pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Kaip sustabdyti vištą nuo perėjimo: efektyvūs metodai

Vištų perėjimas – natūralus procesas, tačiau kartais jis gali tapti nepageidaujamas, ypač jei norite, kad vištos nuolat dėtų kiaušinius. Perinti višta nustoja dėti kiaušinius ir visą savo energiją skiria kiaušinių šildymui. Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus ir gudrybes, kaip atgrasyti vištą nuo perėjimo, atsižvelgiant į skirtingus požiūrius ir galimas situacijas. Svarbu suprasti, kad nėra vieno universalaus sprendimo, ir tai, kas veikia vienai vištos veislei ar individualiai vištai, gali neveikti kitai.

Priežastys, kodėl višta perėti nėra pageidautina

Prieš gilindamiesi į sprendimus, svarbu suprasti, kodėl kartais norime, kad višta neperėtų. Pagrindinės priežastys:

  • Kiaušinių gamybos nutraukimas: Perinti višta nustoja dėti kiaušinius, kol peri ir augina viščiukus. Tai gali būti žymus nuostolis, jei kiaušiniai yra pagrindinis jūsų tikslas.
  • Energijos eikvojimas: Perinti višta sunaudoja daug energijos. Ji retai palieka lizdą, o kai tai daro, greitai grįžta. Tai gali paveikti jos sveikatą ir bendrą būklę.
  • Viščiukų perteklius: Jei nenorite auginti viščiukų, perėjimas gali sukelti jų perteklių, o tai gali sukelti problemų dėl erdvės ir išteklių.

Būdai atgrasyti vištą nuo perėjimo

Yra įvairių metodų, kuriuos galite išbandyti, kad atgrasytumėte vištą nuo perėjimo. Svarbu būti kantriems ir išbandyti kelis būdus, kol rasite tinkamiausią.

1. Lizdo sąlygų keitimas

Vištos dažnai pradeda perėti patogiose ir jaukiose lizdavietėse. Todėl pirmas žingsnis – pakeisti lizdo sąlygas:

  • Pašalinkite kiaušinius: Reguliariai rinkite kiaušinius iš lizdo. Kuo mažiau kiaušinių lizde, tuo mažesnė tikimybė, kad višta pradės perėti. Patartina kiaušinius rinkti kelis kartus per dieną.
  • Pašalinkite lizdo pamušalą: Išimkite minkštą ir patogų pamušalą iš lizdo. Padarykite lizdą nepatogų, pavyzdžiui, įdėkite tik ploną sluoksnį kraiko ar net metalinį tinklelį.
  • Užblokuokite prieigą prie lizdo: Jei įmanoma, laikinai užblokuokite prieigą prie lizdo nakčiai ar dienos metu. Tai gali padėti nutraukti perėjimo instinktą.

2. Aplinkos pertvarkymas

Vištos aplinka taip pat gali turėti įtakos jos elgesiui. Pabandykite pertvarkyti aplinką:

  • Izoliuokite vištą: Jei pastebėjote, kad višta pradėjo perėti, atskirkite ją nuo kitų vištų. Laikykite ją atskiroje erdvėje, kurioje nėra lizdaviečių. Tai gali padėti nutraukti perėjimo instinktą.
  • Sukurkite nepatogias sąlygas: Laikinai apgyvendinkite vištą narvelyje su vielos dugnu. Tai nėra patogu, todėl gali atgrasyti nuo perėjimo. Svarbu užtikrinti, kad višta turėtų prieigą prie maisto ir vandens.
  • Vėdinimas: Užtikrinkite gerą vėdinimą paukštidėje. Karštis ir drėgmė gali paskatinti perėjimą, todėl vėdinimas gali padėti sumažinti šią riziką.

3. Vėsinimo metodai

Vištos kūno temperatūra padidėja perėjimo metu. Vėsinimo metodai gali padėti sumažinti šią temperatūrą ir nutraukti perėjimo instinktą:

  • Vėsus vanduo: Kelis kartus per dieną apipurkškite vištą vėsiu vandeniu. Tai padės sumažinti jos kūno temperatūrą.
  • Vėsus lizdas: Įdėkite į lizdą šaltų kiaušinių (pvz., iš šaldytuvo) arba butelių su šaltu vandeniu. Tai padės atvėsinti vištą, kai ji bandys perėti.
  • Mažos vonios: Leiskite vištoms pasimėgauti maudynėmis smėlyje ar žemėje. Tai padeda reguliuoti jų kūno temperatūrą.

4. Mitybos koregavimas

Mityba taip pat gali turėti įtakos perėjimui. Pabandykite koreguoti vištos mitybą:

  • Ribokite baltymus: Sumažinkite baltymų kiekį vištos racione. Didelis baltymų kiekis gali paskatinti kiaušinių dėjimą ir perėjimą.
  • Įtraukite daugiau daržovių: Duokite vištoms daugiau daržovių ir žalumynų. Tai padės subalansuoti jų mitybą ir sumažinti perėjimo tikimybę.

5. Psichologiniai metodai

Kai kurios vištos yra ypač užsispyrusios ir joms reikia psichologinių metodų:

  • Perkėlimas: Kai višta sėdi gūžtoje, perkelkite ją į kitą vietą – į kitą paukštidės galą, į naują lizdą, arba net į atskirą narvą. Tai gali sutrikdyti jos instinktą.
  • Triukšmas: Švelnus triukšmas šalia lizdo kartais gali atgrasyti vištą. Tai gali būti radijo aparatas, grojantis tyliai, arba kiti nedideli trikdžiai.

6. Veislės įtaka

Svarbu atsižvelgti į vištos veislę. Kai kurios veislės, pavyzdžiui, šilkinės vištos, yra labiau linkusios perėti nei kitos. Jei perėjimas yra nuolatinė problema, galbūt verta apsvarstyti veislių, kurios nėra linkusios perėti, auginimą.

7. Sveikatos patikrinimas

Kartais perėjimas gali būti susijęs su sveikatos problemomis. Įsitikinkite, kad višta yra sveika ir neturi parazitų. Parazitai gali sukelti stresą ir paskatinti perėjimą.

8. Kantrybė ir nuoseklumas

Svarbiausia – būti kantriems ir nuosekliems. Gali prireikti kelių bandymų, kol rasite tinkamą metodą. Svarbu nuolat stebėti vištos elgesį ir koreguoti savo veiksmus pagal poreikį.

Prevencinės priemonės

Geriausias būdas kovoti su perėjimu – užkirsti jam kelią. Štai keletas prevencinių priemonių:

  • Reguliarus kiaušinių rinkimas: Rinkite kiaušinius kelis kartus per dieną, kad sumažintumėte perėjimo tikimybę.
  • Švarios lizdavietės: Palaikykite švarias ir tvarkingas lizdavietes. Tai sumažins vištos norą ten būti ilgą laiką.
  • Subalansuota mityba: Užtikrinkite, kad vištos gautų subalansuotą mitybą, kuri atitiktų jų poreikius.
  • Stresų mažinimas: Sumažinkite stresą vištoms. Stresas gali paskatinti perėjimą. Užtikrinkite, kad vištos turėtų pakankamai erdvės, švaraus vandens ir maisto.

Alternatyvūs požiūriai

Kai kurie paukščių augintojai mano, kad perėjimas yra natūralus procesas ir neturėtų būti trukdomas. Jie leidžia vištoms perėti ir auginti viščiukus. Jei nuspręsite leisti vištoms perėti, svarbu užtikrinti, kad jos turėtų saugią ir patogią aplinką, taip pat pakankamai maisto ir vandens.

Išvados

Kova su vištų perėjimu gali būti iššūkis, tačiau laikantis aukščiau išvardytų patarimų ir gudrybių, galite sėkmingai atgrasyti vištą nuo perėjimo ir užtikrinti nuolatinį kiaušinių gamybą. Svarbu prisiminti, kad kiekviena višta yra individuali, ir tai, kas veikia vienai, gali neveikti kitai. Būkite kantrūs, nuoseklūs ir stebėkite vištos elgesį, kad galėtumėte pritaikyti tinkamiausius metodus.