Arbatą žmonės geria jau daugiau nei 5000 metų. Pasaulyje tai antras dažniausiai vartojamas gėrimas po vandens. Visų rūšių arbatos yra organizmą palankiai veikiantis ir/ar ligas gydantis gėrimas. Tokiomis pačiomis savybėmis pasižymi ir populiariausia arbata pasaulyje - juodoji arbata.

Juodosios arbatos - plikomos ar maišeliuose - rastume turbūt kiekvienuose namuose. O ją nusipirkti galime kiekvienoje bakalėjos parduotuvėje. O ar žinome, kas iš tiesų slepiasi po šiuo pavadinimu?

Kaip gaminama juodoji arbata

Tai, ką mes vadiname „juodąja arbata“, Kinijoje žinoma kaip „raudonoji arbata“. Vakarų pasaulyje šiuo terminu apibūdinama arbata, pasižyminti intensyviu skoniu, tamsia (nuo tamsiai vyšninės iki juodos) spalva ir turinti didelį taninų kiekį.

Juodoji arbata, kaip ir dar trys arbatos rūšys (žalioji, ulongas ir baltoji) yra gaunama iš kininio (tikrojo) arbatmedžio lapelių, apdorojamų skirtingu būdu.

Kininis arbatmedis (lot. Camellia sinensis) yra arbatmedinių (lot. Theaceae) šeimai, kamelijos (lot. Camellia) genčiai priklausantis augalas. Jis yra visžalis krūmas arba medelis, užaugantis daugiausia iki 2 m aukščio. Žydi baltais penkialapiais žiedeliais. Svarbiausioji arbatmedžio dalis - lapai - yra tamsiai žalios spalvos, lancetiški, karpytais kraštais. Savo forma jie kiek primena lauro lapus. Arbatmedžio augalas kilęs iš pietinės Azijos, šiuolaikiniame pasaulyje auginamas daugelyje tropinio ir subtropinio klimato regionų.

Nuo balandžio iki lapkričio mėnesio yra renkamos jaunų arbatmedžio ūglių viršūnės su 2-3 lapeliais. Žaliava išklojama ant specialių lentynų ir laikoma kol suminkštėja, tuomet - fermentuojama. Šiame proceso etape arbatos lapeliai gali būti aromatizuojami (jazminu, bergamote, citrusais ir pan.). Kai fermentuojami arbatos lapeliai įgauna specifinį kvapą ir tamsiai raudoną spalvą - sudžiovinami. Štai taip gimsta juodoji arbata!

Kaip laikyti juodąją arbatą

Arbatžoles patartina laikyti stikliniame arba porceliano inde. Svarbu, kad indas būtų sandarus ir laikomas sausoje ir tamsioje vietoje. Arbatžolės linkusios lengvai sugerti kvapus, todėl laikomų nesandariame inde skonis gali pakisti. Arbatą galima išlaikyti ilgą laiką, tačiau laikui bėgant joje natūraliai mažėja kofeino kiekis.

Trumpa juodosios arbatos istorija

3000 metų prieš Kristų kinai jau leido enciklopedijas, kuriose arbatmedį aprašė kaip gydomąjį augalą. Apie iš arbatmedžio lapų ruošiamą ir vartojamą gėrimą rašė ir senovės keliautojai bei pirkliai, keliavę po Rytų ir Pietų Azijos šalis. Iš Kinijos arbata pirmiausia buvo atvežta į Mongoliją, o iš čia ji paplito į Vidurinę Aziją. Senovės Rytų pasaulyje arbata buvo naudojama kaip mainų priemonė prekyboje. Arbata kaip valiuta dar netgi XIX amžiuje naudota Mongolijoje, Tibete bei Sibiro regione.

Europoje arbatos istorijos pradžia siekia XVI amžių. Čia ji atkeliavo iš Portugalijos kolonijų, buvusių Rytų Azijoje. Nuo XVIII a. arbata paplito visuose Europos šalyse. Ypatingai mėgiama ji tapo Anglijoje, kur šios arbatos gėrimas tapo neatsiejama aristokratų kultūros dalis. Anglai savo kolonijose Azijoje netgi ėmė veisti arbatmedžių plantacijas, užtikrinusias nenutrūkstamą arbatos žaliavos tiekimą britų rinkai.

XIX a. juodoji arbata Anglijoje buvo tokia populiari, kad viena iš jos variacijų - su bergamočių aliejumi - buvo pavadinta Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Čarlzo Grėjaus (Charles Grey) titulu - Earl Grey. Šis juodosios arbatos lapelių ir bergamotės mišinys tradiciškai laikomas anglišku, tačiau iš tiesų yra kilęs iš Pietrytinės Azijos regiono. Earl Grey šiandien yra vienas žinomiausių juodosios arbatos pavadinimų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Juodosios arbatos sudėtis

Nustatyta, kad juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kitos arbatų rūšys. Stiprios arbatos puodelyje gali būti 0,02-0,1 g kofeino. Todėl ji yra puikus pasirinkimas ieškant alternatyvos kavai ar energetiniams gėrimams. Tačiau tonizuojamasis, kavai prilygstantis poveikis yra ne vienintelė juodosios arbatos stiprybė.

Juodojoje arbatoje yra specifinių antioksidantų (polifenolių), kurių nėra jokioje kitoje arbatoje. Tai - teaflavinai, susidarantys arbatos fermentacijos metu. Arbatos lapeliuose taip pat yra taninų, rauginių medžiagų, alkaloidų (kofeino), eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Kasdien geriama juodoji arbata stiprina tam tikras organizmo sistemas ir padeda išvengi kai kurių ligų.

Juodosios arbatos nauda

• Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - katechinai - pagerina askorbo rūgšties pasisavinimą. Tai padeda stiprinti kapiliarus, mažina jų sienelių pralaidumą.
• Juodojoje arbatoje esantis antioksidantas - teaflavinas - padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. O flavonoidai žymiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - taninai - pasižymi kenksmingas medžiagas sutraukiančiu poveikiu. Tai padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą. Juodosios arbatos kompresai padeda perkaitus saulėje.
• Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kasdien išgeriant bent du puodelius juodosios arbatos galima sumažinti infarkto, insulto ir kitų širdies ligų riziką beveik 13 %.
• Taip pat tyrinėjamas juodosios arbatos poveikis vėžinių susirgimų prevencijai. Pirmieji rezultatai rodo juodosios arbatos poveikį odos, burnos vėžio prevencijai. Pastebimas ir tikėtinas potencialas kitų organų (pvz. krūties) vėžio prevencijai.

Klasikinis juodosios arbatos paruošimo būdas

Juodosios arbatos ruošimą galima pavadinti „greitu“ arba „klasikiniu“. Pastarasis artimesnis Rytų tradicijoms, tam reikalingas ir specialus inventorius. Greituoju būdu arbata tiesiog užplikoma puodelyje. Tai paprastas ir turbūt kiekvieno išbandytas būdas pasimėgauti kvapnios arbatos puodeliu. Klasikiniam juodosios arbatos ruošimui reikia trijų dalykų: arbatžolių, vandens ir specialaus, patartina, porcelianinio arbatinuko. Geriausias arbatžolių ir vandens santykis yra 0,5 arbatinio šaukštelio arbatžolių vienam puodeliui vandens, tačiau jį galima keisti pagal pageidaujamą arbatos stiprumą. Arbatinuke užplikomas koncentruotas arbatos antpilas, kuris maždaug po 5 minučių išpilstomas į puodelius ir praskiedžiamas virintu vandeniu. Arbatinuke dar neatšalusį antpilą galima užplikyti antrą kartą. Tokia arbata savo skoniu ir savybėmis prilygsta pirmą kartą užplikytai, tačiau nebeturi tokio intensyvaus kvapo.

Greitasis juodosios arbatos paruošimo būdas

Kitas arbatos paruošimo būdas yra toks: į ant ugnies kaitinamą arbatinuką sudedamos arbatžolės ir užpilamos trupučiu šalto vandens. Paliekama pastovėti keletą minučių ir pakaitinama, tačiau neužverdama. Tuomet nuoviras papildomas karštu vandeniu ir išpilstomas į puodelius.

Greituoju būdu ruošiamai arbatai užtenka puodelio ir užvirinto vandens. Į puodelį dedama 0,5-1 arbatinis šaukštelis arbatžolių, užpilamos verdančiu vandeniu, uždengiamos lėkštele ir paliekama 3-5 minutėms pastovėti. Štai ir viskas - arbatą galima gerti.

Juodosios arbatos skonių įvairovė

Juodoji arbata gali būti skaninama įvairiausiais priedais. Ji gali būti ruošiama kaip karštas arba kaip šaltas gėrimas. Naudojama kaip bazė gaiviesiems ir alkoholiniams kokteiliams. Juodosios arbatos variacijų receptai pasaulyje turbūt skaičiuojami šimtais.

Daugeliui labiausiai įprasti juodosios arbatos priedai yra citrina, medus, pienas, grietinėlė. Tačiau, tiesą sakant, šią arbatą galima derinti beveik su viskuo - priklauso nuo kiekvieno skonio ir fantazijos. Štai keletas idėjų:

• Vaisiai - apelsinas, greipfrutas ir pan.
• Uogos - džiovintos vyšnios, juodieji serbentai, mėlynės ir pan.
• Prieskoniai - anyžiai, gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas, vanilė ir pan.
• Kreminei tekstūrai - karvės pienas, augalinis pienas, vaniliniai ledai, Ghi sviestas, kokosų aliejus.
• Saldumui - karamelė, šokoladas ir pan.

Iš juodosios arbatos, panaudojant arbatos grybą, gaminamas fermentuotas gėrimas - kombučia.

Juodoji arbata naudojama gaminant burbulinę arbatą iš tapijokos perlų.

Juodosios arbatos sirupas

Juodąją arbatą galima skaninti įvairiausiais priedais. Tačiau lygiai taip pat įvairiausius produktus galima skaninti ir juodąja arbata. Tam puikiai tinka juodosios arbatos sirupas, kurį galima pasigaminti namuose:

Ingredientai:

• 1 puodelis vandens,
• 1 valgomasis šaukštas juodosios arbatos lapelių arba 4 arbatos pakeliai,
• 1 puodelis cukraus.

Puode užvirinkite vandenį, išjunkite ugnį, sudėkite arbatą, uždenkite ir palikite 5 minutėms pastovėti. Tuomet arbatą perkoškite, į skystį suberkite cukrų ir maišant kaitinkite ant silpnos ugnies kol skystis taps tirštas ir lipnus (apie 12 minučių). Paruoštą sirupą supilkite į švarų ir sandarų indą (užsukamą butelį, stiklainį ar pan.). Paruoštą gaminį laikykite šaldytuve ir suvartokite per 6 mėnesius.

Šį juodosios arbatos sirupą galima naudoti įvairiems gėrimams ir patiekalams paskaninti. Pavyzdžiui:

• Šaltiems gėrimams - gazuotam vandeniui, punšui, limonadui - vienai porcijai rekomenduojama dėti 1 arbatinį šaukštelį sirupo.
• Karštiems gėrimams - late kavai arba arbatai - taip pat vienai porcijai naudojamas 1 arbatinis šaukštelis sirupo.
• Pagal skonį apšlakstomos šviežių vaisių salotos, ledai, įpilama į pieno, ledų kokteilius.
• Užpilama ant blynelių, pyragų ir pan.

Galimas juodosios arbatos šalutinis poveikis

Suaugusiems žmonėms juodąją arbatą gerti yra saugu. Rekomenduoja dienos norma yra 2-3 puodeliai arbatos. Tačiau kasdien išgeriant labai didelį kiekį arbatos (4-5 puodelius ir daugiau) gali kilti sveikatos problemų dėl kofeino perdozavimo:

• nerimas ir miego sutrikimai,
• pagreitėjęs kvėpavimas,
• galvos skausmas,
• padažnėjęs šlapinimasis,
• širdies ritmo sutrikimas,
• spengimas ausyse,
• drebulys,
• padidėjęs kraujospūdis.

Juodosios arbatos nereikėtų vartoti kartu su kitais kofeino turinčiais produktais. Arbata - tai populiariausias pasaulyje gėrimas! Be to arbata ne tik sušildo šaltą dieną, bet ir teigiamai veikia mūsų sveikatą.

Jeigu norite gauti maksimalią naudą iš arbatos, svarbu, jog jos gėrimas taptų kasdieniu įpročiu. Geriant tris puodelius arbatos per dieną juntamas stiprus tonizuojamasis ir antioksidacinis poveikis bei gerėja virškinimas. Įdomu, kad arbatoje esantis kofeinas veikia kitaip nei esantis kavoje.

Juodoji arbata - tai fermentuoti arbatmedžio lapeliai, dėl fermentacijos patamsėję, įgavę sodraus, salyklinio skonio. Juodoji arbata - populiariausia arbatos rūšis Lietuvoje ir Europoje. Pagrindinės juodosios arbatos gamintojos yra Indija, Šri Lanka, Kinija, Kenija.

Indija arbatos mėgėjams žinoma dėl Darjeeling ir Assam arbatų. Arbata iš Šri Lankos vadinama Ceilono arbata, nes Ceilonas tai kolonijinis Šri Lankos pavadinimas. Paskelbusi nepriklausomybę, Sri Lanka susigražino ir tradicinį savo pavadinimą, tačiau arbatą paliko Ceilono pavadinimu, nes tai pasaulyje atpažįstamas ir mėgiamas prekės ženklas.

Kinija, panašiai kaip Japonija, pagamina daugiau žaliosios nei juodosios arbatos, tačiau dėl savo dydžio yra stiprus juodosios arbatos exportuotojas. Be to, tai arbatos gimtinė, turinti ilgiausias tradicijas, tad ir arbatų, juodųjų ar žaliųjų, pasirinkimas čia didžiausias.

Kenija žinoma kaip didelė arbatos eksportuotoja, tačiau retai minima kaip kokybiškos arbatos kraštas. Taip yra todėl, kad dėl palankių gamtinių sąlygų augalas čia klesti ir duoda didelį derlių. Taip pat, dėl dirvožemio savybių Kenijos arbata dažnai yra stipri, pilno kūno, tad ji labai tinkama arbatos maišeliams irdidžioji dalis arbatos produkcijos šioje šalyje yra skirta patenkinti būtent šią paklausą.

Dažnai manoma, kad kokybišką juodąją arbatą užaugina kalnuotose vietovėse ir gan aukštai. Žinomi Himalajų kalnų regionai - Indijos Darjeeling'as ir Sikkim‘as. Nepale taip pat tradiciškai augina kokybišką juodąją arbatą. Vis dėl to žemiau esančiuose regionuose taip pat auginamos kokybiškos arbatos - tai ir Indijos Assam‘o regionas, taip pat garsūs Šri Lankos žemutiniai arbatos sodai.

Žemiau auganti arbata auga gausiau ir greičiau, dažniausiai yra tamsesnė, sodresnė, stipresnė. Tuo tarpu kylant aukštyn, arbata lengvėja, gaivėja, vaisiškėja, tačiau auga lėčiau ir duoda mažesnį derlių.

Gaminant juodąją arbatą, lapeliai specialiai maigomi, gniaužomi, ritinėjami, to tikslas - pažeisti lapo odelę bei ląsteles, kad deguonis vienodai pasiektų visas lapo vietas ir galėtų oksiduoti enzimus. Taip vyksta fermentacija juodoje arbatoje, ji pageidaujama greita ir tolygi.

Kinai savo arbatų beveik neskirsto į klases. „Golden Monkey“, Black Needle“, „Golden Snail“, „Keemun“, tai tradiciniai pavadinimai tuo pačiu nusakantys ir skinamą lapelį, ir jo fermentacijos procesą, ir galutinę pagamintos arbatos išvaizdą, ir net skonio profilį. Kartais šalia šalia klasikinių pavadinimų galima rasti raides „A“, „B“, „C“, jos nusako kokybės lygį.

Tuo tarpu britai, išvystę arbatos industriją Indijoje bei Šri Lankoje įvedė ir aiškią gradavimo sistemą, paremtą dviem visiškai ne britiškais žodžiais „Orange Pekoe“. Manoma, kad „Pekoe“ yra romanizuotas iš kiniškų dialektų žodžio baak-ho, biak-hou, pak-hau ir reiškia balti pūkeliai. Tai užuomina į dar neišsiskleidusius lapelius, kurie būna padengti baltais pūkeliais, ar plaukeliais. Tuo tarpu viena iš „Orange“ žodžio kilmės versijų sako, kad tai Nyderlandų karališkosios šeimos Orange-Nassau įtaka. Tais laikais jie turėjo prekybos arbata monopolį ir šį žodį vartojo kaip kokybės ženklą. Taigi, „Orange Pekoe“ (OP), britai ėmė vartoti kaip standartinį apibrėžimą tam tikro skynimo, apdorojimo ir dydžio lapeliams.

Jei lapelis gamybos metu sutrupa, atsijojus OP klasę, lieka BOP - Broken Orange Pekoe. Į arbatos maišelius dažnai pakuojami žemiausios klasės lapeliai, žymimi F (Fannings) arba D (Dust). Klaidingai manoma, kad tai nuotrupos ir dulkės, likusios po aukštesnės kokybės arbatos gamybos.

• Nilgiri FOP - pilno lapo juodoji arbata, kurioje yra jaunų pumpurėlių.
• Darjeeling Thurbo FTGFOP1 - pirmojo derliaus juodoji arbata, lengva, gaivi, žolynų ir vaisių aromato.

Taip. Juodoji arbata, kaip ir žalioji, ulongo ar puerh arbatos, gaminama iš camellia sinensis augalo, tad kofeino ji turi ir, priklausomai nuo paruošimo būdo, gali stipriau ar švelniau tonizuoti. Pavyzdžiui, jei paruošite arbatos puodelį iš 10 g (3 arbatiniai šaukšteliai) arbatžolių, arbata tonizuos stipriau, o vienas šaukštelis arbatos puodeliui jums didelio tonizuojančio poveikio nesuteiks.

Kaip ir žalioji, juodoji arbata turi daug antioksidantų (jų kiekis gali priklausyti nuo arbatos pagaminimo proceso). Juodosios arbatos gydomosios savybės yra spekuliatyvi tema, todėl teiginius, susijusius su sveikata, reikėtų vertinti atsargiai.

Juoda arbata su bergamote yra vienas populiariausių pasaulyje arbatos skonių, plačiausiai žinoma Earl Grey vardu. Juodoji arbata su pienu asocijuojama su Didžiąja Britanija - britai iš tiesų mėgsta gerti arbatą su pienu. Ši tradicija atsirado tuomet, kai buvo stengiamasi apsaugoti savo porcelianinius indus - pradžioje įpilamas pienas ir tik tada karštas vanduo. Pieno paskirtis buvo atvėsinti vandenį, kad šis nepažeistų indų.

Juodoji arbata prieš miegą nebus geras pasirinkimas, nes turi stimuliuojančių savybių. Juoda arbata su citrina yra populiarus gėrimas, paplitęs slaviškuose kraštuose. Juodosios arbatos grybas tapo ypatingai populiarus kartu su kombucha kultūra.

Bergamočių eterinis aliejus pasižymi nuotaiką ir miego kokybę gerinančiu poveikiu. Pasižymi gaiviu, saldžiai karčiu ir aitriu paslaptingu aromatu. Bergamotė - tai ne tik augalas, bet ir unikalus citrusinių vaisių aromatas, kuris jau šimtmečius žavi žmones.

Poveikis nuotaikai: pagerina emocinę būklę, praskaidrina nuotaiką, skatina kūrybinį mąstymą, padeda nusiraminti ir įveikti nemigą.

Sveikata ir grožis: dažnai naudojamas kosmetikoje, padeda gydant aknę, odos uždegimus. Bergamotės eterinis aliejus ne tik džiugina savo gaivinančiu aromatu, bet ir pasižymi daugybe savybių, kurios gali pagerinti jūsų odos ir plaukų būklę. Bergamotės eterinis aliejus yra tikras lobis tiek grožio, tiek sveikatos priežiūroje.

Naudojimas:Išoriniam arba aromatiniam naudojimui. Laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje. Atskiesti prieš naudojant ant odos. Vengti patekimo į akis ir gleivinę. Nėštumo metu, maitinant krūtimi, sergant bet kokia liga ir vaikams, prieš vartojant būtina pasitarti su gydytoju. Gali sukelti alerginę odos reakciją. Laikykite vėsioje, tamsioje vietoje. Prieš naudojant eterinį aliejų ant odos, atlikite odos jautrumo testą dėl individualaus aliejų toleravimo.

Jei pagal populiarumą skirstytume pasaulyje vartojamus gėrimus, tai juodoji arbata neabejotinai atsidurtų favoričių sąrašo pirmosiose pozicijose. Juodąja vadinama arbata, kurios lapeliai oksidacijos proceso metu beveik visiškai oksiduojami (90-95 proc.). Jie tamsėja, kol įgauna tamsų, sodrų atspalvį ir salyklinį skonį.

Juodosios arbatos gydomosios savybės neretai tampa diskusijų objektu. Mūsų šalyje arbata yra daugiau gėrimas, tačiau ten, kur jos kelias prasidėjo, arbata pirmiausia buvo vaistas. Ir ne pramanas tai, o daugeliu mokslinių tyrimų patvirtinta, jog tiek juodoji, tiek žalioji arbata gali būti natūrali priemonė, galinti apsaugoti nuo širdies ligų, hipertenzijos, cukrinio diabeto.

Juodoji arbata vertinama dėl, kaip tikima, antioksidacinių savybių, tad reguliarus jos vartojimas gali sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis, o taip pat gali teigiamai veikti bendrą savijautą. Juodoji arbata savyje turi polifenolių, skatinančių gerųjų bakterijų dauginimąsi ir neleidžiančių plisti blogosioms žarnyno bakterijoms. Dėl šio savo poveikio juoda arbata skrandžiui, žarnynui, nuo viduriavimo gali būti vertinga.

Sakoma, kad dar juodoji arbata gali padėti susikoncentruoti, būti budresniu - tokiomis savybėmis šį gėrimą, galimai, apdovanoja jame esantys kofeinas ir L-Teaninas. Nors juodoji arbata sveikatai akcentuojama labai dažnai, tačiau nepamirškime grožio sektoriaus. Remiantis įvairiais šaltiniais, sudėtyje esantys vitaminai A, D, E bei kitos vertingos medžiagos padeda atgaivinti odą, ją pamaitinti, juodoji arbata plaukams suteikia sveiko blizgesio. Juoda arbata akims, tiksliau - paakiams - gali padėti mažinti ratilus, patinimą, tamsumą.

Juodosios arbatos paruošimas nereikalaus daug žinių ir laiko. Norimą arbatžolių kiekį (rekomenduojamas kiekis gramais litrui skiriasi, priklausomai nuo konkrečios arbatos) užplikykite maždaug 100 laipsnių temperatūros vandeniu.

Geriausia juodoji arbata bus ta, kuri Jums bus skaniausia. Tačiau, žinoma, į kokybę atsižvelgti būtina. Taip, juodoji arbata kofeino turi. Jo kiekis ir tonizavimo lygis priklauso nuo to, koks arbatos paruošimo būdas - kuo stipresnę paruošite, tuo tonizuojantis juodos arbatos poveikis bus stipresnis.

Dažna besilaukianti moteris vengia kavos arba sumažina išgeriamų puodelių kiekį per dieną. Dėl arbatos taip pat kyla klausimų, mat joje yra kofeino. Tačiau arbatoje jo daug mažiau, bet piktnaudžiauti taip pat nereikėtų. Žinoma, tai puikus gėrimas, kurį vaikai noriai vartoja.

Turi antioksidacinių savybių. Gali sustiprinti širdį. Šios rūšies arbatoje yra dar viena polifenolių grupė, vadinama flavonoidais, kurie yra naudingi širdžiai. Reguliarus flavonoidų vartojimas gali padėti sumažinti daugelį širdies ligų rizikos veiksnių, įskaitant: aukštą kraujospūdį, aukštą cholesterolio kiekį kraujyje, padidėjusį trigliceridų kiekį ir nutukimą. Gali sumažinti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali padidinti širdies ligų ir insulto riziką. Pagerina žarnyno veiklą. Gali padėti sumažinti kraujospūdį. Aukštas kraujospūdis gali padidinti inkstų nepakankamumo, insulto, regos praradimo ir širdies priepuolių, riziką. Gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje. Nustatyta, kad juoda arbata (taip pat ir žalia) mažina cukraus kiekį kraujyje, pagerindama organizmo gebėjimą metabolizuoti, t. y. Gali sumažinti vėžio riziką. Juodojoje arbatoje yra polifenolių, kurie gali padėti kovoti su vėžio ląstelėmis organizme. Gali padėti susikaupti ir išlaikyti dėmesį.

Viena populiariausių laikoma arbata su bergamote. Puikiai gaivinantis, su citrinos prieskoniu bergamotės aromatas patinka daugeliui. Bergamotė - tai bergaminis citrinmedis (Citrus bergamia). Iki XVIII a. tokios rūšies gamtoje nebuvo. Bet italų selekcininkai iš Bergamo miesto citrinos šakelę įskiepijo į kriaušę. Išvesto augalo vaisiai pasirodė rūgštūs ir nevalgomi, tačiau nuostabiai kvepėjo. Iš bergamotės vaisiaus žievės išgautas stipraus kvapo aliejus tapo pagrindu pirmajam pasaulyje odekolonui sukurti. Bergame imta auginti šiuos medžius ir pardavinėti jų aliejų.

Arbatai aromatizuoti bergamotės aliejų atrado po to, kai nevikrus jūreivis atsitiktinai išpylė aliejaus ant arbatos maišo. Bergamotės aliejuje, kuria aromatizuojama arbata, mokslininkai aptiko daugiau nei 200 vertingų medžiagų. Viena svarbiausių - linalilo acetatas, kuris slopina raumenų spazmus. Terpenai šildo ir ramina skausmą. Bergamotės aliejuje esantys sudėtingi eterinių junginiai suteikia jam originalų kvapą, be to, raminamai veikia centrinę nervų sistemą ir suteikia žvalumo, didina darbingumą.

Jeigu turite blogą apetitą, 30 min. Išmokite mėgautis nuostabaus aromato arbata su bergamote.

---