Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Antanavičius konsultuoja apie apsinuodijimą kiauliena ir jo keliamus pavojus.

Trichineliozė - reta, bet pavojinga liga

Trichineliozė - tai ūminė žmonių ir gyvūnų parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 milijonų žmonių trichineliozės atvejų. Sergamumo trichinelioze statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta.

„Kol kas daugiausiai atvejų registruojama dėl šernienos ir namų ūkiuose užaugintų kiaulių mėsos, naudojamos prieš tai nepatikrinus dėl trichineliozės“, - teigia J.Antanavičius.

Trichineliozės simptomai

Liga pasireiškia įvairiais požymiais. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne, skauda pilvą, kyla šleikštulys, vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, 1-2 savaitės po užsikrėtimo, atsiranda:

• veido ir akių pabrinkimai (edemos),
• vystosi akių junginės uždegimas,
• pakyla temperatūra,
• jaučiami raumenų skausmai,
• odos bėrimai,
• nemiga.

Esant sunkiai ligos eigai, gali prasidėti plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikams dažniau nei suaugusiesiems trichineliozės eiga būna lengva.

„Įtarus, kad asmuo gali sirgti trichinelioze, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Diagnozė nustatoma atsižvelgiant į būdingus ligos požymius, epidemiologinius duomenis, atliekami kraujo serologiniai tyrimai“, - pasakoja specialistas.

Trichineliozės plitimo priežastys

Trichineliozės plitimui įtakos turi maitinimosi įpročiai, mėsos paruošimo būdas, ligos diagnostika, registracija, žmonių žinios apie šią ligą bei jos profilaktiką. Taip pat žmonių trichineliozės mažėjimui turėjo įtakos kiaulių ir šernų maras, dėl kurio sumažėjo namų ūkiuose auginamų kiaulių ir sumedžiojamų šernų skaičius.

„Modernių skerdyklų steigimas, pagerėjusi mėsos kontrolė - pagrindiniai veiksniai, nulėmę kiaulių, o kartu ir žmonių, apsikrėtimo trichinelioze mažėjimą“, - įsitikinęs NVSC atstovas.

Kaip apsisaugoti nuo trichineliozės ir kitų apsinuodijimų kiauliena?

Atsarga gėdos nedaro

„Nereikėtų pirkti nelegaliai internetu platinamos ar šalia turgaviečių pardavinėjamos mėsos. Nesusigundykite mažesne kaina, nes gydymui išleisite žymiai daugiau, - įspėja J.Antanavičius. - Į turgavietes patenka mėsa, patikrinta dėl trichineliozės, tačiau jeigu kilo įtarimų, reikia paprašyti parodyti veterinarijos laboratorijos spaudą ant mėsos.“

Svarbus ir mėsos paruošimo būdas. „Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikia virti 1-1,5 valandos. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūsta gana greitai, jei karštis paveikia jas tiesiogiai.

Kai patiekalams ruošti naudojami dideli mėsos gabalai, lervos paveikiamos temperatūra nepakankamai ir gali likti gyvybingos. Taip pat trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ar panašiai apdorojama“, - perspėja pašnekovas.

Specialistas akcentuoja, jog žaliai ir virtai mėsai reikia naudoti atskiras pjaustymo lenteles. Sumalus žalią mėsą mėsmale, įrenginį reikia gerai išplauti, nuplikinti karštu vandeniu, nusausinti ir tik tuomet naudoti kitų produktų malimui.

Skerdi pats? Patikrink!

Saugant savo ir artimųjų sveikatą, svarbu ūkyje paskerstų kiaulių ar sumedžiotų šernų skerdeną patikrinti dėl trichineliozės.

„Tyrimai atliekami greitai, nebrangiai, o ir tiriamosios medžiagos reikia nedaug. Užtenka nupjauti gabaliuką (apie 100 gramų) raumenų (geriausiai diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Tyrimus dėl trichineliozės atlieka ir privatūs veterinarijos gydytojai“, - aiškina specialistas ir primena, jog negalima vartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos.

Mėsa tinkama valgyti tik gavus neigiamą atsakymą.

„Kad namų ūkiuose auginamos kiaulaitės užaugtų sveikos, reikia naikinti graužikus. Jie yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje“ - pabrėžia J.Antanavičius.

Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jei šeria savo gyvulius laukinių gyvūnų atliekomis, kurios gali būti trichinelių šaltinis.

„Medžiotojai sumedžiotus laukinius žvėris turi apdoroti tik žvėrienos tvarkymo aikštelėse, tinkamai utilizuojant jų atliekas. Jos turi būti šalinamos tik į specialiai tam skirtas duobes, siekiant apsaugoti aplinką nuo galimo užkrato išplatinimo“, - sako NVSC atstovas.

Įspėjimas žvėrienos mėgėjams

Nors žmonės dažniausiai užsikrečia trichinelėmis suvalgę užkrėstos kiaulių ar šernų mėsos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, būta atvejų, kai užkratu tapo barsukų ar bebrų mėsa.

Šia pavojinga žmogui liga serga bei ją platina mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai, tokie kaip lapės, usūriniai šunys, meškėnai, pelės.

„Trichineliozė - tai bendra gyvūnų ir žmonių parazitinė liga, kurią sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės, laikinai parazituojančios plonosiose žarnose. Vėliau jų lervos visą žmogaus ar gyvūno gyvenimą praleidžia raumenyse. Ši liga sukelia ne tik ekonominius nuostolius gyvūnų laikytojams ar medžiotojams, bet ir sunkias ligas žmonėms, net mirtį. Nors susirgimų jau seniai nebuvo, patys turime būti atsakingi rinkdamiesi mėsą ir netikėti mitais, kad kiaulės arba šernai neserga“, - sako Vaidas Jonušaitis, VMVT Skubios veiklos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius.

Remiantis VMVT stebėsena, šernų užsikrėtimai trichinelioze nustatomi kiekvienais metais, dažniausia tuose pačiuose regionuose, pavyzdžiui, Kėdainių ir Kelmės rajonų savivaldybėse.

2023 m. atlikus Lietuvoje sumedžiotų šernų trichineliozės laboratorinius tyrimus, nustatyti net 15 parazitais užsikrėtusių šernų. Daugiausiai atvejų užfiksuota Kauno miesto, Kelmės, Vilniaus, Anykščių rajonų savivaldybėse.

Vartojant šernieną, barsukų ar bebrų mėsą taikomi tokie patys trichineliozės tyrimų reikalavimai kaip ir kiaulienai.

Verta žinoti:

• Reguliariai naikinti graužikus - pagrindinius trichineliozės platintojus.
• Vartoti tik veterinarijos specialistų patikrintą kiaulieną, šernieną ar kitą žvėrieną.
• Neragauti ir nevalgyti žalios mėsos, faršo.
• Gyvulių skerdimo, maisto paruošimo vietose reguliariai atlikti deratizaciją.
• Saugiai pašalinti kritusius graužikus ar kitus gyvūnus (sudeginti).
• Nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos.
• Plauti rankas, laikytis tvarkos bei sanitarijos reikalavimų.

Kitos maisto toksinės infekcijos

ULAC gydytoja Aušra Bartulienė primena, kad vartoti namų ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą galima tik kai ją laboratoriškai ištiria veterinarijos specialistai.„Siekiant išvengti užsikrėtimo svarbus ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga yra valgyti troškintą ar virtą mėsą. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūna gana greitai, jei karštis jas paveikia tiesiogiai, pavyzdžiui, 250 gramų dydžio mėsos gabaliukus reikėtų virti 1-1,5 valandos. Trichinelės išlieka gyvybingos, jei mėsa rūkoma, sūdoma ir panašiai“, - sako gydytoja.

A.Bartulienė primena, kad užsikrėtimo per maistą plintančiomis ligomis riziką taip pat mažina maisto tvarkymo higiena: rankų plovimas prieš maisto tvarkymą ir kaskart palietus termiškai neapdorotą gyvūninį maistą, su plovikliu išplauti virtuvės įrankiai, indai, paviršiai.

Salmoneliozė

Salmonelioze dažniausiai vadiname viduriavimą ir skrandžio skausmus, kuriuos sukelia salmonelės bakterijos. Tai viena dažniausių bakterijų apsinuodijimo maistu forma pasaulyje.Užsikrėtus salmonelioze, ją sukeliančios bakterijos patenka pro skrandžio rūgštį ir imuninę sistemą - tuomet pajuntami pirmieji ligos simptomai. Infekcija pasireiškia, kai salmonelės bakterijos įsiveržia ir sunaikina žarnyną dengiančias ląsteles. Dėl to organizmui sunkiau pasisavinti vandenį, o tai gali sukelti skrandžio spazmus. Vanduo iš organizmo pasišalina viduriavimo pavidalu.

Salmoneliozės simptomai:

• Viduriavimą (kartais su krauju);
• Karščiavimą;
• Skrandžio skausmus ar spazmus;
• Pykinimą ir vėmimą;
• Galvos skausmą.

Paprastai salmoneliozė negydoma vaistais. Tik tuomet, jei ligos eiga sunki arba yra didelė komplikacijų rizika, jums bus skirtas gydymas antibiotikais. Gausiai viduriuojant greičiausiai tekti gultis į ligoninę, kur bus pasirūpinta, kad nedehidratuotumėte ir organizmas išsaugotų visas jam reikalingas medžiagas.

Apsinuodijimas maistu

Apsinuodijimas maistu - tai maisto sukeliamas virškinamojo trakto sutrikimas, pasireiškiantis dėl užteršto maisto vartojimo. Apsinuodijimų maistu susirgimų grupei priklauso ligos, kuriomis yra užsikrečiama per maistą. Pagrindinės tokių susirgimų priežastys būna infekciniai veiksniai - bakterijos, virusai (bakterinės kilmės) ir ne infekciniai veiksniai - toksinai, cheminės medžiagos (ne bakterinės kilmės).

Apsinuodijimo maistu simptomai:

• temperatūra,
• galvos, sąnarių skausmai,
• vėmimas,
• viduriavimas,
• pilvo skausmai ir spazmai,
• gali būti sąmonės netekimas.

Kaip elgtis apsinuodijus

Apsinuodijimo metu medikai pataria kas 20-30 min. mažais gurkšneliais gerti. Tai turi būti vanduo (nešaltas) arba mažai saldinta arbata. Tam tikrais atvejais naudingas skrandžio plovimas, kai geriant daug skysčių sukeliamas dirbtinis vėmimas. Taip pasišalina ne tik skrandyje esantis maistas, bet ir mikrobai bei toksinai. Būtent todėl viduriavimo ar vėmimo tualetą reikia dezinfekuoti, o nuo vemiančio žmogaus laikytis metro atstumu arba dėvėti respiratorių. Jeigu atkakliai vemiama ir viduriuojama, pakilusi temperatūra, medikai patarė nesigydyti patiems, o kreiptis į medikus profesionalios pagalbos.

Statistika

2018 m. Europos Sąjungos šalyse buvo patvirtinti 66 žmonių trichineliozės atvejai. 2017 metais buvo vienas šios ligos židinys, kuriame susirgo 9 žmonės. Protrūkis įvyko dėl namų ūkyje užaugintos infekuotos kiaulės mėsos, kuri nebuvo patikrinta dėl trichineliozės.

Siekiant sumažinti užsikrėtimo trichinelėmis riziką, ULAC medikai pataria:

• visada ištirti savame ūkyje užaugintų kiaulių ar sumedžiotų šernų mėsą dėl užkrėstumo trichinelėmis;
• nevartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos;
• nepirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos;
• naikinti ūkiuose peles, žiurkes, nes jos yra pagrindiniai trichineliozės platintojai gamtoje;
• nešerti kiaulių sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų lavonais, kurie gali būti užkrėsti trichinelėmis.

---