Nuo seno dilgėlės ne tik dilgina, bet ir gydo. Šimtus metų šie augalai buvo naudojami kovojant su raumenų bei sąnarių skausmais, egzema, artritu, podagra. Dilgėlės gydomosios savybės vis dar tiriamos ir nuolat atsiranda naujų šios žolės panaudojimo būdų.

Dilgėlės sudėtyje yra biologiškai aktyvių junginių, mažinančių uždegimus, todėl kai kurie gydytojai šią žolę vadina efektyviausia priemone nuo uždegimų. Įprasti vaistai nuo uždegimų ne tik gydo, bet ir sukelia nemalonius šalutinius poveikius. Dažnai vartojami šie vaistai praranda veiksmingumą, sukelia silpnumą, nemigą ir aukštą kraujospūdį. Dilgėlė šių pavojų nekelia ir nesibaiminant gali būti vartojama reguliariai daugybės ligų gydymui.

Dilgėlė vadinama Alzheimerio bei inkstų akmenų priešnuodžiu, malšina PMS keliamus nepatogumus ir netgi stabdo plikimą. Kraujo centro gydytoja Janina Uškevič teigia, jog dilgėlės turi įtakos hemoglobino koncentracijai kraujyje - jos pakelia hemoglobino rodiklį. „Hemoglobino koncentracija yra vienas svarbiausių rodiklių norint tapti kraujo donoru. Hemoglobino kiekis donoro kraujyje privalo būti ne mažesnis kaip 125 g/l moterims ir ne mažesnis kaip 135 g/l vyrams.“

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė pasakoja: „Tikrieji sveikuoliai jau kapstosi dilgėlynuose: vieni kasa šaknis, kiti skina jau spėjusius sužaliuoti pirmuosius jaunus lapelius. Beria juos į sriubas, salotas ir džiaugiasi gamtos dovanotais pirmaisiais pavasario vitaminais”. Dabar yra pats metas rinkti dilgėlių šaknis - tam tinkamiausias būna ankstyvas pavasaris arba vėlyvas ruduo, kol augalas nėra pilnai sudygęs. Sudygusios dilgėlės visą energiją iš šaknų skiria lapams, žiedams ir sėkloms. Žolininkė rekomenduoja: „Šaknis reikia nuplauti, geriausia dar šlapias sukarpyti sekatoriumi ar stipresnėmis žirklėmis ir išdžiovinti“.

Pavasarį pasijusti sveikiems padės organizmo valymas vaistingųjų augalų nuovirais. Tam puikiai tinka didžiųjų dilgėlių ir kiaulpienių šaknų lygiomis dalimis nuoviras. Pasak A. Karaliūnaitės, suaugusiam žmogui parai reikia 3 valgomųjų šaukštų smulkintų šaknų mišinio, užplikyto 1 litru verdančio vandens. Rekomenduojama plikyti termose, kad gerai pritrauktų. Žolininkė teigia: „Iš ryto gerti prieš valgį stiklinę šilto, o likusį išgerti po truputį per visą dieną. Gerai veikiant kepenims, sumažėja kraujospūdis, blogojo cholesterolio ir cukraus kiekis kraujyje“.

Dilgėlės - ginklas prieš skausmingas menstruacijas

Iš jaunų dilgėlių lapelių, kurių netrukus bus lengva rasti pievose, galima pasigaminti sultis, kurios taps patikima pagalba moterims, kenčiančioms skausmingas menstruacijas. „Nuplautus lapus reikia nuskalauti virintu vandeniu, sumalti mėsmale. Jei gauta masė labai tiršta, praskiesti šlakeliu virinto vandens, supilti į ledukams sušaldyti skirtus maišelius ir užšaldyti šaldiklyje. Prisišaldžius dilgėlių sulčių, pasiruošti arbatą nesudėtinga: penkis ledukus užpilti litru verdančio vandens, palaikyti, kad pritrauktų ir per dieną šitą skystį išgerti”, - receptu dalinasi A. Karaliūnaitė.

Ši dilgėlių sulčių arbata padės tiems, kurie nori atstatyti hemoglobino kiekį kraujyje, turi stiprių medžiagų apykaitos, kasos, kepenų, žarnyno veiklos sutrikimų. Ypač stiprus dilgėlių poveikis kraujavimui - jei trūkinėja akių kraujagyslės, yra plačios hemoragijos, kamuoja kraujingas hemorojus, rekomenduojama išmėginti dilgėlių sulčių arbatą. Dilgėlių nuovirą, pagamintą iš šaldytų dilgėlių lapų sulčių ar džiovintų lapų, galima naudoti odos susirgimams gydyti. Jis gali padėti sergant neurodermitu, seborėja, akne.

Baltosios dilgėlės - vyrų ir moterų lytinių ligų priešas

Žolininkė teigia: „Labai vertinga ne tik paprastoji, bet ir baltažiedė notrelė - švelnioji dilgėlė, kuri vitaminų gausa nenusileidžia piktajai giminaitei ir puikiai valo kraują, tinka esant pūliniams dariniams organizme ar smulkiems odos išbėrimams. Nuo seno buvo naudojama moterų ginekologinėms problemoms palengvinti. Baltažiedžių notrelių ir raudonųjų dobilų mišinys labai praverstų vyrams kaip preparatas nuo prostatos uždegimo ar išvešėjimo“.

A. Karaliūnaitė pataria: „Dilgėlių arbatos skonis yra kiek sunkokas, karstelėjes, todėl labai tinka jį pagerinti skaniomis vaistažolėmis - šliaužiančiąja tramažole, vandenine mėta, miškinės obels žiedlapiais, svarainių, juodųjų serbentų, spanguolių sirupu, džiovintais obuoliais“.

Dilgėlės padeda ir auginant, ir šalinant plaukus

Dilgėlė išgelbės ir tuos, kurie nori atsikratyti didelio plaukuotumo nepageidaujamose vietose bei padėti sudirgusiai odai po depiliacijos. Tam reikia gerti didžiųjų dilgėlių sėklų arbatą ar naudoti iš jų pagamintą kremą. Svarbu prisiminti, kad sėklų preparatai šalina nepageidaujamus plaukus, o dilgėlių lapų nuovirai padeda jiems augti ten, kur norime.

„Norintiems turėti gražius plaukus patartina dilgėlių lapų arbatą ir gerti, ir išplautus plaukus perskalauti. Kad plaukai būtų minkšti ir žvilgantys, į vieną litrą didžiosios dilgėlės lapų nuoviro galima įpilti valgomąjį šaukštą dilgėlių lapų ir ajerų šakniastiebių aliejaus ir valgomąjį šaukštą svarainių ar spanguolių sulčių”, - pataria A. Karaliūnaitė.

Gydymas dilgėlėmis reikalauja kantrybės

„Priminsiu vieną labai svarbų dalyką: žolė - ne piliulė. Norint gydytis žolėmis, reikia turėti kantrybės. Žoles reikia vartoti ilgai, nuolat, bet protingai ir saikingai. Arbatą pagerti ar nuplikytų dilgėlių į sriubas bei salotas įmesti galima kada panorėjus, tačiau gydytis vaistiniais augalais derėtų tik pasitarus su specialistais, neužsiimti savigyda”, - perspėja žolininkė. Dilgėlė, deja, padėti gali ne visiems. Jos nederėtų vartoti esant dideliam kraujo krešėjimui, padidėjus eritrocitų, trombocitų kiekiui kraujyje, sergant kepenų steatoze, kasos uždegimu.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos skyriaus vyr. spec. R. Ilginė direkcijos svetainėje rašo, kad gamtos namai gali būti dosnūs juos pažįstantiems ir netingintiems. Jie dar neparodė savo tikrosios prigimties ir skinti juos galima neapsaugotomis rankomis. Juodalksnynuose pro pernykščių lapų paklotą jau braunasi didžiosios dilgėlės ūgliai. O rinkti dilgėlę tikrai verta - ne veltui badmečio duona buvo vadinama. Dilgėlės lapai labai maistingi, kaloringumu dukart lenkia morkas ir prilygsta bulvėms bei pupelėms taip pat juose gausu vitaminų, mineralinių bei biologiškai aktyvių medžiagų. Didžioji dilgėlė nuo seno vartojama gydymui, susirgus: mažakraujyste, astma, atritu, reumatu bei odos ligomis ir siekiant stiprinti organizmą. Tačiau dabar pats metas rinkti jaunučius lapelius gardiems ir sveikiems patiekalams ruošti.

Dilgėlių užtepėlės receptas

Reikalingi produktai:

• Dilgėlės: 2 saujos
• Kietasis sūris (parmezano tipo): 50 g
• Riešutai/sėklos (pasirinktinai): 1 sauja
• Alyvuogių aliejus: 6 š.
• Citrinų sultys: 2 š.

Prieskoniai parenkami pagal skonį, poreikį ir fantaziją: druska, pipirai, tarkuotas imbieras (šviežias), smulkintas česnakas ir kt.

Eiga: nuplauti dilgėlių lapai nuplikomi ir susmulkinami. Riešutai (sėklos) susmulkinami, sūris sutarkuojamas. Jei vartojame imbierą, jį galime trumpai (1 min.) pakepinti aliejuje. Visus produktus ir prieskonius sumaišome su smulkintuvu iki vientisos masės. Ši užtepėlė tinka kaip padažas prie virtinių ar makaronų bei skanauti su juoda ar skrudinta balta duona.

Dilgėlės yra dvinamiai augalai: vyriškieji ir moteriškieji žiedai susidaro ant skirtingų augalų.

Dažnai laikoma piktžole, dilgėlė iš tikrųjų yra vaistažolių lobynas, kurio gydomosios savybės dokumentuojamos nuo senų laikų. Jos gebėjimas detoksikuoti, stiprinti imunitetą ir gerinti odos sveikatą daro ją neįkainojamu gamtos ištekliumi. Toliau nagrinėjame jos naudą ir kaip saugiai įtraukti ją į savo sveikatingumo režimą.

Moksliškai įrodyta dilgėlių nauda

• Kraujo ir inkstų valymas* Pašalina toksinus ir šlapimo rūgšties perteklių, idealiai tinka žmonėms, kenčiantiems nuo podagros ar hiperurikemijos.* Stimuliuoja inkstų funkciją, didindamas diurezę (šlapimo gamybą).
• Šlapimo sistemos pagalba* Antibakteriniai junginiai kovoja su infekcijomis, tokiomis kaip cistitas* Apsaugo nuo inkstų akmenų susidarymo, nes neleidžia kauptis mineralams
• Natūralus imunitetą stimuliuojantispreparatas * Vitamino C (6 kartus daugiau nei apelsine) ir geležies mišinys skatina baltųjų ir raudonųjų kraujo kūnelių gamybą.
• Dermatologinių problemų sprendimas* Mažina egzemos ir psoriazės uždegimą dėl kvercetino kiekio.* Šviežios dilgėlių sultys, tepamos ant galvos odos, stabdo plaukų slinkimą.
• Kovoja su geležies stokos anemija* Lengvai pasisavinama geležis geriausiai pasisavinama vartojant kartu su vitaminu C (pavyzdžiui, citrinų sultimis).

Praktiniai receptai ir jų indikacijos

Valomasis užpilas

Ingredientai:

• 1 valgomasis šaukštas džiovintų dilgėlių lapų.
• 250 ml vandens.
• ½ citrinos sultys (nebūtina, siekiant pagerinti geležies įsisavinimą).

Paruošimas:

• Užvirinkite vandenį ir suberkite dilgėlę.
• Leiskite pritraukti 10 minučių. Nukoškite ir įdėkite citrinos sulčių.

Dozavimas: 2 puodeliai per dieną (ryte ir vakare) 3 savaites. Draudžiama vartoti nėštumo metu.

Tinktūra šlapimo takų infekcijoms gydyti

Sudedamosios dalys:

• 100 g šviežios dilgėlės šaknies.
• 500 ml 70° alkoholio.

Paruošimas:

• Šaknį 15 dienų marinuokite alkoholyje tamsiame stiklainyje.
• Perkoškite ir laikykite lašintuve.

Vartojimas: 20 lašų vandenyje 3 kartus per dieną 10 dienų.

Atgaivinamoji plaukų kaukė

Ingredientai:

• 3 šaukštai smulkintų šviežių dilgėlių.
• 2 šaukštai kokosų aliejaus.

Naudojimas:

• Sumaišykite ingredientus ir užtepkite ant galvos odos.
• Palaikykite 30 minučių ir nuplaukite.
• Kartokite du kartus per savaitę.

Atsargumo priemonės

Vengti vartoti:

• Nėščioms moterims (gali skatinti gimdos susitraukimus).
• Žmonėms, sergantiems sunkiu inkstų nepakankamumu.
• Pacientams, vartojantiems diuretikus ar antikoaguliantus.

Rekomendacijos:

• Rinkdami šviežias dilgėles, mūvėkite pirštines, kad išvengtumėte dirginimo.
• Rinkitės ekologiškai užaugintas dilgėles, kad išvengtumėte pesticidų.

Istorinis faktas: Romos kareiviai trynė dilgėlėmis skaudamas vietas, kad sušildytų ir palengvintų artrito simptomus (ši technika vadinama dilgėline).

Dr. Marius Lasinskas sako, kad šiuo metu reikėtų paskubėti ir pasirinkti juoduogio šeivamedžio žiedų. Pasak jo, kai kurie žmonės šią vaistažolę netgi liaudiškai vadina „juoduoju bezdu“.

„Juoduogis šeivamedis yra stiprokas krūmas, todėl kasdien jo arbatos negerčiau. Verčiau pasilikčiau kaip vaistą nuo peršalimo, kosulio. Vartojant didesniais kiekiais gali laisvinti vidurius. Vasaros pabaigoje, kai sunoks jo uogos, bus galima pasirinkti ir jų, tačiau prieš vartojant būtina termiškai apdoroti - džiovinti, gaminti sirupą“, - įspėja.

Kitas augalas, kuris šiuo metu jau atkakliai žydi didžiojoje Lietuvos regionų - siauralapis gaurometis. Šiuo metu rinkti siauralapio gauromečio dr. M. Lasinskas neskubina, kadangi prasiskleidė vos pirmieji jo žiedai: „Šis augalas yra didžiulis pagalbininkas. Kiek važinėju po Lietuvą, tiek pamatau, kad tai yra ne mano vienintelio mėgstamiausia vaistažolė, tačiau ir kitų. Siauralapis gaurometis stiprina imunitetą, sutvarko padidėjusį rūgštingumą, turi priešuždegiminių savybių, yra puikus antioksidantas, mažina galvos skausmą. Joninių metu rinkite gauromečio lapelius, viršūnėlę. Tačiau paties augalo neskinkite palei žemę, nes palikus jį augti jis ir toliau išleis naujus ūglius, turėsite jo atsargų iki pat žiemos. Skinkite tik lapelius, žiedelius, o visa kita palikite toliau augti.“

Dr. Marius Lasinskas sako, kad per Joninės moterys turėtų bėgti į laukus, pievas, kaimo sodus ir būtinai pasirinkti baltažiedės notreles, kuri vartojama su didžiąją dilgėle yra puiki pagalba moters organizmui. „Lygiomis dalimis vartokite baltažiedę notrelę ir dilgėlę. Galima ir džiovintas, ir šviežias. Pagerins ne tik bendrą organizmo veiklą, bet ir išspręs šlapimo takų bėdas, abu šie augalai yra labai naudingi. Prie „moteriškų“ augalų taip pat įvardijama ir trikertė žvaginė, jau pradeda žydėti ir kraujažolė. Šias žoles galite naudoti atskirai arba kartu su notrele, dilgėle. Soduose netrukus pradės žydėti ir medetkos, tad galite į mišinį įdėti paskaninimui ir jų, ir melisos ar mėtos - turėsite nuostabią arbatą moters organizmui“, - nusišypso patardamas.

Ypatingai vartoti dilgėles pašnekovas ragina vasaros metu, kuomet gausiau prakaituojame, netinkame daug mineralų, tad dėl šios priežasties verta gerti ir šiltą, ir šaltą dilgėlių arbatą. „Taip pat dilgėlę galima ir sutrinti, dėti į kokteilius. Miltelius galima ištirpinti vandenyje ar kitame gėrime ir taip gauti visų reikiamų mikro-, makroelementų, kurių yra turtingoje žaliavos sudėtyje. Ne veltui dilgėlė yra vadinama vitaminų karaliene, tad jų turėtų būti kiekvienos šeimos vaistinėlėje“, - priduria.

Šiuo metu taip pat pradeda žydėti ir lipikai, kurie turi puikią naudą žmogaus limfinei sistemai, imunitetui, esant skydliaukės problemoms.

Dr. M. Lasinskas įspėja, kad norint gauti naudos sveikatai reikėtų asiūklį rinkti tik augantį dirvoje: „Jei miške ar pelkėtose vietose pamatysite puošnų asiūklį - jo nerinkite, nes rinkti reikia tik augantį dirvose, kuris atrodo kaip eglutė. Jeigu asiūklis turi kepurėlę ar sporangę, tuomet jį palikite, nerinkite.“

Vaistininkas teigia, kad vaistinėlėje reikėtų turėti ir jų. Jis ragina pasirinkti karčiojo kiečio (pelyno), bitkrėslių, sukatžolės. Tai - kartūs augalai, kurie tinka profilaktiniam vartojimui norint apsisaugoti nuo kirmėlių, grybelių: „Jei turite sodą ar kaimą, važiuokite ir pradėkite jau dabar rinkti raudonėlių žolę, melisą, šalavijų lapus, čiobrelius. Tai yra nuostabūs augalai, kurie labai kvepia, o juk kartais taip norisi turėti kvapnios arbatos, tad nenuostabu, kad šie augalai greičiausiai dingsta iš spintelių. Taip pat pasirinkite juodųjų serbentų lapų, žiomenių, anyžinių lofantų, kurie kvepia saldainiais, tačiau norint jų turėti reikia užsiauginti sėklyčių. Dažnai bitininkai mėgsta juos auginti, nes jie labai kvepia ir yra nektaringi.“

Pašnekovas taip pat priduria, kad šiuo metu reikėtų pasirūpinti ir raudonaisiais dobilais, kurie yra puikūs augalai moters sveikatai, puikus estrogenų šaltinis. Šie dobilai ne tik padės nuo kosulio, tačiau ir paramins nervus.

Norint saugoti, pašnekovas sako, kad geriausia jas džiovinti natūraliai, vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, patalpa turėtų būti gerai vėdinama. Lapai džiovinami 30-35, šaknys - 40-60 laipsnių temperatūroje. Saugoti popieriniuose maišuose ar stiklainiuose, priklausomai nuo augalo dalių ir rūšies.

Dr. M. Lasinskas patarė: „Jas laikyti reikėtų storasluoksniuose maišeliuose, storo popieriaus dėžutėse, arba gerai iškaitintuose stikliniuose induose, kurie apsaugoti nuo saulės šviesos, lempų. Galima laikyti ir lininiuose ar drobiniuose maišeliuose, bet turėtų būti apsaugoti nuo kandžių ir drėgmės. Taip laikomos žolelės galios metus arba du, jeigu tai žiedai, lapai žolė, o žievė, šaknys, sėklos iki 3-5 metų, jeigu teisingai jas laikysite“.

Jeigu vartojamos arbatos iš vienos rūšies augalo, jas gerkite septynias dienas ir padarykite trijų dienų pertrauką, arbatas gerkite du-tris mėnesius. Jeigu geriate žolelių mišinių arbatas, jas vartokite 21 dieną ir padarykite septynių dienų pertrauką, arbatas gerkite mažiausiai du-tris mėnesius.

Dr. M. Lasinskas priduria, kad vaistažolės naudingos tik tada, jei rūpinatės savo sveikata - pakankamai judate ir rūpinatės sveika mityba.

Vaistinius augalus reikia rinkti kiek įmanoma švaresnėse vietose, toliau nuo kelių, geležinkelių ir kitų taršos šaltinių. Taip pat jų nerekomenduojama rinkti šalia didelių pasėlių laukų, nes jie būna purškiami įvairiomis cheminėmis medžiagomis.

Pelkinė sidabražolė mus gali dominti ir dėl praktiškai racionalios priežasties - iš jos šakniastiebių ir žolės farmacijos kompanijos šiandien gamina labai reikalingus ir populiarius vaistinius ir kosmetinius preparatus.

Pelkinės sidabražolės receptai

Ką galime pasidaryti iš pelkinės sidabražolės šakniastiebių savo sveikatai palaikyti, kosmetinėmis procedūromis pasilepinti?

Pelkinės sidabražolės arbata

Paruošti šakniastiebius arbatoms: valome, plauname, staigiai išdžioviname, užsandariname. Standartinė dozė: 1 valgomas šauktas žaliavos 1 stiklinei verdančio vandens: galima trumpai pašutinti, leisti prisitraukti. Gerti po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Arbata mėgautis ilgai - 4-6 mėnesius, kol pajusite labai teigiamą poveikį. Vėžinių ligų profilaktikai dozę siūloma padidinti iki 2 valgomų šaukštų ir arbatą gerti iki 5 kartų per dieną.

Pelkinės sidabražolės tinktūra

Paruošti šviežius šakniastiebius tinktūroms: stipriam užpilui trečdalį stiklainio užpildom šakniastiebių drožlėmis, likusią dalį iki viršaus užpilam 70 laipsnių stiprumo spirito. Toks 21 dieną išlaikytas (paplakant) spiritinis gardumėlis tiks ir pilvui pamaloninti, ir girgždantiems sąnariams įtrinti. Silpnesniam užpilui pakaks puslitriui degtinės keleto šaukštų žaliavos. Būsite išradingi, jei į ruošiamas tinktūras sugebėsite įdėti sinergiškai su pelkių augalu derančių gamtinių žaliavų: smulkaus gintaro, bičių kūnelių ar žiedadulkių, bebrų spurglių, didžiojo debesylo ar vaistinės taukės šaknies. 4. Paruoškite šakniastiebius ir pasigaminkite bazinį pelkinės sidabražolės aliejų. Turėdami tokio aliejuko, kai prireiks, susikursite sudėtinius kosmetinius ir gydomuosius produktus visiems savo poreikiams.

---