Apetito nebuvimas mūsų visuomenėje iki šiol nėra plačiai aptarinėjama vyresnio amžiaus žmonių problema. „Nėra apetito, pykina“ - frazė, kurią su vyresnio amžiaus žmonių globa susidūrę žmonės tikriausiai yra girdėję ne kartą.
Senėjimo įtaka apetitui
Jungtinių tautų skaičiavimais, 2050 m. pasaulyje gyvens dvigubai daugiau vyresnių nei 65 m. žmonių negu vaikų iki 5 metų. Po ketvirčio amžiaus senjorų taip pat bus daugiau negu 15-24 m. amžiaus pasaulio gyventojų. Žmonės virš 65 metų yra sparčiausiai auganti žmonijos populiacijos grupė, todėl nieko keisto, kad Pasaulio sveikatos organizacija sveiką senėjimą 2016 m.
Žmogui senstant, organizmo funkcijos palaipsniui ima veikti lėčiau arba visai sustoja. Senėjant, virškinimo sistemoje vyksta pokyčiai, dėl kurių gali sumažėti organizme gaminamų seilių kiekis. Mažesnį seilių kiekį burnoje gali nulemti ir tam tikrų vaistų vartojimas. Mažėjant seilių, sunkiau kramtyti ir nuryti maistą, jis nėra tinkamai sudrėkinamas, o virškinimo proceso pradžia apsunkinama. Dar viena sunkesnio maisto nurijimo priežasčių - senatvinis dantų praradimas ir bendrai prastėjanti burnos būklė. Dėl ligų ar amžiaus nusilpus raumenims, gali būti sunkiau palaikyti burnos higieną, dantys greičiau genda. Nenoras valgyti gali būti susijęs su kamuojančiomis vidurių užkietėjimo problemomis, pykinimu, padidėjusiu skrandžio rūgštingumu ir pan.
Be to, su amžiumi organizmas ima gaminti mažiau alkio ir virškinimą skatinančių hormonų. Apetito stoka gali būti nulemta ir infekcinių susirgimų, lydimų aukštos temperatūros, kuomet net ir jaunas žmogus sunkiai prisiverčia suvalgyti pilną porciją. Tačiau kalbant apie bakterijas ir virusus bei vyresnio amžiaus žmonių valgymo sutrikimus, dažnesnė situacija, kurią galima apibūdinti „višta ar kiaušinis?“ principu. Netinkama mityba lemia imuniteto silpnėjimą, o tai didina infekcijų riziką ir lemia ilgesnį atsigavimą po ligos.
Psichikos sveikatos įtaka apetitui
Tarp vyresnio amžiaus žmonių apetito stokos priežasčių mokslininkai vis dažniau įvardija psichikos ligų poveikį. Senatvinė demencija ir depresija yra du dažniausiai pasitaikantys psichinės sveikatos sutrikimai. Demencija, kuri yra ne viena konkreti liga, bet sindromas su daug įvairių simptomų, paveikia vyresnio amžiaus žmonių gebėjimą atlikti paprasčiausius kasdienius darbus. Jiems gali taptu sunkiau išreikšti mintis, priimti sprendimus, orientuotis laike, padėti daiktus į jiems tinkamas vietas ar tiesiog prisiminti pavalgyti.
Kaip teigia medikai, žmonėms su demencija kelionė į parduotuvę ir maisto ruošimas dažnai tampa toks sudėtingas, kad jie paprasčiausiai ima to vengti. Gyvenant po vieną ir neturint artimojo, kuris maisto ruošimo našta pasidalintų ar pilnai ją perimtų, tinkamai maitintis tampa beveik neįmanoma. Vieniši senjorai taip pat dažnai kenčia nuo depresijos.
Vaistų ir ligų įtaka apetitui
Kadangi vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai vartoja daugiau vaistų, apetito stoka gali būti nulemta šių vaistų tiesioginio ar šalutinio poveikio. Pavyzdžiui, tam tikri vaistai gali paveikti skonį ir uoslę, todėl anksčiau mėgiami patiekalai ar produktai gali tapti nebeskanūs. Kitas pavyzdys - antibiotikai. Gerai žinoma, kad jie daro neigiamą poveikį virškinimo sistemai. Visgi, kovojant su bakterijomis ir gydant kitas ligas, vaistų, kurie sukelia burnos džiūvimą, pakitusį skonį ar apsunkina virškinimo procesą, greičiausiai neišvengsime.
Vyresnio amžiaus žmonės taip pat dažniau serga ūminėmis infekcijomis ir lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip širdies ar inkstų nepakankamumas. Dėl šių ligų ir joms gydyti skirtų vaistų šalutinio poveikio organizme kyla uždegiminiai procesai, darantys įtaką geram virškinimui.
Dar viena apetito stokos priežastis gali būti nediagnozuotos ligos. Pavyzdžiui, Alzheimerio liga, vėžys, inkstų nepakankamumas, Parkinsono liga, skydliaukės problemos ar periodonto ligos. Mažėjantis apetitas gali būti vienas pirmųjų signalų, skatinančių kreiptis į gydytojus.
Patarimai, kaip skatinti apetitą
Tačiau net ir jokiomis ligomis nesergantis vyresnio amžiaus žmogus patiria lėtėjančią medžiagų apykaitą ir besikeičiančius jutimus (pvz. Ryškesnių spalvų, kvapų ir skonių maistas, keliantis apetitą vien į jį pažvelgus, gali padėti „apeiti“ pasikeitusią uoslę, skonio pojūtį ir seilių trūkumą. Taip pat vertėtų mažai maistinės vertės turinčius produktus keisti į tokius, kurie savyje talpina ne tik daugiau mikroelementų, bet ir kalorijų. Pavyzdžiui, avokadai, riešutai, alyvuogių aliejus ir pan. Didelė porcija lėkštėje gali numušti apetitą dar net nepradėjus valgyti. Anglakalbėse šalyse naudojamas terminas „finger foods“ apibūdina užkandžius ar patiekalus, kurie yra patiekiami mažomis vieno kąsnio porcijomis ir gali būti valgomi rankomis.
Galiausiai, labai svarbu į vyresnio amžiaus žmonių mitybą įtraukti pakankamai skysčių. Daugelis žmonių bent kartą yra valgę stovėdami ar paskubomis. Tokiais atvejais maisto skonis ir mėgavimasis juo nukeliauja į paskutinę vietą.
Apetito stoka besiskundžiantiems vyresnio amžiaus žmonėms taip pat dažnai praverčia valgymo grafikas. Kaip minėjome, senjorai, kurie daugelį dešimtmečių prie pietų stalo sėdosi su gausia šeima arba su sutuoktiniu, likę vieni, dažnai praranda valgymo džiaugsmą.
Žinoma, ne visais atvejais įmanoma kiekvieną dieną valgyti kompanijoje. Reikia nepamiršti, kad vyresnio amžiaus žmonės gali ir turėtų megzti naujus socialinius ryšius, įskaitant ir su kitų amžiaus grupių žmonėmis. Galbūt kaimynystėje gyvena dar vienas vienišas vyresnio amžiaus žmogus, su kuriuo pakaitomis galima gaminti pietus. Tiesa, užmegzti naujas pažintis ne visiems yra lengva, nepaisant amžiaus. Todėl pirmus žingsnius gali reikėti padaryti jums, kurie rūpinatės vyresnio amžiaus artimuoju.