktika yra skiepai, pagrindinė nespecifinė žarnyno infekcijų ir kitų virusinių infekcijų profilaktika yra kruopštus rankų plovimas, pasinaudojus tualetu, grįžus iš lauko, parduotuvės, poliklinikos, kitos viešos įstaigos, prieš valgant.
Pirmoji pagalba apsinuodijus
Karštomis vasaros dienomis apsinuodijimo tikimybė pakyla net 50% procentų. Būtent šiuo laikotarpiu maistas dėl aukštos temperatūros gali gesti greičiau, o visi mikroorganizmai daugintis sparčiau. Net laikantis visų higienos taisyklių ar tam tikro produkto, gėrimo ar vaisto vartojimo normų - ne visada galime apsisaugoti nuo apsinuodijimo, tačiau žinodami kaip elgtis apsinuodijus ir kaip padėti kitam, galime sumažinti neigiamą poveikį mūsų sveikatai, o kartais net išgelbėti gyvybę.
Patarimai, kaip gydytis apsinuodijus
Apsinuodijus žmogus patiria viduriavimą bei vėmimą - natūralų organizmo atsaką į apsinuodijimą sukėlusias medžiagas siekiant jas pašalinti. Rekomenduojama vėmimo metu mažomis dozėmis gerti vandenį (1-2 šaukštai) kas 2-3 minutes, kad būtų palengvintas vėmimo procesas bei išvengta tolimesnių komplikacijų. Vartokite gydytojo paskirtus ar vaistininko rekomenduojamus vaistus.
Gerkite vandenį
Viduriuojant ir vemiant mūsų kūnas praranda daug elektrolitų bei svarbių mineralų, o geriausias būdas atstatyti jų kiekį organizme bei išvengti dehidratacijos yra gerti daug vandens. Mineralinis vanduo yra geriausias pagalbininkas apsinuodijimo metu, kadangi jis gali padėti greičiau atstatyti prarastą skysčių balansą bei palengvinti pykinimą, ypatingai jei yra praturtintas natrio bei kalio jonais ar kitais elektrolitais.
Taip pat rekomenduojama išgerti ir vandens su šiek tiek druskos, kadangi joje yra daug organizmui naudingų elektrolitų, tokių kaip natris bei chloras, svarbiausia druskos nepadauginti. Geriausias elektrolitų santykis - specialiuose tirpaluose, kuriuos paruošti galima vaistinėje įsigijus.
Stenkitės nevalgyti
Po apsinuodijimo rekomenduojama nevalgyti parą arba bent jau 4-5 valandas, kad organizmas sėkmingai išsivalytų ir atsistatytų - labiau orientuodamasis ne į naujo maisto virškinimą, o toksinų bei apsinuodijimą sukėlusių medžiagų išvalymą. Po kurio laiko be maisto rekomenduojama vartoti tik lengvesnius, geriau virškinamus produktus bei vengti sunkaus maisto.
Apsinuodijimas maistu
Apsinuodijimas maistu yra būklė, kai žmogus suvartoja maistą ar gėrimą, kuriame yra patogeninių mikroorganizmų (pvz.: bakterijų, virusų, parazitų) arba toksinų, sukeliančių klinikinius simptomus. Šie mikroorganizmai arba toksinai gali patekti į maistą dėl netinkamų laikymo sąlygų, nepakankamo arba netinkamo termiško apdorojimo bei kitų higienos taisyklių nesilaikymo.
Dažniausiai žmogus apsinuodija nenorėdamas to padaryti, kadangi valgant tiek restoranuose, tiek kavinėse ar namuose sunku nusakyti kokiomis sąlygomis buvo laikomi maisto produktai bei tai ar jie yra tinkamai apdoroti.
Dažniausi apsinuodijimo maistu simptomai
- Pilvo skausmas
- Pykinimas, vėmimas
- Viduriavimas
- Karščiavimas
- Galvos skausmas
- Nuovargis bei silpnumas
Produktai, galintys sukelti apsinuodijimą
- Žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa (ypatingai vištiena)
- Žalia ar nepakankamai termiškai apdorota žuvis ir jūros gėrybės
- Neplauti vaisiai ar daržovės
- Nepasterizuotas pienas ir kiti pieno produktai
- Kiaušiniai (ypatingai jei jie yra valgomi žali ar nepakankamai termiškai apdoroti)
- Maisto produktai, laikomi netinkamomis sąlygomis arba vartojami pasibaigus galiojimo laikui
- Maisto produktai, kurie buvo apdoroti ar laikomi nesilaikant higienos taisyklių
Ką valgyti po apsinuodijimo maistu ir vėmimo?
Po apsinuodijimo maistu bei vėmimo galima valgyti tik gerai virškinamus produktus mažomis dozėmis. Geriausia vartoti tokius produktus kaip:
- Liesa mėsa
- Ryžiai
- Duona
- Garintos daržovės
- Džiūvėsėliai
- Košės