Įprastiniai mamų skundai: „Mano vaikas nieko nevalgo, mano vaikas valgo tik nesveiką maistą.“ Kaip įpratinti mažametį pamėgti naudingus maisto produktus? Tokį laišką mitybos specialistei Ramintai Bogušienei parašė mama Inga.
Vaikų mitybos iššūkiai
Šie produktai atsirado pas mus tada, kai vaikas atsisakė valgyti „normalų“ maistą. Tada džiaugėmės, kad nors kažką valgo. Neįsivaizduoju, kaip ją įpratinti pamėgti įvairų ir sveiką maistą?
Jau seniai pastebėta, kad maždaug nuo dvejų-trejų metų vaikų racionas tampa labai siauras ir tas laikotarpis dažnai užsitęsia iki pat mokyklos. O kada ponas išrankusis suminkštės? Tėvai turėtų apsišarvuoti kantrybe - tai laikinas periodas ir tokie vaiko pasikeitimai yra laikomi normaliais.
Tėvų pavyzdys - svarbiausias veiksnys
Vaikai - mūsų atspindys, todėl valgykime taip, kaip norime, kad maitintųsi mažieji. Pirkime naudingus maisto produktus, apeikime parduotuvės lentynas, kuriose puikuojasi menkaverčiai skanumynai su daugybe cukraus, druskos, hidrintų bei rafinuotų riebalų, beveik neturintys skaidulinių medžiagų. Negaminkime kasdien keptų, gruzdintų, skrudintų patiekalų, atsisakykime rūkytų produktų.
Jeigu namuose neturėsime tokio maisto, nebus ir valgytojų. Mėgstantiems tikrąjį, natūralų, skonį net su vandeniu išvirta grikių košė, pagardinta žiupsneliu druskos ir cinamono, skanumynas. Jei mes patys priklausomi nuo cukraus, kurio gausu ne tik saldumynuose, bet ir duonoje, nesistebėkime, kad prekybos centre vaikas stveria spalvinga etikete viliojantį saldų gardumyną.
Žinoma, jei retkarčiais pasilepinate ne itin sveikais maisto produktais, nėra labai blogai. Dažnai siūlykite vaikui naudingus patiekalus ir anksčiau ar vėliau jis ne tik paragaus, bet ir pamėgs. Pagudraukite: raginimą „suvalgyk, nes tai sveika“ pakeiskite į „paragauk, tau patiks“.
Patarimai, kaip įpratinti vaiką prie naujų patiekalų
Nebijokite, kad mažametis liks alkanas, jei neužsikimš skrandžio sausainiais, bandelėmis, trapučiais ir t. t. Prie naujų patiekalų vaiką pratinkite pamažu. Iš pradžių į įprastinius pridėkite naudingų ingredientų - maltų sėmenų ar saulėgrąžų sėklų, uogų ar daržovių.
Pasak specialistės, naudinga prisiminti ir tai, kad mūsų vaikučiai - maži beždžioniukai, kurių mėgstamiausias mėgdžiojimo objektas - mes, tėvai. „Vaikai mėgsta kopijuoti suaugusiuosius. Todėl valgyti kartu prie stalo turi tapti šeimos tradicija, - sako D. Čižauskaitė. - Matydamas, kaip ir ką valgo tėvai, vaikas bandys juos pakartoti, nors atsikąsti, nors šiek tiek paragauti.“
Kadangi atsisakydamas tam tikrų produktų vaikas nori pademonstruoti savarankiškumą, šį norą galima nukreipti tinkama linkme, pavyzdžiui, leisti vaikui valgyti pačiam.
Jei vaikais anksčiau valgė tam tikrus produktus: mėsą, daržoves, tačiau staiga nusprendė jų atsisakyti, reikia ieškoti priežasties, pasikonsultuoti su gydytoju, nes taip gali būti dėl ligos ar alergijos, - tvirtina dietologė. - Tačiau jei išsiaiškinate, kad tai tiesiog kaprizas, geriau kurį laiką prie jo nelįsti ir nenorimo produkto į burną nekišti. Nes taip tik galite sustiprinti jo norą dar labiau priešintis siūlomam maistui.
Tokiais atvejais geriausia imtis mažų gudrybių. Kam užsispyrusiai laikytis savo ir raudonam iš pykčio pypliui per prievartą kišti į burną troškintos mėsos gabalą, kurį šis vis tiek išspjaus, jei mėsą galima „paslėpti“ ir su šypsena pasiūlyti skanaus jo mėgstamo patiekalo? „Pavyzdžiui, jei vaikas nevalgo mėsos, ją galima sumalti ir sumaišyti su kruopomis, įdėti į daržovių troškinius, kitaip gudrauti, - siūlo D. Čižauskaitė. - Kalbant apie daržoves, tai vaikai dažniausiai nevalgo mums įprastų salotų, tuomet reikėtų duoti termiškai apdorotas daržoves, jas galima lygiai taip pat paslėpti ir t.t.“
Beje, vaikai - mažieji estetai. Todėl kur kas mieliau valgys patiekalą, kuris pateiktas patraukliai, įdomiai ir žaismingai.
Neverskime vaiko suvalgyti viską, kas yra lėkštėje. Leiskite jam vadovautis įgimtu alkio ir sotumo jausmu. Kai nori valgyti - duokime, kai vaikas sako „aš sotus”, nekiškime jam prievarta ar gudrumu. Pasitelkime intuiciją, pridėkime fantazijos ir perduokime vaikui naudingą patirtį.
Mėsa vaikų mityboje: ar būtina?
Vis aktyviau kyla diskusijos apie mėsą vaikų mityboje. Ne tik namuose, bet darželiuose bei mokyklose. Kalbant apie mėsos būtinumą vaiko mitybos racione, argumentas “taip buvo visada” nėra svarus.
Jei tėvai nevalgo dėl etinių sumetimų mėsos bei kiaušinių, tiesą sakant neįsivaizduoju, kaip jie galėtų duoti, jau nekalbant apie gaminimą, šiuos produktus vaikams.
Maistinės medžiagos, kurių gali trūkti atsisakius mėsos
Teigiama, kad mėsą būtina valgyti dėl šių keturių medžiagų: visaverčio baltymo, geležies, vitamino B12 ir cinko.
- Visavertis baltymas: Jei nevalgoma tik mėsa, tuomet šio baltymo vaikas tikrai gaus iš kitų gyvūninės kilmės produktų: žuvies, kiaušinių, pieno produktų. Jei atsisakoma ne tik mėsos, bet ir žuvies, kiaušinių, tuomet visavertis baltymas turi būti gaunamas iš pieno produktų, tofu (sojos pieno sūrio). Taip pat galima pagelbėti organizmui pačiam susikomplektuoti visavertį baltymą, atidžiai pagal rekomendacijas derinant maisto produktus, pavyzdžiui ankštinius su grūdiniais.
- Geležis: Net ir valgant daug geležies turinčių produktų, šio mikroelemento gali pritrūkti organizme, tuo tarpu valgant subalansuotą vegetarišką maistą, jo nebus. Beje, tame pačiame mano minėtame tofu (100 g produkto), atsižvelgiant į jo rūšį, geležies yra 5-37 proc. suaugusio žmogaus RPN, o palyginti 100 g virtos triušienos vidutiniškai tėra 13 proc. RPN.
- Vitaminas B12: Teigiama, kad kai mityba subalansuota, šio elemento storajame žarnyne organizmas pasigamina pats. Primenu, kad subalansuota mityba ir mėsos valgymas nėra tapatūs dalykai. Jeigu kalbame apie vegetarus, jie vartoja pieno produktus, o pastarieji - puikus B12 šaltinis. Štai veganiška mityba - žymiai sudėtingesnis dalykas, kadangi skirtingai nuo gyvūnų, dauguma, jei ne visi, augalai neturi aktyvių mechanizmų gaminti ar kaupti B12.
- Cinkas: Būtinas augimui, imuninei sistemai ir normaliai lytinei brandai.
Omega-3 riebalų rūgštys
Aš dar pridėčiau penktąjį - omega-3 riebalų rūgščių trūkumą, kuris atsiranda, jei nevalgoma riebios žuvies ir nevartojama augalinių omega-3 šaltinių. Žuvies trūkumas racione yra ne tik vegetarų, bet ir visavalgių mitybos problema. Jei iš gyvūninės kilmės produktų vartojami tik pieno produktai, tai būtina kasdien į racioną įtraukti mechaniniu būdu traiškytų linų sėmenų bei mirkytų ispaninio šalavijo sėklų.
Galima vartoti ir linų sėmenų aliejų, tačiau būtina žinoti, kad jis turi karstelėjusį prieskonį, bet nėra kartus. Nuo išspaudimo momento iki gedimo momento - tik aštuonios savaitės laikant šaldytuve.
Kokią mėsą rinktis?
Kai kurie tėvai nepropaguoja vegetarizmo, bet tiesiog bijo pirkti parduotuvėje esančią mėsą, neva joje daug hormonų ir antibiotikų. Tokius tėvus suprantu, nes pati stengiuosi pirkti patikrintą mėsą, o ne iš didžiausių fermų.
Psichologiniai aspektai
Penkiametis atsisako valgyti mėsą. Ar tam įtaką gali daryti psichologiniai veiksniai? Gali atsisakyti dėl to, kad nepatinka mėsos skonis, kietumas, patiekimas. Be to, reikia išsiaiškinti, kodėl mažasis stumia mėsos patiekalus į šalį. Atsakykite į klausimus: ar nustojo valgyti tam tikru metu, ar niekada neparagavo?
Vaikas gali turėti baimių, susijusių su tam tikru maistu. Ar įmanoma vaikui įsiūlyti tam tikrą maistą, jei jis kategoriškai atsisako ir „budi“ prie lėkštės? Nereiktų siūlyti. Jei 10 min. nevalgo patiekto valgio, maistą galima nuimti nuo stalo. Niekuomet nereikia maitinti per prievartą, nes yra svarbu, kad valgymas būtų susijęs su maloniomis emocijomis.
Vaikas turi rinktis, ką valgyti, už valgymą ar nevalgymą nereikia nei bausti, nei skatinti. Tegul vaikas valgo tada, kai pajaus alkio jausmą. Vaikui labai svarbu, kaip maistas atrodo, ir tik tada jis renkasi: valgys ar ne. Su kuo tai gali būti susiję? Su malonumo jausmu.
Ką daryti, jei vaikas sako, kad darželio maistas skanus, o namie - neskanus?
Jei kalbėtume apie psichologiją, tai išties gali būti vaiko būdas paprašyti papildomo dėmesio ar išlieti savo pyktį. Bet reikia atkreipti dėmesį ir į realybę - gal jūsų atžala dar neišalko, gal mėsa kitaip paruošta ir jam iš tikrųjų neskanesnė. Galima pasikalbėti su mažuoju, kokie patiekalai jam skaniausi. Gal įtakos turi valgymo aplinka (darželyje valgo visi kartu, namie taip pat rekomenduojama valgyti visai šeimai kartu). Prie stalo patiriamos emocijos taip pat turi įtakos.
Svarbu atlikti kraujo tyrimus
Atliekant kraujo tyrimą kreipiamas dėmesys ne tik į hemoglobino kiekį, bet labai svarbu, kiek yra eritrocitų bei koks eritrocitų dydis ir kaip jie užpildyti hemoglobinu.
Ką pataria mitybos specialistė Raminta Bogušienė?
Patarimas. Būkime pavyzdžiu. Kuo dažniau iš parduotuvių lentynų rinkimės sveikatai palankesnius maisto produktus. Atmeskime ir nekraukime į kasdieninius krepšius menkaverčių ir sveikatą griaunančių maisto produktų, kuriuose daug cukraus, druskos, iš dalies ir visiškai hidrintų riebalų, rafinuotų riebalų, mažai skaidulinių medžiagų. Kasdieninėje mityboje atsisakykime kepto, gruzdinto, skrudinto, rūkyto, pervirto maisto. Kai nebus namuose tokių produktų, nebus ir valgytojų. Pastebėsime, kaip gerėja visos šeimos sveikata.
Nelaukite, kol gyvenimas privers priimti sveikatai palankios mitybos įpročius - padarykite tai patys. Jei retomis progomis renkatės sveikatai nepalankius maisto produktus, akcentuokite vaikams, kad tai nėra kasdienybė. Vaikams turi būti duodama laisvė tik į įgimtą alkio ir sotumo jausmo patenkinimą, kai vaikas nori valgyti - duokime, kai vaikas sako “Aš sotus” - leiskime jam baigti.
Sudarykime tinkamas mitybos sąlygas. Pirma, į močiutės puodus nereikėtų lįsti, ji su gamintu maistu perduoda ne tik maistines medžiagas, bet ir meilę, teigiamą energiją. Juk tai nėra kasdieninė mityba, kuri gali išderinti vaiko natūralų skonio suvokimą. Bet jei močiutė vaišina ne savo gardžiai keptais pyragais, o pirktiniais koldūnais ar žuvies piršteliais, saldumynais, meilės jausmo ir palankumo sveikatai nėra ko ir ieškoti.
Antra, darželiuose dažniausiai maistas dar geresnis nei namuose. Kodėl? Jis ruošiamas šviežiai, ne mažiau 3 kartus per dieną, vaikai maitinami reguliariai pagal subalansuotą racioną. Todėl būtinas mitybos vienodumas, o tai pasiekiama per kompleksinį mitybos įpročių raštingumo didinimą visos ugdymo įstaigos bendruomenės.
Didinkime vaikų mitybos raštingumą ir sąmoningumą. Kartu su vaikais skaitykime ženklinimo etiketes, analizuokime sudėtį, atmeskime prastą maistą ir rinkimės kokybišką ir sveikatai palankų. Jei kavinėje Fri bulvytės norma, tai vaikui atrodys norma ir namuose, o kodėl gi ne? Tėvelių pareiga sudaryti tinkamas sąlygas tokio maisto nevalgyti. Jei nėra galimybių, tada tai tegul būna retos progos.
Sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės patarimai
Pasak sveikos mitybos ekspertės Vaidos Kurpienės, labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Taigi iš tiesų nereikėtų sakyti, kad vaikai neturi apetito: jie jį nuslopina užkandžiaudami. Mažieji padaužos žino, kad jiems nevalgius pietų mamos vis tiek po kurio laiko duos varškės sūrelį, riestainį ir kt.
Sultis pakeisti vandeniu - ne taip ir sudėtinga. Tiesiog jas reikia skiesti, vis mažinant sulčių dalį ir didinant vandens. Tinkamus mitybos įpročius vaikams įdiegia tėvai, todėl labai svarbus tinkamas pavyzdys.
V. Kurpienė pataria vengti vaikus versti kažką daryti. Daug svarbiau - rodyti gerą pavyzdį ir skatinti vaikus paragauti vienokio ar kitokio maisto. Tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai.
Produktai, kuriuose gausu geležies (rekomenduojama vaikams)
- Ankštiniai produktai (pupelės, lęšiai, avinžirniai)
- Tofu (sojų sūris)
- Linų sėmenys
- Ispaninio šalavijo sėklos
- Žuvis
- Kiaušiniai
- Pieno produktai