Lipni juosta yra tvirta ir lengvai limpa prie įvairių paviršių. Ji pasižymi ypač geromis lipnumo savybėmis su įvairiais paviršiais: grublėti, lygūs, blizgūs, dažyti, lakuoti ir kt.
Solvent aukštos kokybės lipni juosta pagaminta natūralaus kaučiuko klijų pagrindu. Tai kokybiška lipni juosta, įvertinta klientų. Ji pasižymi ypač geromis klijavimo savybėmis su įvairiais paviršiais. Puikiai tinkama naudoti ekstremaliomis sąlygomis (nešvarūs paviršiai, dulkėta aplinka, drėgnomis ar šaltomis oro sąlygomis).
Naudojama pramonėje, pakavimo srityje, šaldytai produkcija ir ten kur svarbios klijavimo savybės. Tačiau turi mažą ultravioletinių spindulių stabilumą, greitai pradeda geltonuoti.
Lipnios juostos charakteristikos:
- Lipnios juostos spalva: skaidri.
- Lipnios juostos storis: 39 mkr.
- Darbinė temperatūra: -15 ºC / +60 ºC
Lipni juosta yra universalaus naudojimo: pažeistiems daiktas klijuoti, skylėms užlopyti, vandens žarnoms ar sujungimams sandarinti, apdailos darbams, paviršių apsaugai nuo pažeidimų ar trinties ir kt.
Pakuotės tipai
Pakuotė - tai tokia pakuotė, į kurią supakuotas produktas. Jei ją pažeistume, dažniausiai pažeistume ir patį gaminį. Taip pat yra pakuotė, kuri sugrupuoja keletą vienodų prekių ir kurią galima nuimti nepažeidus pirminės pakuotės.
Be to, tai pakuotė, kuri palengvina supakuotų prekių gabenimą ir apsaugo jas nuo pažeidimo. Taip pat pakuotė gali būti sudaryta iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos negali būti atskirtos rankomis, arba iš skirtingų medžiagų, kurios viena nuo kitos gali būti atskirtos rankomis.
Neperdirbamąja laikoma pakuotė, kuri, tapusi atlieka, gali būti tik naudojama energijai gauti arba tik šalinama.
Pakuotės medžiagos
Priklausomai nuo medžiagų, skiriami tokie pakuočių tipai:
- Stiklinės pakuotės
- Plastikinės pakuotės
- Popierinės pakuotės
- Medinės pakuotės
- Metalinės pakuotės
Stiklinės pakuotės
Iš stiklo dažniausiai gaminami įvairiausi buteliai, stiklainiai. Priklausomai nuo medžiagų, kurių pridedama pakuotės gamybos metu, stiklas gali būti įvairiausių spalvų, kurių dažniausios - bespalvė, žalia ir ruda. Stiklas yra itin draugiška žaliava aplinkai, kadangi gali būti perdirbama 100% neribotą kiekį kartų, neprastėjant jos kokybei.
Jei stiklinė pakuotė yra gaminama iš stiklo duženų, energijos sąnaudos yra maždaug 35% mažesnės, 50% sumažinama vandens tarša bei oro tarša: perdirbus 1000 tonų stiklo, iki 315 kg sumažina anglies dioksido, kuris būtų išsiskyręs gaminant gaminius iš naujų žaliavų. Šiuo metu Lietuvoje stiklą perdirba 7 įmonės.
Plastikinės pakuotės
Plastikinė pakuotė yra viena iš populiariausių šiuo metu naudojamų pakuotės rūšių. Dėl šios medžiagos patvarumo į plastikines pakuotes pakuojami įvairiausi gaminiai: nuo maisto produktų, iki buitinių, elektronikos prekių ir t.t. Tačiau plastikas nėra biodegraduojanti medžiaga, t.y. ji nepūva, todėl užterštumas plastiko atliekomis yra viena didžiausių globalių aplinkosauginių problemų.
Vien į vandenynus kasmet patenka apie 8 milijonai kubinių metrų plastiko atliekų. Be to, dauguma plastikinių gaminių yra gaminami iš neatsinaujinančių gamtinių išteklių, o plastikų gamybai suvartojama apie 8% visos pasaulyje išgaunamos naftos. Dėl to labai svarbu plastiką rūšiuoti, perdirbti bei stengtis sumažinti bereikalingą plastikinių pakuočių naudojimą, pvz. vienkartinius maišelius. Iš perdirbto plastiko gaminami įvairiausi gaminiai: vamzdžiai, naujos pakuotės, net rūbai ar asfaltui tinkamos medžiagos. Plastiko pakuotės yra rūšiuojamos išmetant jas į geltonąjį konteinerį.
PET (polietilentereftalatas) yra vienas iš labiausiai perdirbti tinkamų plastikų. Iš PET dažniausiai gaminami plastikiniai buteliukai gėrimams, kadangi ši medžiaga labai lengva, tačiau stipri bei atspari. Perdirbant vieną toną plastikinių butelių, sutaupoma net iki 3,8 barelių naftos.
Iš perdirbtos PET medžiagos gaminamos naujos pakuotės gėrimams, padažams, buitinėms valymo priemonėms ir t.t. Kai kurie gamintojai jau dabar butelius gamina panaudodami iki 100 % perdirbtų medžiagų. Perdirbus PET taip pat gaminami drabužių audiniai, sintetiniai pamušalai bei kilimai. Pakanka perdirbti vos penkis 2 l butelius, kad būtų galima pagaminti pakankamai poliesterio 1 kv. m. kilimėliui!
Popierinės pakuotės
Popieriaus pakuotės dažnai naudojamos tiek maisto gaminiams, tiek ir kitokiai produkcijai pakuoti. Kartoninės dėžės skirtos apsaugoti gabenamiems daiktams, itin dažnai kartonas naudojamas antrinės pakuotės gamybai.
Tačiau popieriui gaminti reikalinga celiuliozė, gaunama kertant medžius. Apie 40% popieriaus plaušo yra gaunama iš medienos. 35% visų nukertamų medžių yra naudojami popieriui gaminti, nors 1 tona perdirbamo popieriaus gali išsaugoti 1-2 tonas medienos. T.y. kiekviena perdirbto popieriaus ar kartono tona gali išsaugoti 17 medžių, apie 26 500 litrų vandens ir sutaupyti energijos, kurios 6 mėnesius užtektų apšildyti normalaus dydžio namui. Popierių perdirbti galima net iki 8 kartų, tad rūšiuoti - verta.
Medinės pakuotės
Medinės pakuotės gyventojai suvartoja nedaug - dažniausiai iš medžio gaminami padėklai ar dėžės, skirtos prekėms transportuoti, o mus pasiekia medinės gėrimų, saldainių ar vaisių pakuotės, arbatos dėžutės. Šios medžiagos pakuotės yra beveik kiekviename krovinyje. Medinė pakuotė dažniausiai gaminama iš žaliavinės medienos. Dėl patvarumo ji dažnai naudojama ne vieną kartą, sulūžus - pataisoma ar perdaroma, o nebetinkanti naudojimui sudeginama, taip išgaunant energiją.
Metalinės pakuotės
Metalinių pakuočių gamybai dažniausiai naudojamas aliuminis ir plienas. Jos naudojamos tiek mažmeninėje, tiek didmeninėje prekyboje, yra įvairių dydžių ir formų. Per metus yra pagaminama apie 85 milijardai metalinių pakuočių, o kiekvienas ES gyventojas per savaitę sunaudoja net 4 metalines pakuotes. Dažniausiai gyventojai naudoja įvairias maisto bei kitiems gaminiams skirtas skardines.
Metalinės pakuotės gali būti neribojamai perdirbtos, o į vartotojo rankas jos gali sugrįžti net per 60 dienų. Perdirbamas aliuminis išlydomas ir vėl tampa naudinga žaliava - šitaip gamybos procese sutaupoma net iki 95% energijos. Be to, aliuminio gamybai naudojamas boksitas išgaunamas kertant atogrąžų miškus - dėl to atsiranda grėsmė augalų ir gyvūnų rūšims.