Juoda duona, turinti gilias tradicijas ir unikalų skonį, yra ne tik skanus, bet ir naudingas maisto produktas. Lietuvoje duona turi gilias istorines ir kultūrines šaknis. Mūsų protėviai matė ją kaip išlikimo ir gyvybingumo simbolį. Ji tapo neatsiejama įvairių švenčių ritualų dalimi, nuo krikštynų iki vestuvių.
Istorija ir Tradicijos
Manoma, jog pirmoji duona buvo pagaminta dar neolito laikais, beveik prieš 12 000 metų. Nuo priešistorinių laikų duona yra pagrindinis maisto produktas, gaminamas naudojant įvairius ingredientus visame pasaulyje. Pavyzdžiui, jaunieji į naują gyvenimo etapą iki šiol palydimi su duona ir druska.
Buvo tikima, jog šventinta duona turi stebuklingų galių, apsaugančių nuo gaisro, žaibo ar kitų nelaimių. Lietuvoje duona taip pat turi gilias istorines ir kultūrines šaknis. Mūsų protėviai matė ją kaip išlikimo ir gyvybingumo simbolį. Ji tapo neatsiejama įvairių švenčių ritualų dalimi, nuo krikštynų iki vestuvių.
Maistinė Vertė ir Nauda Sveikatai
Gydytoja dietologė dr. Edita Gavelienė atkreipia dėmesį, jog svarbiausia renkantis duoną - jos maistingumas. Be to, kepta iš viso grūdo miltų, praturtinta skaidulomis ar sėklomis, duona bus ne tik soti ar skani, bet ir suteiks vitaminų B1, B2, B3, E bei mineralinių medžiagų, tokių, kaip magnis, geležis, manganas, cinkas, fosforas ar kalis.
Pasak gydytojos dietologės, vienas iš duonos pasirinkimo kriterijų turėtų būti maistingumas: „Renkantis duoną, verta atkreipti dėmesį į riebalų, druskos ir cukraus kiekį. Reikėtų vartoti tokią duoną, kurios 100 g būtų iki 0,3 g druskos ir iki 5 g cukraus, be to, riebalų kiekis neturėtų viršyti 3 g. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į maisto priedus, kurie dažniausiai žymimi E raide bei skaičiumi - jų turėtų būti kuo mažiau. Pavyzdžiui, oranžinę spalvą suteikiantis dažiklis žymimas E160a, tačiau jis gali būti įvardintas ir kaip karotenų mišinys arba beta karotenas. Sveikatai naudingiau, jei produkte E raidžių arba nesuprantamų cheminių pavadinimų yra kuo mažiau.“
Šliažaitė-Miller atkreipia dėmesį, kad su maistu pakankamą skaidulų kiekį turi suvartoti ne tik suaugusieji, bet ir vaikai. „Remiantis tarptautinėmis rekomendacijomis, 1-3 metų vaikai turėtų gauti iki 14 g skaidulų per dieną, 4-13 metų vaikai - apie 16-25 g, o nuo 14 metų rekomenduojama suvartoti suaugusiųjų normą, tai yra apie 28-35 g per dieną. Kokybiška juoda duona - puikus skaidulų šaltinis ir ją siūlau įtraukti į racioną. Renkantis duoną ar kitus produktus siūlyčiau pradėti skaityti etiketes - tuomet nesuklysite.
Kefyro duona
Siūlome namuose išsikepti kvepiančios juodos duonos su kefyru - tai ne tik pigu, bet ir labai gardu.
Duonai reikės:
- 370 g kvietinių miltų;
- 210 g viso grūdo kvietinių miltų;
- 110 g rupių ruginių miltų;
- 1 šaukštelio druskos;
- 100 g saulėgrąžų sėklų;
- 100 g neskaldytų linų sėmenų ;
- 100 g nesmulkintų džiovintų abrikosų;
- 100 g razinų;
- 100 g lazdynų riešutų;
- 1 l kefyro;
- 1,5 šaukštelio kepimo miltelių;
- 200 ml tamsaus sirupo.
Gaminimo eiga:
- Įkaitinkite orkaitę iki 175 laipsnių temperatūros.
- Sumaišykite puode visų rūšių miltus su druska, saulėgrąžų sėklomis, linų sėmenimis, abrikosais, razinomis ir riešutais. Galima naudoti smulkintus arba nesmulkintus riešutus.
- Sumaišykite kefyrą su kepimo milteliais ir sirupu. Suberkite miltų mišinį ir atsargiai išmaišykite iki vientisos tirštos masės.
- Ištepkite gausiai riebalais dvi 1,5 l dydžio duonos formas (dviems kepaliukams duonos) arba formas išklokite kepimo popieriumi. Supilkite tešlą ir apibarstykite trupučiu miltų.
- Kepkite duoną formose apatiniame orkaitės lygyje apie 1,5 valandos. Uždenkite folija, jei kepaliukai per daug tamsėja. Pagaliuku patikrinkite, ar duona iškepė.
Mitas nr. 1 - nuo duonos auga svoris
R.Stukas teigia, kad nuo duonos svoris neauga - auga nuo priedų, kuriuos dedame į sumuštinį. „Kaltinti duoną dėl augančio svorio yra visiškai neteisinga, juk ją labai retai valgome vieną. Vartojant duonos gaminius su saiku, tai neturės jokios įtakos svorio augimui. Būtent dėl to duona ir yra mitybos piramidės apačioje, tai vienas svarbiausių maisto produktų. Žinoma, kaip ir su bet kokiu kitu ingredientu, svarbu stebėti suvartojamus kiekius, tačiau kelios riekelės per dieną tikrai nepakenks jūsų figūrai”, - teigia R.Stukas.
„Gardėsio“ duonos produktų vystymo vadovas Tadas Aleknavičius teigia, kad viena riekelė duonos vidutiniškai turi nuo 80 iki 120 kcal, todėl retai kada tampa kaloringiausia patiekalo dalimi. „Viena duonos riekė turi apie 100 kcal, priklausomai nuo to, iš kokių miltų ji pagaminta, ar pagardinta papildomais priedais, pavyzdžiui, sėklomis ar grūdais. Tačiau jeigu ją užtepsime riešutų sviestu ir uogiene, šio skrebučio kalorijų skaičius išaugs keturis kartus”, - teigia duonos ekspertas.
Druskos kiekis duonoje
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas (NMVRVI) ištyrė kiek druskos yra dažniausiai vartojamuose maisto produktuose. NMVRVI Mitybos skyriaus vedėja Ilona Drulytė pažymi, kad daugelis vartotojų net nesusimąsto, jog duonos gaminiuose, kurie mūsų mityboje sudaro gana svarbią dalį, yra nemažai druskos. Druskos kiekis juodoje, baltoje duonoje ir batone beveik nesiskiria - 100 gramų šių produktų yra apie 1 g druskos. Vienoje vidutinio dydžio baltos duonos riekėje yra apie 0,45 g druskos.
2015-2016 m. ištirti 93 duonos gaminių mėginiai (iš jų - 50 duonos ir 12 batono mėginių). Druskos kiekis duonos gaminiuose svyravo nuo 0,13 iki 2,5 g / 100 g produkto, duonoje - nuo 0,13 iki 1,16 g / 100 g. Vidutiniškai duonoje druskos yra 0,88 g / 100 g (mediana - 0,94 g / 100 g). Juoda duona yra kiek sūresnė (vidurkis - 1,07 g / 100 g) nei šviesi (0,94 g / 100 g). Sūriausi yra duonos gaminiai (pvz., traški duonelė, duonos traškučiai), kuriuose druskos vidutiniškai yra 1,35 g / 100 g. Jeigu perskaičiuotume, kiek druskos yra vienoje vidutinio dydžio duonos riekėje (50 g), gautume apie 0,44 g druskos.
| Duonos rūšis | Druskos kiekis (g / 100 g) |
|---|---|
| Juoda duona | 1.07 |
| Šviesi duona | 0.94 |
Skaičiuojant, kad Lietuvos gyventojas kasdien suvalgo bent 100 g duonos, su duona gaunamos druskos kiekis sudarytų 0,88 g per dieną, t. y 17,6 procento per dieną rekomenduojamos suvartoti druskos. Nors pati duona ir nėra sūrus produktas, daugumai žmonių ji yra svarbus druskos šaltinis. Šiuo metu Europos Sąjungos šalyse (o ir ne tik) daug kalbama apie maisto sudėties keitimą (reformuliavimą), kai pramoniniu būdu pagamintame maiste mažinama druskos, cukrų ir riebalų, kad maistas būtų palankesnis sveikatai.