Kad ir kaip sveikai maitintumėte vaiką, šaltuoju metų sezonu išvengti virusų yra sunkus iššūkis. Vėmimas - dažnas simptomas vaikams, o suaugusieji vemia rečiau. Taigi, ką daryti, jei vaikas vemia? Šiame straipsnyje rasite patarimų, kaip tinkamai prižiūrėti vemiantį vaiką.
Vėmimo priežastys
Vėmimo priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo vaiko amžiaus. Dažniausia vaikų vėmimo priežastis - infekcinis gastroenteritas. Kūdikių, kaip ir vyresnių vaikų, vėmimą gali sukelti įvairios infekcijos.
Pasak R. Molotkovos, naujagimių ir kūdikių vėmimas gali būti grėsmingos būklės simptomas, todėl vemiantį mažylį visada būtina nuodugniai ištirti. Paaugliams vėmimą dažniausiai sukelia apsinuodijimas maistu ar cheminėmis medžiagomis (pavyzdžiui, alkoholiu), infekciniai žarnyno susirgimai. Vėmimą taip pat gali sukelti ūmus apendicitas ar kasos uždegimas.
Svarbu suprasti, kad vėmimas - tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti pašalinti nuodingas medžiagas. Vėmimas, pasak R. Molotkovos, tai lyg siunčiamas pavojaus signalas ir būdas skrandžiui atsikratyti žalingo turinio.
Pirmoji pagalba vemiant
Pastebėjus šiuos simptomus R. Molotkova pataria pasodinti vaiką (jeigu jis jau gali sėdėti) ir švariu vystyklu arba paklode pridengti kaklą ir krūtinę. Vaistininkė įspėja, kad vieną kartą vėmęs kūdikis gali greitai vemti ir kitą kartą, todėl vėmusį vaiką reikėtų guldyti tik ant šono, jeigu vaikas gali sėdėti, jį vertėtų pasodinti, o vemiant prilaikyti galvą ir pečius.
„2-4 minutes išsivėmusiam bet kurio amžiaus vaikui yra labai silpna, todėl jo nekalbinkite, nedarykite varginančių higienos procedūrų“, - sako R.
Vėmimui praėjus, vaiko burnytę patariama išvalyti vatos ar marlės tamponu (jei leidžiasi) ir duoti gurkšnį vandens, jei vaikas sugeba, po vėmimo paprašykite praskalauti burną kambario temperatūros virintu vandeniu.
Vaistininkė pataria, kad kūdikio vėmimui kartojantis kelis kartus, dar prieš gydytojo apžiūrą jam duoti po 30-60 ml truputį pasaldinto natūralaus negazuoto mineralinio vandens. Rekomenduojama kas 20-30 min.
Taip pat svarbu nepalikti vemiančių vaikų vienų. Neretai vemiant būna bloga savijauta, sumažėjęs apetitas, jaučiamas blogas kvapas iš burnos.
Ką duoti vaikui gerti, kai vemia?
Sergant svarbiausia yra ne maistas, o skysčiai. Jei vaikas nenori valgyti, tikėtina, kad suvalgius, jam nevirškins. Bet skysčių reikia visada. Skysčiai yra pati svarbiausia pirmosios pagalbos ir gydymo priemonė vemiant ir viduriuojant tiek vaikui, tiek suaugusiajam.
Jei vaikas pasigavo roto ar noro virusą, geriau nieko nevalgyti, o gerti skysčių ir dar geriau, jei tie skysčiai bus su elektrolitais, nes organizme sutrinka jų pusiausvyra. Kitas atvejis, jei tai bus peršalimas, sloga, kosulys.
Jei vaiką pykina, tikėtina, kad jis nenorės gerti gryno vandens, reikėtų duoti skiesto negazuoto mineralinio vandens arbatas švelnios arbatos.
Jei yra tik aukšta temperatūra, bet nėra viduriavimo, vėmimo, tinka ir skiestos sultys, bet jas reikėtų stipriai atskiesti. Tikrai daugiau nei pusė per pusę. Vaikas tada gaus ir to skysto maisto.
Kaip žinoti, ar skysčių pakanka?
Tai parodo du dalykai. Visų pirma, į ką reikėtų atkreipti dėmesį, ar vaikas šlapinasi. Nes kai yra aukšta temperatūra, mamai gali atrodyti, kad vaikas geria, bet kai sergame, stipriai prakaituojame, todėl skysčių reikia daugiau nei įprastai. Jei vaikas nesišlapina 3-5 valandas, jau reikia sunerimti ir, kaip aš juokauju, šokti dainuoti, kad vaikas atsigertų. Tegu mažais gurkšneliais, bet dažnai. Jei vaikas dehidratuoja, viskas gali baigtis ligoninėje ir gijimo procesas bus ilgesnis.
Tai pirmiausia reikia siekti, kad vaikas šlapintųsi, paskui reikia žiūrėti, kokia šlapimo spalva. Jei ji yra ryškiai geltona arba ruda, vadinasi, yra stipri dehidratacija ir reikėtų tą skysčių kiekį didinti.
Kai mano vaikai buvo visai maži, buvo nepaprastas užsiėmimas sugirdyti jiems skysčių, todėl prisidėdavau įvairiausių gertuvių, puodelių, šiaudelių ir šitaip žaisdavome. Ir jei įprastomis sąlygomis aš tikrai nerekomenduoju vaikams rodyti filmukų, kol jie valgo, tai šiuo atveju tinka visos priemonės, kad tik jie atsigertų.
Ką duoti vaikui valgyti, kai vemia?
Kai vaikas pradeda rodyti norą valgyti, tinka įvairūs švelnios tekstūros vaisiai, tarkime, kepti obuoliai, persikai ir kiti. Nes jei gerklė sutinusi, raudona, maistas braižo gleivinę ir vaikams sunku. Jei valgo obuolį, nuskuskite odelę. Labai tinka įvairios sriubos, neriebūs troškiniai.
Jei įprastai rekomenduoju produktų per daug neapdoroti, šiuo atveju - atvirkščiai reikia žiūrėti, kad būtų minkštas maistas, nes jis lengviau pasisavinamas. Organizmas turi skirti visas jėgas ne virškinimui, o gijimui. Jei vaikas valgyti nenori, neverskite, nes jis jaučia, ar virškina, ar ne.
Kai kalbame apie grūdinius produktus, tai jei įprastai rekomenduojami viso grūdo produktai, sergant geriau paprastesni, daugiau apdoroti produktai - balta duona, džiūvesėlis. Bet tai neturėtų būti dideli kiekiai ir jie neturėtų užsitęsti jau pasveikus.
Bet bet kuriuo atveju šilti skysčiai yra lengvai virškinamas ir pasisavinamas maistas. Ko nedaryti, tai neversti vaiko gerti karštų arbatų, nes jos išpliko gleivines ir gijimas trunka ilgiau. Labai dažnas gėrimas - karšta arbata su citrina ar imbieru. Reikia pabrėžti, kad itin rūgštūs produktai dirgina gleivinę, todėl juos vartoti reikėtų taip pat protingai.
Saldumynai sergant
Jei tai yra vienas saldainis per dieną - nieko tokio. Bet atsiranda kiti dalykai: jei vaikui įprastai saldumynai yra ribojami, o kai jis serga, jam nešami saujomis, pasidaro labai smagu sirgti. Reikėtų atkreipti dėmesį į emocinius dalykus.
Aš tikrai nerekomenduoju lepinti sergančio vaiko saldumynais, bet yra moksliniais tyrimais įrodyta, kad vaikui skausmą mažina ir gijimą greitina mamos apkabinimas ir pabuvimas šalia. Tai daug geriau nei saldainis.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei vaikas vemia dažnai ir kasdien, pablogėja jo sveikata - nedelsiant parodykite jį vaikų gydytojui. Jeigu Jūsų mažylis dehidratuotas, gydytojas rekomenduos vartoti elektrolitų tirpalus, jų sudėtyje yra gliukozės, ir elektrolitų, kurie vemiant prarandami.
Vaistininkė įspėja, kad vėmimą slopinantys vaistai gali būti vartojami tik tam tikroms situacijoms ir jų skyrimą kontroliuoja gydytojas. „Niekuomet neduokite vėmimą slopinančių vaistų savo vaikui prieš tai nepasikonsultavę su gydytoju.
Dehidratacijos požymiai
- Neįprastas mieguistumas
- Burnos džiūvimas ir odos sausumas
- Didelis troškulys
- Įdubusios akys ar verkimas be ašarų
- Vaikas nesišlapina ar šlapinasi labai mažai
- Oda pilkšvo atspalvio
Orientacinis vaiko paros skysčių poreikis pagal svorį
| Vaiko svoris (kg) | Skysčių poreikis (ml) |
|---|---|
| Iki 10 | 100 ml/kg |
| 10-20 | 1000 ml + 50 ml/kg virš 10 kg |
| Virš 20 | 1500 ml + 20 ml/kg virš 20 kg |
Šaltinis: Учайкин В.Ф., Баликин В. Ф., Шамшева О. В. Инфекционные болезни у детей. Учебник. М. ГЭОТАР-Медиа 2021.
Svarbu: Ši informacija yra tik informacinio pobūdžio ir nepakeičia profesionalios medicininės konsultacijos. Visada kreipkitės į gydytoją, jei turite klausimų ar rūpesčių dėl savo vaiko sveikatos.