Vis dažniau tėvai susiduria su vaikų alergijomis tam tikriems maisto produktams arba maisto netoleravimu. Nors kartais šios sąvokos vartojamos kaip sinonimai, svarbu suprasti, kad tai gali būti skirtingos būklės, reikalaujančios individualaus požiūrio ir mitybos korekcijos.
Šia tema kalbamės su gydytoja alergologe-klinikine imunologe Rūta Kavaliauskaite.
Kaip pasireiškia alergija braškėms?
Alergija braškėms priskiriama maisto alergijos grupei ir kliniškai gali pasireikšti labai įvairiai, priklausomai pagal kokį mechanizmą vystosi alergija maistui. Yra duomenų, kad maisto alergija dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems, tačiau tai, kaip simptomai pasireiškia, nuo amžiaus nepriklauso.
Simptomai, jei veikia imunoglobulino E (IgE) antikūnai, varijuoja nuo lengvų ir gyvybei nepavojingų, tokių kaip burnos gleivinės nežymus patinimas, niežulys, dilgčiojimas, perštėjimas, iki daug sunkesnių simptomų, tokių kaip virškinamojo trakto skausmai, spazmai, vėmimas, viduriavimas, vietinis ar viso kūno alerginis bėrimas, bei gyvybiškai pavojingų būklių - anafilaksijos.
Anafilaksinės reakcijos metu yra pažeidžiamos kelios organų sistemos, per kelias minutes ar valandas po alergeno patekimo į organizmą gali pasireikšti akių, burnos gleivinės, liežuvio, gerklės ar veido tinimas, pasunkėjęs kvėpavimas, vėmimas, arterinio kraujo spaudimo kritimas, bendras silpnumas ar sąmonės netekimas. Literatūros duomenimis, sunkios, ūmios sisteminės alerginės reakcijos esant įsijautrinimui braškėms pasireiškia retai. Pirmos pagalbos vaistas, įvykus anafilaksinei reakcijai, yra adrenalinas.
Simptomai gali atsirasti nuo kelių minučių iki 2 valandų po maisto produkto suvartojimo - tai vadinamosios greito tipo reakcijos. Jei tai ne IgE medijuota reakcija, simptomai gali atsirasti nuo 4 iki 28 valandų po maisto produkto suvartojimo - tai lėto tipo reakcijos.
Dažniausi alergijos braškėms simptomai:
- Odos reakcijos: Odos bėrimas, paraudimas, niežėjimas arba dilgėlinė (iškilę raudoni plotai ant odos).
- Virškinimo trakto sutrikimai: Pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba vėmimas.
- Kvėpavimo takų simptomai: Sloga, čiaudulys, kosulys, nosies užgulimas arba dusulys.
- Burnos alergijos sindromas: Niežulys, deginimas arba tinimas burnoje, lūpose, liežuvyje arba gerklėje, ypač valgant šviežias braškes.
- Anafilaksija: Nors tai reta, bet gali pasireikšti sunkiausia alerginė reakcija, kurios simptomai yra kvėpavimo sunkumai, gerklės užtinimas, širdies plakimo sutrikimai ir staigus kraujospūdžio kritimas. Anafilaksija reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Rizikos veiksniai
Rizikos faktorius maisto alergijos išsivystymui yra vyriška lytis, ypač vaikų amžiuje, ir tokia alergija yra dažniau nustatoma aukštesnės socioekonominės padėties žmonėms. Alergija braškėms taip pat gali būti dažnesnė, jei šeimoje yra polinkis sirgti kitomis alerginėmis ligomis, kaip astma, egzema ir pan.
Braškės yra priskiriamos Rosaceae šeimai, tad alergiją braškėms gali turėti tie žmonės, kuriems jau yra nustatyta alergija kitiems šios šeimos vaisiams: kriaušėms, persikams, vyšnioms, obuoliams, avietėms. Taip pat, jei yra nustatytas alerginis rinitas su įsijautrinimu beržinių medžių alergenams, galima kryžminė reakcija su braškėmis, kurios metu braškės baltymai dėl jų molekulinės struktūros panašumo yra klaidingai atpažįstami kaip beržinių medžių alergenų komponentai.
Kai kurie žmonės turi didesnę riziką išsivystyti alergijai braškėms dėl įvairių veiksnių:
- Šeimos istorija: Jei šeimoje yra alergiškų braškėms ar kitam maistui, tikimybė, kad atsiras alergija, padidėja.
- Kitos maisto alergijos: Žmonės, kurie yra alergiški kitiems vaisiams ar augaliniams produktams, gali būti jautresni braškėms dėl kryžminių reakcijų.
- Žiedadulkių alergija: Alergija tam tikroms žiedadulkėms, pavyzdžiui, beržo žiedadulkėms, gali padidinti riziką susirgti burnos alergijos sindromu valgant braškes.
Kaip atskirti tikrąją alergiją nuo netoleravimo?
Tikroji maisto alergija pasireiškia įvairiais simptomais: nuo bėrimo odoje, bronchų spazmo iki anafilaksinio šoko. Tai reiškia, kad tikroji alergija tam tikrais atvejais gali būti pavojinga gyvybei.
Egzistuoja ir ne alerginės kilmės netoleravimas braškėms dėl jose esančio didelio kiekio histamino arba fermentų trūkumo, padidėjusio žarnyno gleivinės pralaidumo ir uždegimo. Histaminas - žmogaus organizme natūraliai gaminama medžiaga, kurios perteklius gali sukelti labai panašius simptomus, kaip ir maisto alergijos metu, nors netoleruojant kažkurio produkto simptomai dažnai yra nespecifiniai (vyrauja virškinimo sistemos negalavimai, nuovargis ir pan.) ir gyvybei pavojaus nekelia. Todėl labai svarbus ištyrimas įtariant alergiją braškėms.
Ką daryti, jei braškėms alergiškas žmogus netyčia užvalgo braškių?
Stebėti simptomus, jų progresavimą ir pavojingumą gyvybei ir pagal tai spręsti, ar reikalinga skubi medicininė pagalba. Jei simptomai progresuoja, pažeidžiamos kelios organų sistemos, nedelsiant kreipkitės pagalbos. Dažnai suvalgius braškę simptomai gali būti tik vietiniai, labiau išreikšti burnoje, lengvi ir neprogresuoti, todėl praeina pašalinus veiksnį - t. y. išspjovus braškę. Antihistamininiai vaistai gali padėti sumažinti burnos alergijos sindromo sukeliamus simptomus, kitas lengvesnes alergines reakcijas.
Termiškai apdorotos uogos
Pagal tai, kokie simptomai pasireiškia esant alergijai braškėms, galima spręsti ir apie produktų, pagamintų iš braškių, vartojimą ir saugumą. Jei simptomai lengvi, tikimybė, kad termiškai apdoroti produktai su braškėmis sukels alerginius simptomus, yra minimali, tačiau kiekvienu atveju reikia spręsti individualiai. Bendra rekomendacija, esant nustatytai alergijai braškėms, yra vengti ir visų produktų, turinčių sudėtyje šios uogos, įskaitant ir kosmetikos priemones su braškių aromatu.
Nuo kokio amžiaus galima pradėti duoti valgyti braškes vaikui?
Nėra bendro nutarimo, nuo kokio amžiaus galima pradėti vaikui duoti valgyti braškes, visada svarbu atsižvelgti į produkto kiekį, gretutines alergines ligas. Esant net menkiausiam įtarimui dėl galimos alergijos braškėms prieš tai pasitarti su gydytoju.
Dauguma pediatrų ir gydytojų dietologų apskritai rekomenduoja neduoti vaikams jokių uogų, kol jiems nesueis vieneri metai. Tai leis vaiko virškinimo sistemai geriau subręsti ir tinkamai pasiruošti naujiems maisto produktams. Be to, tai sumažina rimtų alerginių reakcijų ir paspringimo uogomis riziką.
Davę vaikui uogų, stebėkite jį. Jei pastebėjote, kad tinsta lūpos, liežuvis, veidas, išberia odą, vaikas pradeda vemti ar viduriuoti, tai tikriausiai alergija ir reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.
Ar yra įmanoma, kad laikui bėgant alergija braškėms išnyktų?
Panašiai kaip ir esant kitoms maisto alergijoms, braškėms alergiški vaikai gali išaugti šią alergiją, tačiau jei alergija braškėms nustatoma vyresniame amžiuje, ji turbūt liks visam gyvenimui.
Alergijos braškėms diagnostika
Jei įtariate, kad turite alergiją braškėms, svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikta tinkama diagnostika. Dažniausiai alergija diagnozuojama atliekant šiuos tyrimus:
- Odos dūrio testas: Nedidelis braškių alergenų kiekis įšvirkščiamas į odą, ir stebima, ar atsiranda vietinė alerginė reakcija, tokia kaip paraudimas ar patinimas.
- Kraujo tyrimai: Šis tyrimas padeda nustatyti specifinius IgE antikūnus kraujyje, kurie reaguoja į braškių alergenus.
Gydytojas taip pat gali rekomenduoti laikyti maisto dienoraštį, kad būtų galima tiksliau nustatyti, kurie maisto produktai sukelia simptomus.
Gydymas ir valdymas
Alergija braškėms nėra išgydoma, tačiau simptomai gali būti kontroliuojami, o alerginės reakcijos - išvengiamos, laikantis tinkamų priemonių.
Pagrindiniai gydymo būdai:
- Alergenų vengimas: Pagrindinė gydymo strategija yra visiškas braškių ir maisto produktų, kurių sudėtyje yra braškių, vengimas.
- Medikamentinis gydymas: Jei atsiranda alergijos simptomų, gali būti skiriami antihistamininiai vaistai, steroidiniai vaistai, epinefrino autoinjektorius (esant anafilaksinės reakcijos rizikai).
Laikydamiesi griežtos braškių vengimo strategijos, tinkamai vartodami vaistus ir reguliariai konsultuodamiesi su gydytoju, galite sėkmingai valdyti simptomus ir išvengti komplikacijų.