pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Ką daryti, kai nėštumo metu mankštinantis išsiskiria baltymai

Nėštumas - tai fiziologinė sveikos moters būklė, jos pašaukimas. Daug dėmesio skiriama nėščiųjų sveikatai. Deja, kineziterapijos svarba nėščiųjų sveikatai nėra pakankamai pabrėžiama.

Fiziniai pratimai, atliekami nėštumo metu, turi teigiamą poveikį nėštumo, gimdymo bei pogimdyminiu periodu. Mankšta vandenyje - tai puikios emocijos ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui.

Moterys, kurios neatlieka fizinių pratimų, kūno masė būna didesnė, negu reguliariai dariusios mankštą nėštumo metu.

Fiziškai neaktyvios nėščios moterys turi didesnį širdies susitraukimų dažnį (HSR), nei aktyvios. Pasak PSAO, 25 % nėščių moterų skundžiasi nugaros skausmais, susijusiais su atramos pokyčiais nėštumo laikotarpiu.

Svarbu įvertinti fizinių pratimų poveikį vandenyje nėščiai moteriai ir kai kuriems fiziologiniams rodikliams. Siekiant suprasti, kas yra antioksidantai ir kuo jei naudingi sveikatai, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, kas yra laisvieji radikalai.

Anot garsaus amerikiečių gydytojo dr. Josepho Mercola, laisvieji radikalai yra natūralus organizmo atsakas į aplinkoje esančius toksinus (tabako dūmus, chemines medžiagas), saulės šviesą, kosminę ir žmogaus sukurtų prietaisų spinduliuotę ir netgi vartojamus vaistus. Laisvieji radikalai organizme gaminasi ir sportuojant bei prasidėjus uždegimo procesams.

Kadangi jų molekulėms trūksta vieno elektrono, paprastai tariant, jos tiesiog agresyviai puola sveikas molekules, kad susigrąžintų trūkstamą dalį, t. y. ardo ląstelių sieneles. Būtent tokia reakcija vadinama oksidacija. Beje, pastaroji neretai įvardijama kaip biologinis rūdijimas.

Jei organizmas negauna pakankamos apsaugos, laisvieji radikalai gali tapti nevaldomi, prasideda grandininė reakcija ir sutrikdomas ląstelių darbas. Tad nenuostabu, kad laisvieji radikalai atsakingi ne tik už ląstelių nykimą ir jų DNR pažeidimus, bet ir yra siejami su daugiau nei 60 ligų, tokių kaip vėžys, katarakta, aterosklerozė, cukrinis diabetas, kardiovaskulinės ligos, nervų sistemos ligos- Parkinsonas ir Alzheimeris, ir kt..

Pagrindiniai antioksidantai - vitaminai A, C ir E bei mineralas selenas, kuris ypač vertinamas kaip efektyvus antikancerogenas, taip pat antocioninai (Medox), CoQ10. Jie būtini pagrindiniam ginklui prieš įsibrovėlius - imuninei sistemai. Be stipraus imuniteto tampame lengvai pažeidžiami ligų ir bejėgiai kovoti su jomis.

Antioksidantai padidina galimybę pastoti, mažina uždegimą, palengvina daugelį susirgimų, taip pat ir peršalimą bei lėtinį nuovargį.

Turbūt vienas dažniausių Naujųjų metų tikslų - pradėti sportuoti - įpusėjus žiemai dažnai tik ir lieka pažadu. Specialistai tikina, kad pradedantieji plūsta į sporto sales tikėdamiesi greito ir efektyvaus rezultato, tačiau kūnas, negalėdamas atlaikyti per didelio krūvio, „pasiduoda“ ir motyvacija netrukus išblėsta.

Tiek žvarbus ir slogus oras, tiek ir šventinis laikotarpis neretai lemia, kad sportinę aprangą nustumiame į giliausią spintos kampelį.

Jeigu pradedate sportuoti pirmą kartą arba tai darote po ilgos pertraukos, rekomenduojama pasitarti su kvalifikuotu kūno rengybos specialistu, treneriu ar kineziterapeutu. Tai ypač aktualu žmonėms, kurie turi šalutinių lėtinių ligų, antsvorio ar yra patyrę fizinių sužalojimų. Specialistė pataria pradėti nuo mitybos rėžimo peržiūros.

Sportuodami galite sudeginti daugiau kalorijų, o tuo pačiu metu greičiau sunaudoti organizmo naudingąsias medžiagas. Sportuojant ar užsiimant aktyvia fizine veikla iš organizmo pašalinama daugiau skysčių, su kuriais gali iškeliauti ir mums būtini mikroelementai - kalis ir magnis.

Magnio gausu lapinėse daržovėse, kakavoje, jautienoje, grūdiniuose produktuose, ankštinėse pupelėse. Sportuojantiems svarbu gauti pakankamai vitamino D, padedančio palaikyti normalią kaulų būklę ir raumenų funkciją. Rezultatas? Silpnesni kaulai, dėl kurių gali padidėti traumų tikimybė.

Šaltuoju metu vitamino D trūksta daugeliui Lietuvos gyventojų, nes žiemą jį sunku pasisavinti iš saulės. „Jeigu kraujo tyrimai rodo ženklų vitamino D trūkumą, kartu su tokiais maisto produktais kaip riebi žuvis ar kiaušiniai savo mitybą galite papildyti ir maisto papildais.

Žiemą dažnai pritrūksta energijos, gali būti sunkiau atsigauti po treniruočių. „Tokiais atvejais į pagalbą atskuba B grupės vitaminai, kurie padeda reguliuoti medžiagų apykaitos funkcijas.

Nuo širdies ir kraujagyslių sistemos iki greitesnio raumenų atsistatymo - omega 3 riebalų rūgštys visapusiškai svarbios sportuojantiems. „Sunki treniruotė gali sukelti uždegiminius procesus ir apkrauti raumenis, sąnarius ar raiščius.

Vaistininkė priduria, kad nevertėtų pasikliauti mitu, jog sportuojant tuščiu skrandžiu geriau deginamos kalorijos. „Fizinei veiklai būtina energija, todėl nerekomenduojama sportuoti tuščiu skrandžiu. Tačiau prisivalgyti prieš treniruotę - taip pat nepatartina.

Kai mankštinatės, jūsų kūnas įkaista ir prakaituoja, taip bandydamas susigrąžinti jam optimalią temperatūrą. Kartu su prakaitu iš kūno pašalinami ir skysčiai, todėl treniruotės metu rekomenduojama mažais gurkšneliais papildyti vandens atsargas.

Anot specialistės, visų pirma, po treniruotės svarbu leisti širdies plakimui grįžti į ramybės ritmą. Pavyzdžiui, pasivaikščiojimas po bėgimo arba švelnūs tempimai po jėgos pratimų taip pat gali padėti išvengti skausmo ir traumų.

„Po treniruotės svarbu pavalgyti kokybiško baltymais, viso grūdo angliavandeniais ir geraisiais riebalais praturtinto maisto, kad raumenys greičiau atsistatytų. Ne mažiau svarbus miegas - rekomenduojama miegoti 7-9 valandas, kad centrinė nervų sistema atsistatytų.

Mitybą galite papildyti ir atsistatymui padedančiais natūraliais preparatais. „Pavyzdžiui, kolagenas gali būti naudingas tiems, kurie kenčia nuo sąnarių skausmo. Kurkuminas yra stiprus priešuždegiminis komponentas, esantis ciberžolėje. Kasdienis kurkumino vartojimas gali sumažinti raumenų skausmą ir padėti kūnui atsistatyti“.

Nėštumo metu pakinta moters apetitas ir skonio jutimas, gali atsirasti potraukis valgyti neįprastus maisto produktus. Dažnai nėštumo pradžioje vargina pykinimas, vėmimas, seilėtekis. Pirmojo nėštumo mėnesio paprastai praeina.

Nėštumo metu dafnai moteris esti jautresnė, irzlesnė, mažiau darbinga. Gali pakisti nuotaika. Smegenų žievėje susidaro ,,nėštumo dominantė", kuri koordinuoja visų organų sistemų funkcijas, didėja žievės slopinimas ir požievio dirglumas. Padidėja vegetacinės nervų sistemos tonusas.

Dėl hormoninių pakitimų audiniai sulaiko vandenį, todėl gali paburkti veidas. Nėščiosios audiniai linkę sulaikyti vandenį. Vandeningesni audiniai gimdant būna tampresni. Šiuo laikotarpiu didėja gimda ir krūtys.

Nėštumo metu moters gyvenimo būdas mažai fiziškai aktyvus. Daugelis jų neužsiiminėja kūno kultūra, nesportuoja. Todėl būna silpni jų pilvo raumenys , kurie nėštumo metu pertempiami ir dėl to galimos netaisyklingos vaisiaus padėtys, hiperlordozė, dėl to skauda juosmens srityje, apatines galūnes.

Jei moteris mažai juda, dažniau priauga placenta, prasideda arterinė hipertenzija, dažniau būna pirminis ir antrinis gimdymo silpnumas, vaisiaus asfiksija gimdoje, hipotoninis kraujavimas ir kt. Pratimų dėka didėja bendras moters darbingumas, gerėja miegas, o tai padeda atstatyti balansą tarp įvairių organų bei sistemų, kuris nėštumo metu kartais būna sutrikęs.

Besilaukiančiai mamai mankšta turi svarbią reikšmę visais nėštumo periodais. Nėščiosios dažnai skundžiasi nugaros skausmais. Keičiasi eisena, darosi sunkiau judėti ir išlaikyti pusiausvyrą, tampa riboti judesiai klubų sąnariuose.

Nėščios moters kraujo ir limfos apytaka gali sulėtėti, o tai turi įtakos išsiplėtusioms kojų venoms. Nėščiajai rekomenduojama mankšta. Mankšta būsimai mamai - tai kartu ir stiprinanti profilaktinė priemonė. Mankšta vandenyje - tai puikios emocijos ne tik mamai, bet ir būsimam kūdikiui.

Vandenyje žmogaus kūnas maždaug 10 kartų lengvesnis, nei sausumoje. Dėl to, darant pratimus vandenyje, mažiau apkraunamos kojos, atsipalaiduoja raumenys, lengviau atlikti dinaminius pratimus, skirtus dubens ir klubų sąnarių paslankumo gerinimui, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimui. Atliekant pratimus vandenyje gerėja kraujotaka, stimuliuojama žarnyno veikla, didėja dubens dugno elastingumas.

Vandenyje išmokstama derinti fizinius pratimus su giliu ritmingu kvėpavimu bei atpalaidavimo pratimais. Mankštinantis vandenyje gerėja kraujo apytaka, kuri glaudžiai susijusi su vaisiaus kraujo apytaka.

Pulsas neturi būti didesnis kaip 140 k/min., 5 min. Jei atsiranda neįprasti požymiai - skausmas, širdies plakimai, oro trūkumas, kraujavimas iš makšties ir t.t. Nevalgyti 45 - 60 min. Užsiėmimo trukmė nuo 20 - 45 min.

Nėštumo metu moteris priauga svorio. Rekomenduojama, kad kūno masė padidėtų apie 10-12,5 kg (tai priklauso ir nuo buvusios kūno masės prieš nėštumą). Greičiausiai - 20-30 savaitėmis. Apie 36 savaitę svoris nustoja didėti.

Nėščiosios kūno masė turėtų padidėti 10 - 12 kg. U. Šigrijienė ir V.Sadauskas (1995) nurodo, kad nėštumo metu moters kūno masė gali padidėti ne daugiau kaip 12 - 14 kg, o A.Eizenberg ir kt. (1998) - 11 - 16 kg.

Esant vidutiniam nėštumui reikia suvartoti kalorijų iki 300 kcal per dieną. Jei moteris nėštumo metu atlieka fizinius 30 min. trukmės pratimus per dieną, tai kalorijų kiekį reikia didinti iki 500 kcal per dieną.

Nėštumo metu kūno masė buvo 73,3 kg±2,0, o KMI 27,7±0,5. Medžiagų apykaita vandenyje suintensyveja. Todėl fiziniai pratimai vandenyje yra naudingi norint sumažinti riebalų masę.

Išskyrose yra kraujo? Jei išskyrose yra kraujo, tai dar nereiškia, kad prasidėjo mėnesinės. Kraujo išskyrose gali pasirodyti prieš/ po ovuliacijos (ovuliacinis kraujavimas), kiaušinėliui įsitvirtinant gimdoje (implantacinis kraujavimas). Šiek tiek „teplioti“ gali ir prieš prasidedant mėnesinėms ar joms artėjant į pabaigą.

Nėra nė vienos geros priežasties, kodėl moterys turėtų nustoti sportuoti nėštumo metu. Vis dėlto, sportinė apranga nėščiosioms tebėra retas reiškinys, todėl rasti geros kokybės ir nėštumui pritaikyta aprangą gali būti sudėtinga.

Pristatome „MP Mama“ kolekciją. Sportinė apranga nėščiosioms gali būti sunkiai prieinama dėl stereotipo, jog besilaukiančios moterys neturėtų sportuoti.

Tiesa, jog nėščiosios gali sumažinti savo krūvius, tačiau visiškai sustabdyti sportinės veiklos nėra būtinybės. Vis dėlto, jeigu esate besilaukianti moteris, jums iš jūsų tamprių reikės kur kas daugiau: papildomo tamprumo, patogumo, padidinto mobilumo bei pernelyg nespaudžiančių pilvo srityje.

„Power Maternity“ tamprės užtikrina visas šias savybes. Pagamintos iš prakaitą sugeriančios medžiagos, šios tamprės neleidžia kūnui perkaisti, išlaiko jį sausą bei suteikia komforto jausmą.

Kaip ir galima tikėtis, jos pagamintos su aukštu liemeniu, taip suteikiant palaikymą pilvo srityje ir tuo pačiu jos nespaudžiant. Geriausia dalis: reguliuojama tamprė juosmens krašte užtikrina, kad tampres galėsite naudoti viso neštumo metu.Privalumai ties tuo nesibaigia. Šiose tamprėse taip pat yra paslėpta kišenėlė, į kurią galėsite įsidėti telefoną bei papildomus kišenės, į kurias galėsite susidėti norimus daiktus.

Su šia liemenėle galėsite iš sporto salės eiti tiesiai į vaikelio apžiūrą ar parduotuves, jei tik pasirinksite tokį maršrutą. Patogumas yra svarbiausia, ypač, kai pilvuke spardosi mažylis. Ši sportinė liemenėlė išsiskiria lengvu atsegimu ir viduje esančiu paminkštinimu.Mes taip pat nepaaukojome stiliaus vardan patogumo, tad būsite geriausiai apsirengusi neštukė sporto salėje!

Ši kolekcija yra nuostabi toms nėščiosioms, kurios ieško komforto ir mobilumo sportuojant nėštumo mėnesiais.