Plunksnų kapojimas ir kanibalizmas yra paplitęs reiškinys tarp įvairių naminių paukščių rūšių, dažniausiai tarp vištų ar kalakutų. Ydinga naminių paukščių elgsena gali pasireikšti nuo plunksnų lesimo, kapojimo iki pešiojimo.

Sutrinka paukščių su pažeistomis plunksnomis termoreguliacija, todėl padidėja energijos poreikis, paprastai sumažėja dedeklių dėslumas. Jei pažeidimas yra sunkus, odoje galima pastebėti kraujosruvų, žaizdų.

Plunksnų kapojimo priežastys

Plunksnų kapojimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Kai kuriais atvejais tai susiję su lesalo paieška. Kita priežastis, galinti sukelti plunksnų lesimą, yra stresas (pavyzdžiui, transportavimas, aplinkos pakeitimas).

Plunksnų kapojimas siejamas ir su ankstyvu, per greitu lytiniu subrendimu, greitu augimu ir kaulų patologijomis bei padidėjusiu dėslumu. Pastebėta, kad plunksnų kapojimas dažniau diagnozuojamas greitai augančių, mažiau aktyvių paukščių pulkuose. Nustatyta, kad padažnėjusį plunksnų kapojimą gali lemti per didelis apšvietimas paukštidėje, granuliuotas lesalas, didelis paukščių tankis, lesalo, mineralinių medžiagų trūkumas, ektoparazitų dirginimas.

Svarbu užtikrinti, kad paukščių racione būtų pakankamas baltymų, aminorūgščių kiekis.

Lesalų sudėtį rekomenduojama keisti pamažu, priešingu atveju gali prasidėti šios ligos protrūkis. Nors plunksnų kapojimo patologija dažniau nustatoma narveliuose laikomoms vištoms, palyginti su palaido laikymo paukštidėmis, narveliuose laikomų dedeklių kanibalizmo atvejai retesni negu palaidai laikomų vištų.

Kanibalizmas

Kloakos srities audinių žalojimas, kapojimas yra siejamas su kitu elgsenos pakitimu. Pastebėta, kad ši patologija dažniausiai pasireiškia dėslumo pradžioje, kai paukščio organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Nustatyta, kad toks elgesys lemia apie 80 proc. kiaušintakių ir kitų pilvo ertmės organų iškritimų (prolapsų) atvejų.

Jis dažniau nustatomas perpildytose paukštidėse, kai vištos deda kiaušinius ant grindų. Dėties metu kiaušintakis atsiveria kloakoje. Jei audiniai traumuojami dėl didelio kiaušinio arba jei dedeklė yra nutukusi, atsivėrusi kiaušintakio dalis neįsitraukia ir trumpą laiką lieka neapsaugota.

Tokiais atvejais gali pasireikšti kanibalizmas, kai kiti paukščiai pradės kapoti snapu, žalos dedeklės minkštuosius kloakos srities audinius. Kartu su kiaušintakiu pažeidžiamos ir žarnos, kurios gali būti ištraukiamos iš pilvo ertmės. Paprastai galima pastebėti tokių paukščių kloakos srities kraujavimą.

Kaip išvengti plunksnų kapojimo ir kanibalizmo?

Kad išvengtume ligos, paukščius patariama laikyti ant kraiko. Svarbu tinkamas, kokybiškas lesinimas, rekomenduojama dažniau duoti negranuliuotą lesalą. Ligos profilaktikai svarbu nepamiršti papildyti paukščių aplinkos lesti skirtomis priemonėmis, kad sparnuočių elgsena būtų kuo natūralesnė.

Tinka tokios paprastos priemonės kaip pakabintos baltos ar geltonos virvelės. Reikėtų vengti plastmasinių lazdelių ar raiščių, taip pat daiktų, kuriuos paukščiai ignoruoja, pavyzdžiui, kamuoliukų ar motorizuotų įrenginių. Dėl kapojimo sužaloti paukščiai turėtų būti izoliuojami ir gydomi, žaizdos apdorojamos antiseptinėmis priemonėmis.

Prevencinės priemonės:

• Subalansuoti racioną, esant reikalui padidinti baltymų kiekį, papildomai skirti vitaminų ir aminorūgščių.
• Užtikrinti, kad paukščių laikymo patalpos atitiktų keliamus reikalavimus, tokius kaip paukščių tankis, kiekvieno paukščio laisva prieiga prie lesalinės ar girdyklos, kokybiškas kraikas, kontroliuojami drėgmės, ventiliacijos ir temperatūros rodikliai.

Plunksnų kapojimo ir kanibalizmo ligos protrūkiai dažnai kyla netikėtai, nepaisant taikomų kontrolės priemonių susirgimo rizikai sumažinti.

Viščiukų auginimas

Šių paukščių priežiūra nėra sudėtinga, vis dėlto reikia šiek tiek žinių, kad būtų užtikrinta, jog vištos augtų sveikos ir dėtų kokybiškus kiaušinius.

Maži viščiukai turi patekti į šiltą aplinką:

Pradedant auginti viščiukus, patalpinus juos į tvartą ar fermą, ypatingai svarbu užtikrinti, kad būtų ne mažesnė nei 30 laipsnių grindų temperatūra (pačiomis pirmomis dienomis - netgi 32 laipsniai). Tačiau su kiekviena diena temperatūrą po laipsnį galima mažinti. 21-os dienos amžiaus viščiukui jau užtenka 20-22 laipsnių temperatūros.

Taip pat svarbu, kad kraikas (drožlės, durpės ar šiaudai) būtų sausas, nesuplėkęs, nesupelijęs. Viščiukai turi turėti švaraus vandens ir būti aprūpinti tinkamos kokybės visaverčiu subalansuotu lesalu.

Temperatūrai nukritus žemiau 18-kos laipsnių šilumos, vištos dedeklės galimai dės mažiau kiaušinių, be to, dar labiau mažėjant aplinkos temperatūrai, reikės papildomai duoti daugiau lesalo.

O kaip lesinti vištas dedekles?

Vištoms dedeklėms skirti lesalai skirstomi pagal paukščio amžių. Pradedant auginti mažus viščiukus jiems svarbus baltymų kiekis ir energija (riebalai). Subalansuotame lesale šių medžiagų kiekis yra subalansuotas. Taip pat jiems gali būti skiriami vitaminų papildai tais atvejais, jeigu pasireiškė kokie nors klinikiniai vitaminų trūkumo požymiai arba jeigu paukščiai patiria stresą (pavyzdžiui, gali būti skiriami ką tik patalpinus viščiukus į tvartą ar fermą).

Negalima nutukinti vištos dedeklės, nes tokiu atveju gali sumažėti kiaušinių dėslumas, pablogėti kiaušinių kokybė ar pasireikšti medžiagų apykaitos ligos. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti apie 110-120 g lesalo per parą, priklausomai nuo lesalo kaloringumo.

Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Vištoms dedeklėms svarbu skirti subalansuotą lesalą, priklausomai nuo jų amžiaus periodo.

Vištoms dedeklėms subalansuotų lesalų skirstymas:

• Startinis lesalas: iki 3 savaičių amžiaus vištaitėms;
• Auginimo lesalas: nuo 3 iki 8 savaičių;
• Vystymosi lesalas: nuo 9 iki 18 savaičių;
• Priešdėjiminis, pradedančioms dėti vištaitėms skirtas lesalas: nuo 17 iki 28 savaičių;
• Suaugusioms vištoms skirtas lesalas: nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių.

Labai svarbu skirti lesalus pagal amžiaus periodą, nes nuo to priklauso ir paukščių augimas, vystymasis, sveikatingumas ir produktyvumas. Pagal kiekvieną periodą paruošiamas lesalas, pripildytas tuo laikotarpiu reikalingomis medžiagomis: kalciu, vitaminais, aminorūgštimis ir kt., kurios užtikrina, kad vištaitės būtų aprūpintos jomis tada, kai reikia ir tokiu kiekiu, kokio reikia.

Veiksmai prasidėjus kanibalizmui

Prasidėjus kanibalizmui reikėtų imtis šių veiksmų:

• Pašalinti stresą. Sužeistas vištas atskirti nuo kitų, suteikti peštukėms veiklos: pridėti druskų akmenų, kad vištos turėtų užsiėmimą ir galėtų lesti. Taip kartu paukščiai gaus ir papildomų mineralų. Stresui mažinti gali būti skiriama ir antistresinių vitaminų papildų.
• Užtikrinti tinkamą lesalą. Lesalas turi būti subalansuotas ir skirtas tam amžiaus periodui.
• Sumažinti šviesos intensyvumą iki minimumo. Duoti daugiau nakties valandų (įprastas tamsos periodas vištoms dedeklėms yra 8 valandos). Esant galimybei, įprastą šviesą pakeisti raudonomis lempomis.

Kiaušiniai minkštu lukštu

Dar vienas vištų augintojams nerimą keliantis reiškinys - kiaušiniai minkštu lukštu. Pasak eksperto, tai byloja apie vitamino D3 ir kalcio trūkumą. Trūkumas gali atsirasti dėl nesubalansuoto lesalo arba per mažo jo kiekio.

Jeigu vištų produktyvumas yra didelis, tuomet lesalas privalo būti subalansuotas. Jei lesalo per mažai ar jis nesubalansuotas, paukščiui gali trūkti reikiamų vitaminų. Svarbu užtikrinti, kad dedančiai vištai būtų duodamas dėsliųjų vištų lesalas, kuriame yra daug kalcio ir vitamino D3. Taip pat gali būti skiriami šių elementų turintys papildai. Vištidėje gali būti papildomai išbarstoma kalkakmenio ar kriauklių.

Faktai apie vištas

• Pasaulyje vištų yra daugiau negu žmonių. Aštuoni milijardai žmonių, o vištų daugiau negu dvidešimt milijardų.
• Vištos atpažįsta žmonių veidus. Skiria pagal veido formas, labiau patinka proporcingi veido bruožai.
• Vištos mato spalvotai geriau negu žmonės.
• Vištos gali rodyti empatiją.
• Vištos bendrauja viena su kita. Dalijasi informacija pulke apie maisto vietas, įspėja apie gresiantį pavojų. Viščiukai bendrauja daugiau negu 24 garsais, kurių kiekvienas turi skirtingą reikšmę.
• Vištos jaučia. Turi skausmo receptorius, todėl gali jausti skausmą ir kančią.
• Vištos gali sapnuoti. Miego metu kaip ir žmonės jos patiria greitus akių judesius (REM), o tai reiškia miego ir sapnų fazę.
• Vištos gali būti užhipnotizuotos.
• Vištos žino kas yra viršininkas. Kaip ir žmonės pulkuose sudaro socialines struktūras. Ypač ryšku vištidėje išsirikiavimas ant kopėčių. Įtakingiausios vištos tupi aukščiausiai.
• Grėsmingo dinozauro T. REX artmiausias gyvas giminaitis yra vištos.
• Vištos gali pasirinkti viščiukų tėvą. Višta gali poruotis su daugybe skirtingų gaidžių, tačiau jei po poravimosi nusprendžia, kad nenori tam tikro gaidžio palikuonių, gali išstumti jo spermą.
• Lesdamos lauke vištos gali orientuotis pagal saulę, kuri padeda jiems susirasti maisto, vandens, orientuotis laike.
• Vištos perėdamos kiaušinius kalbasi su dar neišsiritusiais viščiukais.
• Vištos mėgsta dulkių vonias. Toks maudymasis padeda apsisaugoti nuo parazitų ir išlaikyti plunksnų izoliaciją.
• Vištų kiaušiniai gali būti įvairios spalvos. Kiaušinio lukšto spalva daugiau susijusi su genetika ir mažiau su jos sveikata. Vištų veislė lemia kiaušinių spalvą. Rudi kiaušiniai kainuoja brangiau negu balti.

Vištų lesalų skirstymas pagal amžių

Lesalo tipas	Amžius
Startinis	Iki 3 savaičių
Auginimo	Nuo 3 iki 8 savaičių
Vystymosi	Nuo 9 iki 18 savaičių
Priešdėjiminis	Nuo 17 iki 28 savaičių
Suaugusioms vištoms	Nuo 29 iki 45 savaičių ir nuo 46 iki 65 savaičių

---