Labai dažnai tėvai kalbasi, kad jų vaikai nė dienos neišbūna nepaskanavę saldumynų. Ne ką rečiau tenka girdėti, kad vaikai nevalgo pietų arba jiems beveik neįmanoma įsiūlyti daržovių. Vaikų apetitas gali svyruoti dėl daugybės priežasčių - augimo šuoliai, emocijos, ligos ar tiesiog natūralūs mitybos pokyčiai.

Kodėl vaikas valgo per mažai?

Nemažai vaikų yra tiesiog išrankūs maistui. Galbūt kitose srityse jie - labai drąsūs, bet rinkdamiesi maistą jie yra itin konservatyvūs. Yra toks terminas - naujo maisto baimė, dar vadinama maisto neofobija. Ją patiriantys vaikai nėra labai norūs bandyti naujus produktus, labai greitai jiems kyla visokios aliuzijos: tai jiems atrodo, kad valgydami jie jaučia kažkokį ne tokį traškesį, tai jiems maisto spalva ar kvapas yra ne tokie, kokie turėtų būti.

Tačiau, jei vaikas ilgą laiką valgo per mažai, tai gali kelti susirūpinimą dėl jo sveikatos ir vystymosi. Jeigu vaiko svoris atitinka ūgį, vadinasi, vaikas puikiai auga ir jo apetitas yra geras. Dažniausiai paaiškėja, kad vaikas tiesiog valgo ne tai, ką reikėtų, nuolat užkandžiauja. Dėl to jis niekada neišalksta, o kai ateina įprastas valgymo laikas, kai suaugusieji sėdasi prie stalo, vaikas tuo metu visiškai nenori valgyti.

Dalis nevalgymo priežasčių yra psichologinės. Gali būti, kad vaikas nevalgydamas protestuoja dėl kokių nors neigiamų emocijų namuose. Polinkį sureikšminti ar akcentuoti maistą paveldėjome iš karo ir pokario metų, kai iš tikro tykojo badas, kai organizmas negalėjo gauti maisto. Dabar galimybių gauti maisto yra, tik kažkas jo nenori. Todėl dažnu atveju galėtume sakyti, kad nenorėti valgyti yra nieko baisaus.

B. Jarašūnė sako, kad, jeigu paaiškėja, kad vaikas ilgesnį laiką iš tikro suvalgo mažiau, nei jam reikėtų, derėtų paanalizuoti, kokios galėtų būti to priežastys. Todėl ji tėvams, besijaudinantiems dėl vaiko nevalgumo, pirmiausia siūlo parašyti kelių dienų dienoraštį, kuriame fiksuotų ką ir kiek vaikas valgo, ir tada įsivertinti, ar iš tikro vaikas tiek mažai suvalgo, kaip jiems atrodo.

Galimos nevalgymo priežastys:

• Natūralūs augimo ciklai: Vaiko apetitas gali sumažėti po augimo šuolio, nes organizmui laikinai reikia mažiau energijos.
• Per daug užkandžių ar skysčių: Jei vaikas dažnai užkandžiauja ar geria sultis, jis gali nesijausti alkanas pagrindinių valgymų metu.
• Stresas ar emociniai pokyčiai: Nauja aplinka, konfliktai ar per didelis spaudimas gali sumažinti apetitą.
• Mitybos įpročiai šeimoje: Jei šeimoje vyrauja neaiškus valgymo režimas, vaikas gali išmokti nesėsti prie stalo reguliariai.
• Ligos ar sveikatos problemos: Virškinimo sutrikimai, anemija ar infekcijos gali turėti įtakos vaiko apetitui.
• Pasirinkimo kontrolė: Jei tėvai pernelyg spaudžia vaiką valgyti, jis gali priešintis ir atsisakyti maisto.

Kaip skatinti vaiką valgyti daugiau?

Svarbu užtikrinti, kad maistas būtų patiekiamas kas 3-3,5 h. Tokiu būdu vaikas bus užtikrintas, kad kas tokį laiko tarpą gaus pavalgyti. Be to, nesureikšminkite paties valgymo, geriau paverskite vakarienę smagiu šeimos pasisėdėjimu po dienos veiklų. Patiekite vaikui to paties maisto, kaip ir kitiems šeimos nariams, tačiau jokiu būdu nepulkite gaminti naujo, jei vaikui nepatinka tai, ką pagaminote. Tiesiog leiskite jam rinktis.

Pasak V. Kurpienės, tėvams reikėtų pagalvoti, kaip daržoves patiekti patraukliai, išradingai. Galima pasitelkti mažas gudrybes. Pavyzdžiui, jei vaikui nepatinka lęšių spalva, galima parodyti nevirtus neskaldytus: jie - dailios oranžinės spalvos, tad, tikėtina, vaikas produktą greičiau pamėgs.

Patarimai, kaip skatinti vaiką valgyti:

1. Sukurkite malonią valgymo aplinką
   • Valgykite visi kartu prie stalo, be ekranų ir skubėjimo.
   • Skatinkite vaiką dalyvauti ruošiant maistą - jam bus smalsiau paragauti tai, ką jis pats pagamino.
   • Svarbu kantrybė - neverskite suvalgyti visos porcijos, bet skatinkite bent paragauti.
   • Nevartokite vaiko sėdėti prie stalo per ilgai - tai gali sukelti neigiamas asociacijas su maistu.
2. Laikykitės reguliaraus valgymo režimo
   • Valgykite kas 3-4 valandas - pusryčiai, pietūs, vakarienė ir 1-2 užkandžiai.
   • Prieš pagrindinius valgymus venkite užkandžių ir per daug skysčių (ypač sulčių ar saldžių gėrimų).
   • Jei vaikas atsisako valgyti, nespauskite - tiesiog palaukite iki kito valgymo.
   • Nebandykite „kompensuoti“ pagrindinių valgymų užkandžiais, jei vaikas atsisako valgyti.
3. Pasiūlykite maistingą ir vizualiai patrauklų maistą
   • Kurkite patrauklias lėkštes - pvz., vaisių gabaliukus išdėliokite kaip saulutę ar gyvūną.
   • Siūlykite įvairių spalvų daržoves ir vaisius - kuo spalvingesnis maistas, tuo jis patrauklesnis.
   • Tegul vaikas pats renkasi iš dviejų ar trijų sveikų variantų (pvz., „Nori obuolio ar banano?“).
   • Neverskite vaiko valgyti konkrečių produktų - geriau skatinkite atrasti naujus skonius.
4. Skatinkite natūralų apetitą
   • Užtikrinkite, kad vaikas pakankamai juda lauke ir turi fizinės veiklos.
   • Vanduo prieš valgį geriau nei sultys ar pienas, nes jie gali slopinti alkį.
   • Pasiūlykite maistą po aktyvios veiklos - tada vaikas natūraliai jausis alkanas.
   • Nepulkite iš karto duoti mėgstamiausio patiekalo, jei vaikas atsisako valgyti - kitaip jis supras, kad gali išsireikalauti tik norimus produktus.
5. Pasitarkite su gydytoju, jei nerimaujate dėl vaiko svorio
   • Stebėkite, ar vaikas turi pakankamai energijos kasdienėje veikloje.
   • Pasitarkite su gydytoju dėl vitaminų ar galimų sveikatos problemų (pvz., geležies trūkumo).
   • Venkite kalbėti apie vaiko svorį neigiamai - svarbiausia, kad jis gautų visas reikalingas maistines medžiagas.
   • Nesigraužkite, jei vaikas nevalgo tiek, kiek tikitės - vaikai patys geba reguliuoti savo mitybos poreikius.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei vaikas nuolat atsisako valgyti ir tai daro ilgiau nei kelias savaites, verta pasitarti su gydytoju. Kreipkitės pagalbos, jei:

• Vaikas per pastaruosius mėnesius pastebimai numetė svorio.
• Jis atrodo pavargęs, apatiškas ar jam trūksta energijos.
• Vaikas atsisako daugelio maisto produktų ir valgo tik labai ribotą kiekį patiekalų.
• Pastebite, kad valgymo problemos siejasi su emociniais ar psichologiniais sunkumais.

Papildomi patarimai ir gudrybės

Jei vaikas nevalgo mėsos ar daržovių - juos galima įmaišyti į košes ar blynus. Dabar madingos užtepėlės, padažai, glotnučiai - gal ta forma vaikui tinka, gal jam patinka spalvos - maistas turi būti patrauklus vizualiai. Kitas dalykas - valgymo aplinka turi būti rami: be jokių televizorių, telefonų, planšečių. Be to, tėvai turi rodyti pavyzdį nuo pat mažens: jei patys tėvai nevalgys daržovių ar maitinsis chaotiškai tai ir vaikai nevalgys. Geriausia, kai šeima kuo dažniau valgo drauge. Kitas dalykas, mes neturime klausti Petriuko „ar valgysi daržovių?“, mes turime klausti „ar valgysi agurkus, ar pomidorus?“. Leisdami vaikui rinktis tarp kelių variantų, mes skatiname jo savarankiškumą (pats nusprendžia) ir bendradarbiavimą.

Pasak jos, vaikams reikia dėti nedideles porcijas (su galimybe paprašyti dar, jeigu vaikas nori), maistą galima patiekti neįprastuose induose, žaismingai jį dekoruoti, kad sudomintumėme valgytojus. Taip pat, kalba dietologė, į svečius galima pasikviesti valgesnių vaikų.

„Taip pat patariu, kad vaikai praleistų kuo daugiau laiko lauke: darykime piknikus, patys eikime į svečius, iškylaukime“, - sakė B. Jarašūnė.

Taip pat gydytoja akcentavo, kad tie vaikai, kurie buvo žindomi, greičiau pripranta prie rimto maisto, jie linkę labiau viską ragauti.

---