Arbata - tai ne tik kasdienis ritualas, bet ir natūrali sveikatos stiprinimo priemonė. Dažnai nesusimąstome, kokia iš tiesų arbatos nauda sveikatai. Kiekviena arbatos rūšis turi savo unikalių savybių: vienos suteikia energijos, kitos ramina, o kai kurios net gali prisidėti prie geresnės savijautos.
Juodoji arbata: energija ir antioksidantų šaltinis
Juodoji arbata - viena populiariausių ir stipriausių arbatų rūšių pasaulyje. Ji gaminama iš Camellia sinensis augalo lapų, kurie yra visiškai fermentuojami, todėl arbata įgauna intensyvų skonį, tamsią spalvą ir didesnį kofeino kiekį.
Kaip gaminama juodoji arbata?
Juodoji arbata dažniausiai auginama Kinijoje, Indijoje ir Šri Lankoje. Po derliaus nuėmimo lapai paliekami vytinti, kad prarastų drėgmę, tada jie suvyniojami ir fermentuojami - šio proceso metu oksiduojasi lapuose esantys polifenoliai, dėl to arbata įgauna sodrų skonį.
Juodąja vadinama arbata, kurios lapeliai oksidacijos proceso metu beveik visiškai oksiduojami (90-95 proc.). Jie tamsėja, kol įgauna tamsų, sodrų atspalvį ir salyklinį skonį.
Juodosios arbatos nauda sveikatai
Juodosios arbatos gydomosios savybės neretai tampa diskusijų objektu. Juodoji arbata vertinama dėl antioksidacinių savybių, tad reguliarus jos vartojimas gali sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, o taip pat gali teigiamai veikti bendrą savijautą. Juodoji arbata savyje turi polifenolių, skatinančių gerųjų bakterijų dauginimąsi ir neleidžiančių plisti blogosioms žarnyno bakterijoms. Dėl šio savo poveikio juoda arbata skrandžiui, žarnynui, nuo viduriavimo gali būti vertinga. Sakoma, kad dar juodoji arbata gali padėti susikoncentruoti, būti budresniu - tokiomis savybėmis šį gėrimą apdovanoja jame esantys kofeinas ir L-Teaninas. Remiantis įvairiais šaltiniais, sudėtyje esantys vitaminai A, D, E bei kitos vertingos medžiagos padeda atgaivinti odą, ją pamaitinti, juodoji arbata plaukams suteikia sveiko blizgesio. Juoda arbata akims, tiksliau - paakiams - gali padėti mažinti ratilus, patinimą, tamsumą.
- Gali apsaugoti nuo širdies ligų, hipertenzijos, cukrinio diabeto.
- Sumažina riziką susirgti lėtinėmis ligomis.
- Skatina gerųjų bakterijų dauginimąsi žarnyne.
- Padeda susikoncentruoti ir būti budresniu.
- Atgaivina ir pamaitina odą, suteikia plaukams blizgesio.
- Mažina paakių ratilus, patinimą ir tamsumą.
Juodosios arbatos paruošimas
Juodosios arbatos paruošimas nereikalaus daug žinių ir laiko. Norimą arbatžolių kiekį (rekomenduojamas kiekis gramais litrui skiriasi, priklausomai nuo konkrečios arbatos) užplikykite maždaug 100 laipsnių temperatūros vandeniu.
Ar juodoji arbata turi kofeino?
Taip, juodoji arbata kofeino turi. Jo kiekis ir tonizavimo lygis priklauso nuo to, koks arbatos paruošimo būdas - kuo stipresnę paruošite, tuo tonizuojantis juodos arbatos poveikis bus stipresnis.
Miško uogos ir jų nauda
Miško uogos - tai ne tik skanus, bet ir labai naudingas priedas prie arbatos. Jos suteikia arbatai ne tik malonų aromatą ir skonį, bet ir papildomą vitaminų bei antioksidantų dozę.
Mėlynės
Mėlynės - vitamino C, vitamino A, B grupės vitaminų ir tokių mineralų, kaip geležis, manganas, cinkas, šaltinis. Tyrimais įrodyta, kad mėlynės greitina tinklainės atsinaujinimą, o vartojant po pusę kilogramo šviežių uogų per dieną, veiksmingai padedama nusilpusioms akims, kai skauda ar prasčiau matyti tamsoje.
Pasak V. Skirkevičiaus, mėlynė iš tiesų vienas iš augalų, reguliuojančių cukraus kiekį kraujyje ir šlapime. Antocianinai (mirtilinas, malvidinas, delfinidinas, cianidinas) labai stiprina kapiliarų sieneles, o tai svarbu ne tik regėjimui, akies tinklainei, bet ir sergant paradantoze.
Mėlynėse yra raugo medžiagų, kurios veikia sutraukiančiai. Pasak V. Skirkevičiaus mėlynės padeda mažakraujystės atveju, o taip pat viduriuojant.
Mėlynė tinka netgi odos ligoms gydyti. Žolininkas V. Skirkevičius mėlynių nemaišytų su pienu ir cukrumi, nors taip skanauti „miško deserto“ populiaru.
Kitos miško uogos
Tinka ir kitos tos pačios genties uogos - vaivorai, šilauogės, net bruknė, kuri mums atrodo kitokia, tačiau tos pačios šeimos. Laukinių uogų arbata yra visuotinai pripažinta viena geriausių ir sveikiausių vaisinių arbatų. Šių miško dovanų privalumas yra ne tik jų skonis, bet ir maistinės savybės.
Raudonųjų uogų arbatos gėrimas skatina svorio mažėjimą, nes padeda numalšinti alkį ir leidžia greičiau deginti riebalus. Raudonųjų uogų vartojimas arbatos pavidalu bent tris kartus per savaitę padeda pagerinti širdies sveikatą. Laukinių uogų arbata yra antioksidantų koncentratas, galintis neutralizuoti laisvuosius radikalus, atsakingus už ląstelių degeneraciją ir senėjimą.
Arbatos vartojimas skirtingais sezonais
Pasak žolininko Mariaus Lasinsko, klaidingas yra žmonių įsitikinimas, kad arbata - tai šaltojo sezono gėrimas. Žiemą ar vasarą, šilta arbata po pietų pagerins virškinimą, suteiks žvalumo ryte, o vakare nuramins.
Jis pastebi, kad užklupus karščiams, žmonės pradeda skųstis peršalimu - viena to priežasčių yra godžiai geriami labai šalti, net ledu paskaninti gėrimai.
Žolininkas tikina - tai, ką tuo metu duoda gamta. Pavyzdžiui, žiemą, kai žalumos nėra, geriausiai rinkti pušų, eglių ir kadagių spyglius, virti jų arbatas ar net sutrynus dėti į kokteilius.
Nuo pavasario, per visą vasarą labai naudinga gerti dilgėlių arbatą. Vasarai jis taip pat siūlo drąsiai ir gausiai vartoti mėtų, intensyvesnio skonio bei kvapo pipirinių mėtų bei melisų arbatas.
Žolelių arbatos
Žolelių arbatos skirtos kasdieniam naudojimui, tačiau reikėtų nepamiršti, kad jos turi terapinių savybių, todėl rekomenduojama keisti asortimentą.
Siauralapis gaurometis
Lietuvoje turime augalą, kuris dar senovėje naudotas kaip juodosios bei žaliosios arbatos pakaitalas - tai siauralapis gaurometis. „Fermentuotų gauromečio lapų arbata skoniu labai primena žaliąją ar juodąją. Įdomu, kad gaurometis prisitaiko prie žmogaus, tonizuoja išsekusius, o pernelyg aktyvius - ramina. Šis augalas vertintas nuo senovės, tačiau mūsų dienomis nepelnytai primirštas.
Apibendrinimas
Juodoji arbata su miško uogomis - tai puikus gėrimas, kuris ne tik skanus, bet ir naudingas sveikatai. Tinkamai paruošta ir vartojama, ji gali padėti sustiprinti organizmą, pagerinti savijautą ir netgi apsisaugoti nuo kai kurių ligų.