pints and crafts

Alienum phaedrum torquatos nec eu, vis detraxit periculis ex, nihil expetendis in mei. Mei an pericula euripidis, hinc partem ei est. Eos ei nisl graecis, vix aperiri elit

Get social:

Image Alt

Juodųjų Serbentų Pumpurų Arbatos Nauda

Pavasarinių pumpurų arbata - ypatingas gėrimas. Pumpurai - tai naujos gyvybės ciklo pradžia. Juose medžiai sukaupia visas savo maistingąsias bei vertingiausias medžiagas. Medžių bei krūmų pumpuruose slypi jų gyvybinė galia bei energija. Tad kodėl ir mums nepasinaudojus šia gamtos dovana? O kuo ji naudinga bei iš kokių pumpurų ruošiama, sužinosite skaitydami toliau.

Pumpurai ir žolelės naudingi tiek gaminant gėrimus - arbatas ar žaliuosius kokteilius, tiek vartojami paprastai sukramtant - paprasčiausiai nusiskynus arba jais paįvairinant salotas, kitus patiekalus. Valgant neapdorotus įsisavinama daugiausia ląstelienoje esančių naudingų medžiagų ir vitaminų. Bijantiems neįprasto skonio labiau tinka arbatos.

Tiesa, jas R. Daugelavičius nurodo ruošti ne su verdančiu, o 80 laipsnių temperatūros vandeniu, nes chlorofilas neatsparus verdančiam vandeniui, kuriame, be to, žūsta ir dalis vitaminų. Per arbatas perduodamos subtilesnės gydomosios savybės nei valgant žalius augalus, tačiau, pasak žolininko, naudinga pumpurus ir žoleles vartoti abiem būdais.

Sudėtis ir paruošimas

Pumpurų arbata ruošiama praktiškai iš bet kurių medžių ar krūmų pumpurų. Pumpurai turėtų būti renkami vos pradėję sprogti, tik išbrinkę, kai tik vos vos matosi žalsvi lapeliai. Jie naudojami arbatoms žali arba džiovinti. Taip pat pumpurus galima valgyti vienus: saujelę vienokių vieną dieną, saujelę kitokių - kitą. Galima jų dėti ir į sriubas, salotas, žaliuosius kokteilius.

Pumpurų arbata ruošiama iš:

  • gluosnio
  • liepos
  • beržo
  • drebulės
  • vyšnios
  • kriaušės
  • juodųjų serbentų
  • aviečių
  • žilvičių
  • karklų
  • blindės
  • lazdynų
  • graikinio riešutmedžio
  • pušų

Kaip džiovinti pumpurus?

Surinkti pumpurai paskleidžiami vienu sluoksniu ant popieriaus ar natūralaus audinio ir paliekami džiūti gerai vėdinamoje, nuo saulės apsaugotoje, sausoje patalpoje. Svarbu, kelis kartus per dieną pavartyti, kad kuo tolygiau išdžiūtų.

Taip pat galima nuskinti medžių ar krūmų šakeles su pumpurais ir pakabinti viršūnėlėmis žemyn palubėje. Po to toks ryšelis nukabinamas, atrišamas ir pumpurai nukuliami ant švaraus audeklo.

Džiovinti pumpurai laikomi sandariuose popieriniuose arba lininiuose maišeliuose. Tinkami vartoti 2 metus. Tačiau verta atsiminti, kad daugiausiai gyvybės yra ką tik nuskintuose pumpuruose.

Nauda sveikatai

Pumpuruose sukauptos pagrindinės medžio ar krūmo gyvybinės medžiagos. Juose slypi medžio galia. Tad mūsų organizmui tai neįkainojama dovana. Juose gausu vitaminų, mineralinių medžiagų bei kitų kūnui po žiemos atsigauti būtinų medžiagų.

Bet kuri pumpurų arbata atgaivins ir suteiks jėgų, sustiprins organizmą bei imunitetą ir padės lengviau įveikti po žiemos užsilikusį nuovargį bei energijos stoką.

Gluosnių, žilvičių, karklų ir blindės pumpurai ir žiedai, vadinamieji kačiukai, yra ypatingai naudingi. „Šie medžiai auga drėgnose vietose, mėgsta vandenį, todėl padeda reguliuoti vandens apykaitą mūsų organizme: plaučių gleivių, limfos tekėjimą, gydo slogas ir susijusias ligas. Ne veltui yra patarlė „Po vandenį braido, slogas baido“, - liaudies išmintį primena žolininkas.

Juodųjų serbentų pumpurų arbata

Jau niekam ne paslaptis, kad juodieji serbentai yra vitaminų, ypač vitamino C, šaltinis. Juose yra vitaminų B, E, K, P, folio rūgšties, karotino. O vitamino C juodųjų serbentų pumpuruose yra daugiau nei uogose.

Stebuklingais neretai vadinami ir juodojo serbento pumpurai: „Šie pumpurėliai stiprina nervų sistemą ir padeda ištverti stresą.“ Apie juodųjų serbentų pumpurų naudą kalba ir J. Balvočiūtė: „Genint serbentus patariu surinkti visus pumpurus, sudžiovinti ir dėti į arbatas. Jų daug nereikia, iki 10 sutrintų džiovintų pumpurų porcijai. Išgėrus arbatą tuos pumpurus suvalgykite. Juos reikia sutrinti, nes žvyneliai trukdo išsilaisvinti medžiagoms. Ši arbata, gausi vitaminų ir mikroelementų, gerina medžiagų apykaitą, inkstų, kasos darbą.“

Jų pumpuruose yra medžiagų, slopinančių uždegiminius procesus, stabdančių mikrobų bei grybelių vystymąsi. Tai puiki aterosklerozės profilaktikos priemonė bei pagalba nuo galvos skausmo. Juodųjų serbentų pumpurų arbata stiprinama inkstų bei antinksčių funkcija, užtikrinamas geras jų funkcionavimas. Ją patariama gerti 21 dieną, kasdien tarp 17-19 val., kai inkstų funkcija aktyviausia.

Pasak V. Skirkevičiaus juodojo serbento pumpurai ypač tinka žmonėms, kurie vartoja hormonus, daug vaistų, kurių gyvenime daug kovos ir daug kavos: „Šitiems žmonėms reikia pamaitinti antinksčius, kurie ypač veikiami streso, adrenalino, hormonų ir tam juodojo serbento pumpurai ypač tinka“.

Ingredientai:

  • 1 a. š. juodųjų serbentų pumpurų
  • 1 stiklinė vandens

Paruošimas: pumpurus užplikyti karštu, tačiau ne verdančiu vandeniu. Palikti pritraukti, nukošti. Kasdien gerti po vieną stiklinę. Galima skaninti medumi arba juodųjų serbentų uogiene.

Juodųjų serbentų arbatos pumpurų arbatą reikia ruošti taip: šaukštelį serbentų pumpurų reikia užpilti stikline verdančio vandens, uždengti ir palikti pusvalandžiui, nukošti. Gerti po stiklinę 2-3 kartus per dieną. Arbata veiksmingai išvalo visą virškinamąjį traktą.

Kiti pumpurų arbatų variantai

Beržo pumpurų arbata: Tai vienas geriausių natūralių energijos šaltinių. Ši arbata ypač rekomenduojama pavasarį: ji stiprina ir valo organizmą, padeda pašalinti per žiemą susikaupusias druskas. Be to, beržų pumpurai padeda įveikti įsisenėjusį kosulį, tinka net gydant tuberkuliozę.

Liepos pumpurų arbata: Arbata ypač tinka tiems, kieno jautrus skrandis, kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sergantiems gastritu. Liepos pumpurų ir dilgėlių arbata tinka sergant anemija bei nusilpus kraujui, nes skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, valo organizmą.

Aviečių pumpurų arbata: Aviečių pumpuruose yra salicilo rūgšties, kuri slopina uždegimus, mažina karščiavimą. Be to, jie tinka aterosklerozės profilaktikai, žadina apetitą, gerina virškinimą, padeda, kai kankina rėmuo.

Šaltalankio pumpurų arbata: Šaltalankio pumpurai rekomenduojami sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Jie gerina kraujotaką, neleidžia susidaryti trombams kraujagyslėse, stimuliuoja virškinimą. Šaltalankio pumpuruose gausu vitaminų C, B, PP, rauginių medžiagų, Folio rūgšties. Iš jų paruošta arbata puikiai tinka organizmui stiprinti, kraujotakai aktyvinti ir gerai sveikatai palaikyti.

Graikinio riešutmedžio pumpurų arbata: Graikinio riešutmedžio pumpurai gerina medžiagų apykaitą, mažina kraujo spaudimą, gydo avitaminozę. Jie ypač tinkami žarnyno mikroflorai atstatyti, insulino sintezei bei turi įtakos kasos fermentų gamybai. Todėl šių pumpurų arbata rekomenduojama ir sergantiems antrojo tipo diabetu, kamuojamiems aknės, psoriazės, egzemos.

Pumpurų ekstraktai

Pumpurų arbatoje atsiskleidžia subtilesnės vaistinės savybės nei valgant juos žalius, termiškai neapdorotus. Arbatas paruošti paprasta ir nereikia jokių papildomų ingredientų. Tačiau dar veiksmingesni yra pumpurų ekstraktai. Būtent ruošiant ekstraktą, jame ištirpsta kur kas daugiau naudingųjų bei gydomųjų pumpurų medžiagų.

Pumpurų ekstraktas gaminamas iš bet kurio medžio / krūmo pumpurų, 70 proc. stiprumo spirito ir glicerino. Santykis atitinkamai turėtų būti 1:10, t. y. viena dalis pumpurų ir dešimt dalių vienodomis dalimis sumaišyto spirito ir glicerino. Pavyzdžiui, imame 1 v. š. pumpurų ir 10 v. š. spirito ir glicerino (5 v. š. spirito ir 5 v. š. glicerino).

Taip paruoštą ekstraktą reikia sandariai uždaryti ir palaikyti tamsioje, vėsioje patalpoje 30 dienų. Po to nukošti. Vartojama po 25 lašus, atskiestus ¼ stiklinėje vandens kartą per dieną.

Ekstraktas tinkamas naudoti 3 metus.

Atsargumo priemonės

Pumpurų arbatos ar ekstraktų neturėtų vartoti konkretiems augalams alergiški žmonės. Taip pat atsargiai turėtų vartoti šienlige sergantieji bei turintys inkstų problemų.

Dervos sausinančiai veikia inkstus, o jie - mūsų senatvės organas, reikia labai juos saugoti, neperlenkti lazdos“, - atkreipė dėmesį V. Skirkevičius.