Arbatą žmonės geria jau daugiau nei 5000 metų, ir pasaulyje tai antras dažniausiai vartojamas gėrimas po vandens. Visų rūšių arbatos yra organizmą palankiai veikiantis ir/ar ligas gydantis gėrimas. Tokiomis pačiomis savybėmis pasižymi ir populiariausia arbata pasaulyje - juodoji arbata.

Juodosios arbatos - plikomos ar maišeliuose - rastume turbūt kiekvienuose namuose. O ją nusipirkti galime kiekvienoje bakalėjos parduotuvėje. O ar žinome, kas iš tiesų slepiasi po šiuo pavadinimu?

Kaip gaminama juodoji arbata

Tai, ką mes vadiname „juodąja arbata“, Kinijoje žinoma kaip „raudonoji arbata“. Vakarų pasaulyje šiuo terminu apibūdinama arbata, pasižyminti intensyviu skoniu, tamsia (nuo tamsiai vyšninės iki juodos) spalva ir turinti didelį taninų kiekį.

Juodoji arbata, kaip ir dar trys arbatos rūšys (žalioji, ulongas ir baltoji) yra gaunama iš kininio (tikrojo) arbatmedžio lapelių, apdorojamų skirtingu būdu.

Kininis arbatmedis (lot. Camellia sinensis) yra arbatmedinių (lot. Theaceae) šeimai, kamelijos (lot. Camellia) genčiai priklausantis augalas. Jis yra visžalis krūmas arba medelis, užaugantis daugiausia iki 2 m aukščio. Žydi baltais penkialapiais žiedeliais.

Svarbiausioji arbatmedžio dalis - lapai - yra tamsiai žalios spalvos, lancetiški, karpytais kraštais. Savo forma jie kiek primena lauro lapus. Arbatmedžio augalas kilęs iš pietinės Azijos, šiuolaikiniame pasaulyje auginamas daugelyje tropinio ir subtropinio klimato regionų.

Nuo balandžio iki lapkričio mėnesio yra renkamos jaunų arbatmedžio ūglių viršūnės su 2-3 lapeliais. Žaliava išklojama ant specialių lentynų ir laikoma kol suminkštėja, tuomet - fermentuojama. Šiame proceso etape arbatos lapeliai gali būti aromatizuojami (jazminu, bergamote, citrusais ir pan.). Kai fermentuojami arbatos lapeliai įgauna specifinį kvapą ir tamsiai raudoną spalvą - sudžiovinami. Štai taip gimsta juodoji arbata!

Kaip laikyti juodąją arbatą

Arbatžoles patartina laikyti stikliniame arba porceliano inde. Svarbu, kad indas būtų sandarus ir laikomas sausoje ir tamsioje vietoje. Arbatžolės linkusios lengvai sugerti kvapus, todėl laikomų nesandariame inde skonis gali pakisti. Arbatą galima išlaikyti ilgą laiką, tačiau laikui bėgant joje natūraliai mažėja kofeino kiekis.

Trumpa juodosios arbatos istorija

3000 metų prieš Kristų kinai jau leido enciklopedijas, kuriose arbatmedį aprašė kaip gydomąjį augalą. Apie iš arbatmedžio lapų ruošiamą ir vartojamą gėrimą rašė ir senovės keliautojai bei pirkliai, keliavę po Rytų ir Pietų Azijos šalis. Iš Kinijos arbata pirmiausia buvo atvežta į Mongoliją, o iš čia ji paplito į Vidurinę Aziją. Senovės Rytų pasaulyje arbata buvo naudojama kaip mainų priemonė prekyboje. Arbata kaip valiuta dar netgi XIX amžiuje naudota Mongolijoje, Tibete bei Sibiro regione.

Europoje arbatos istorijos pradžia siekia XVI amžių. Čia ji atkeliavo iš Portugalijos kolonijų, buvusių Rytų Azijoje. Nuo XVIII a. arbata paplito visuose Europos šalyse. Ypatingai mėgiama ji tapo Anglijoje, kur šios arbatos gėrimas tapo neatsiejama aristokratų kultūros dalis. Anglai savo kolonijose Azijoje netgi ėmė veisti arbatmedžių plantacijas, užtikrinusias nenutrūkstamą arbatos žaliavos tiekimą britų rinkai.

XIX a. juodoji arbata Anglijoje buvo tokia populiari, kad viena iš jos variacijų - su bergamočių aliejumi - buvo pavadinta Jungtinės Karalystės ministro pirmininko Čarlzo Grėjaus (Charles Grey) titulu - Earl Grey. Šis juodosios arbatos lapelių ir bergamotės mišinys tradiciškai laikomas anglišku, tačiau iš tiesų yra kilęs iš Pietrytinės Azijos regiono. Earl Grey šiandien yra vienas žinomiausių juodosios arbatos pavadinimų ne tik Europoje, bet ir pasaulyje.

Juodosios arbatos sudėtis

Nustatyta, kad juodoji arbata turi daugiau kofeino nei kitos arbatų rūšys. Stiprios arbatos puodelyje gali būti 0,02-0,1 g kofeino. Todėl ji yra puikus pasirinkimas ieškant alternatyvos kavai ar energetiniams gėrimams. Tačiau tonizuojamasis, kavai prilygstantis poveikis yra ne vienintelė juodosios arbatos stiprybė.

Juodojoje arbatoje yra specifinių antioksidantų (polifenolių), kurių nėra jokioje kitoje arbatoje. Tai - teaflavinai, susidarantys arbatos fermentacijos metu. Arbatos lapeliuose taip pat yra taninų, rauginių medžiagų, alkaloidų (kofeino), eterinių aliejų, vitaminų, mineralinių medžiagų. Kasdien geriama juodoji arbata stiprina tam tikras organizmo sistemas ir padeda išvengi kai kurių ligų.

Juodosios arbatos nauda

• Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - katechinai - pagerina askorbo rūgšties pasisavinimą. Tai padeda stiprinti kapiliarus, mažina jų sienelių pralaidumą.
• Juodojoje arbatoje esantis antioksidantas - teaflavinas - padeda sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje. O flavonoidai žymiai sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
• Juodojoje arbatoje esančios rauginės medžiagos - taninai - pasižymi kenksmingas medžiagas sutraukiančiu poveikiu. Tai padeda palaikyti sveiką virškinimo sistemą. Juodosios arbatos kompresai padeda perkaitus saulėje.
• Moksliniais tyrimais pagrįsta, kad kasdien išgeriant bent du puodelius juodosios arbatos galima sumažinti infarkto, insulto ir kitų širdies ligų riziką beveik 13 %.
• Taip pat tyrinėjamas juodosios arbatos poveikis vėžinių susirgimų prevencijai. Pirmieji rezultatai rodo juodosios arbatos poveikį odos, burnos vėžio prevencijai. Pastebimas ir tikėtinas potencialas kitų organų (pvz. krūties) vėžio prevencijai.

Klasikinis juodosios arbatos paruošimo būdas

Juodosios arbatos ruošimą galima pavadinti „greitu“ arba „klasikiniu“. Pastarasis artimesnis Rytų tradicijoms, tam reikalingas ir specialus inventorius. Greituoju būdu arbata tiesiog užplikoma puodelyje. Tai paprastas ir turbūt kiekvieno išbandytas būdas pasimėgauti kvapnios arbatos puodeliu. Klasikiniam juodosios arbatos ruošimui reikia trijų dalykų: arbatžolių, vandens ir specialaus, patartina, porcelianinio arbatinuko.

Geriausias arbatžolių ir vandens santykis yra 0,5 arbatinio šaukštelio arbatžolių vienam puodeliui vandens, tačiau jį galima keisti pagal pageidaujamą arbatos stiprumą. Arbatinuke užplikomas koncentruotas arbatos antpilas, kuris maždaug po 5 minučių išpilstomas į puodelius ir praskiedžiamas virintu vandeniu. Arbatinuke dar neatšalusį antpilą galima užplikyti antrą kartą. Tokia arbata savo skoniu ir savybėmis prilygsta pirmą kartą užplikytai, tačiau nebeturi tokio intensyvaus kvapo.

Greitasis juodosios arbatos paruošimo būdas

Kitas arbatos paruošimo būdas yra toks: į ant ugnies kaitinamą arbatinuką sudedamos arbatžolės ir užpilamos trupučiu šalto vandens. Paliekama pastovėti keletą minučių ir pakaitinama, tačiau neužverdama. Tuomet nuoviras papildomas karštu vandeniu ir išpilstomas į puodelius.

Greituoju būdu ruošiamai arbatai užtenka puodelio ir užvirinto vandens. Į puodelį dedama 0,5-1 arbatinis šaukštelis arbatžolių, užpilamos verdančiu vandeniu, uždengiamos lėkštele ir paliekama 3-5 minutėms pastovėti. Štai ir viskas - arbatą galima gerti.

Juodosios arbatos skonių įvairovė

Juodoji arbata gali būti skaninama įvairiausiais priedais. Ji gali būti ruošiama kaip karštas arba kaip šaltas gėrimas. Naudojama kaip bazė gaiviesiems ir alkoholiniams kokteiliams. Juodosios arbatos variacijų receptai pasaulyje turbūt skaičiuojami šimtais.

Daugeliui labiausiai įprasti juodosios arbatos priedai yra citrina, medus, pienas, grietinėlė. Tačiau, tiesą sakant, šią arbatą galima derinti beveik su viskuo - priklauso nuo kiekvieno skonio ir fantazijos. Štai keletas idėjų:

• Vaisiai - apelsinas, greipfrutas ir pan.
• Uogos - džiovintos vyšnios, juodieji serbentai, mėlynės ir pan.
• Prieskoniai - anyžiai, gvazdikėliai, kardamonas, cinamonas, vanilė ir pan.
• Kreminei tekstūrai - karvės pienas, augalinis pienas, vaniliniai ledai, Ghi sviestas, kokosų aliejus.
• Saldumui - karamelė, šokoladas ir pan.

Iš juodosios arbatos, panaudojant arbatos grybą, gaminamas fermentuotas gėrimas - kombučia. Juodoji arbata naudojama gaminant burbulinę arbatą iš tapijokos perlų.

Juodosios arbatos sirupas

Juodąją arbatą galima skaninti įvairiausiais priedais. Tačiau lygiai taip pat įvairiausius produktus galima skaninti ir juodąja arbata. Tam puikiai tinka juodosios arbatos sirupas, kurį galima pasigaminti namuose:

Ingredientai:

• 1 puodelis vandens
• 1 valgomasis šaukštas juodosios arbatos lapelių arba 4 arbatos pakeliai
• 1 puodelis cukraus

Puode užvirinkite vandenį, išjunkite ugnį, sudėkite arbatą, uždenkite ir palikite 5 minutėms pastovėti. Tuomet arbatą perkoškite, į skystį suberkite cukrų ir maišant kaitinkite ant silpnos ugnies kol skystis taps tirštas ir lipnus (apie 12 minučių). Paruoštą sirupą supilkite į švarų ir sandarų indą (užsukamą butelį, stiklainį ar pan.). Paruoštą gaminį laikykite šaldytuve ir suvartokite per 6 mėnesius.

Šį juodosios arbatos sirupą galima naudoti įvairiems gėrimams ir patiekalams paskaninti. Pavyzdžiui:

• Šaltiems gėrimams - gazuotam vandeniui, punšui, limonadui - vienai porcijai rekomenduojama dėti 1 arbatinį šaukštelį sirupo.
• Karštiems gėrimams - late kavai arba arbatai - taip pat vienai porcijai naudojamas 1 arbatinis šaukštelis sirupo.
• Pagal skonį apšlakstomos šviežių vaisių salotos, ledai, įpilama į pieno, ledų kokteilius.
• Užpilama ant blynelių, pyragų ir pan.

Galimas juodosios arbatos šalutinis poveikis

Suaugusiems žmonėms juodąją arbatą gerti yra saugu. Rekomenduoja dienos norma yra 2-3 puodeliai arbatos. Tačiau kasdien išgeriant labai didelį kiekį arbatos (4-5 puodelius ir daugiau) gali kilti sveikatos problemų dėl kofeino perdozavimo:

• nerimas ir miego sutrikimai
• pagreitėjęs kvėpavimas
• galvos skausmas
• padažnėjęs šlapinimasis
• širdies ritmo sutrikimas
• spengimas ausyse
• drebulys
• padidėjęs kraujospūdis

Juodosios arbatos nereikėtų vartoti kartu su kitais kofeino turinčiais produktais.

Kava ar arbata: kas geriau?

Kava ir arbata yra vieni populiariausių gėrimų pasaulyje. Ir nors abu šie gėrimai teikia panašią naudą sveikatai, jie turi ir tam tikrų skirtumų. Todėl žemiau pateikiame jums daugiau palyginamosios informacijos, kuri turėtų padėti lengviau apsispręsti, ką pasirinkti - kavą ar arbatą.

Kofeino kiekis

Kofeinas yra labiausiai ištirta ir vartojama stimuliuojanti medžiaga pasaulyje. Jo yra daugelyje įprastų gėrimų, įskaitant kavą ir arbatą, ir jis žinomas tiek dėl savo teigiamo, tiek dėl neigiamo poveikio žmogaus sveikatai.

Nors kofeino kiekis gali skirtis priklausomai nuo virimo laiko, porcijos dydžio ar paruošimo būdo, kavoje kofeino gali būti dvigubai daugiau nei tokio paties dydžio arbatos puodelyje. Saugiu žmogui vartoti laikomas 400 mg kofeino kiekis per dieną. Viename 240 ml puodelyje paruoštos kavos yra vidutiniškai 95 mg kofeino, o tokiame pačiame juodosios arbatos kiekyje - 47 mg.

Nors mokslininkai, tyrinėdami teigiamą kofeino poveikį, daugiausia dėmesio skyrė kavai, abu gėrimai, nepaisant to, kad juose yra skirtingi šios medžiagos kiekiai, gali teikti naudą žmogaus sveikatai. Kofeino vartojimas gali sumažinti tam tikrų lėtinių ligų riziką, pagerinti sportinį pajėgumą, nuotaiką ir protinį budrumą. Kofeinas veikia kaip stiprus centrinės nervų sistemos stimuliatorius, todėl sporte jis laikomas rezultatus gerinančia medžiaga.

Be to, atlikti tyrimai rodo, kad kofeinas gali sumažinti 2 tipo diabeto riziką, nes pagerina jautrumą insulinui. Taip pat saikingas kofeino vartojimas siejamas su apsauginiu poveikiu nuo demencijos, Alzheimerio ligos, metabolinio sindromo ir nealkoholinės suriebėjusių kepenų ligos.

Daug antioksidantų

Antioksidantai apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų daromos žalos ir gali padėti išvengti tam tikrų lėtinių ligų. Tiek arbatoje, tiek kavoje gausu antioksidantų, daugiausia polifenolių, kurie lemia jų būdingą skonį ir sveikatą stiprinančias savybes.

Arbatoje ir kavoje yra daug polifenolių grupių. Teaflavinai, tearubiginai ir katechinai yra pagrindiniai juodojoje arbatoje, o kavoje gausu flavonoidų ir chlorogeno rūgšties. Neseniai atlikto tyrimo metu nustatyta, kad teaflavinai ir tearubiginai slopino plaučių ir storosios žarnos vėžio ląstelių augimą ir galiausiai jas naikino. Panašius rezultatus atskleidė ir tyrimai su leukemijos ląstelėmis, o tai leidžia manyti, kad juodoji arbata gali turėti nuo vėžio saugančių savybių, nors vis dar reikia atlikti daugiau tyrimų.

Kita vertus, atlikus kavos priešvėžinių savybių tyrimus mėgintuvėliuose nustatyta, kad kavos sudėtyje esantis CGA veikia kaip stiprus vėžinių ląstelių augimo inhibitorius, apsaugantis nuo virškinamojo trakto ir kepenų vėžio. Be to, ilgalaikiai tyrimai su žmonėmis rodo, kad kava ir arbata taip pat gali apsaugoti nuo kitų rūšių vėžio, pavyzdžiui, krūties, gaubtinės žarnos, šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos vėžio.

Polifenoliai ne tik pasižymi antioksidaciniu poveikiu, bet ir yra susiję su mažesniu širdies ligų skaičiumi. Jie prisideda prie širdies sveikatos per įvairius kraujotaką saugančius mechanizmus.

Gali padidinti energijos lygį

Tiek kava, tiek arbata gali suteikti energijos, tačiau skirtingais būdais.

Energiją didinantis kavos poveikis

Kavoje esantis kofeinas padidina jūsų energijos lygį. Kofeinas didina budrumą ir mažina nuovargį, nes didina dopamino kiekį ir blokuoja adenoziną. Dopaminas yra cheminis pasiuntinys, atsakingas už nervinį kavos poveikį, nes dėl jo padažnėja širdies ritmas. Jis taip pat veikia jūsų smegenų atlygio sistemą, o tai prisideda prie priklausomybę sukeliančių kavos savybių.

Kita vertus, adenozinas pasižymi miegą skatinančiu poveikiu. Taigi jį blokuodamas kofeinas mažina jūsų nuovargio jausmą. Be to, kavos poveikis jūsų energijos lygiui pasireiškia beveik iš karto. Pavartojus kavos, jūsų organizmas 99 % kofeino pasisavina per 45 minutes, tačiau didžiausia jo koncentracija kraujyje atsiranda jau po 15 minučių po jos suvartojimo.

Arbatos poveikis energijai

Nors arbatoje yra mažiau kofeino, joje gausu L-teanino - galingo antioksidanto, kuris taip pat stimuliuoja smegenis. Skirtingai nei kofeinas, L-teaninas gali suteikti antistresinį poveikį, nes padidina smegenų alfa bangas, kurios padeda nusiraminti ir atsipalaiduoti. Tai neutralizuoja žadinantį kofeino poveikį ir suteikia atsipalaidavusią, bet budrią psichinę būseną be mieguistumo jausmo.

Tyrimais nustatyta, kad L-teanino vartojimas kartu su kofeinu, pavyzdžiui, arbatoje, gali padėti išlaikyti budrumą, susikaupimą ir dėmesį. Šis derinys gali būti priežastis, kodėl arbata suteikia raminantį ir sklandesnį energijos antplūdį nei kava.

Galima svorio metimo nauda

Dėl didelės kofeino koncentracijos kava gali padėti numesti svorio. Kofeinas gali padidinti sudeginamų kalorijų skaičių 3-13 % ir išlaikyti šį poveikį 3 valandas po suvartojimo, o tai reiškia, kad papildomai sudeginama 79-150 kalorijų. Kava taip pat siejama su riebalų deginimo savybėmis, nes slopina riebalinių ląstelių gamybą. Kai kurie tyrimai šį poveikį sieja su joje esančia chlorogeno rūgštimi.

Kita vertus, panašu, kad arbatos polifenoliai, pavyzdžiui, teaflavinas, taip pat prisideda prie svorio metimo. Teaflavinai, kaip pranešama, slopina kasos lipazę - fermentą, kuris atlieka svarbų vaidmenį riebalų apykaitoje. Atrodo, kad juodosios arbatos polifenoliai taip pat keičia žarnyno mikrobiotos, t.y. sveikų bakterijų žarnyne, įvairovę, o tai gali turėti įtakos svorio reguliavimui.

Ar vienas yra geresnis už kitą?

Nors kava siejama su įvairiais šalutiniais poveikiais, tokiais kaip širdies nepakankamumas, padažnėjęs širdies ritmas ir aukštas kraujospūdis, tyrimai rodo, kad saikingas jos vartojimas yra saugus.

Nors kavos ir juodosios arbatos antioksidantų sudėtis skiriasi, abi jos yra puikūs šių svarbių junginių šaltiniai, kurie gali apsaugoti nuo įvairių ligų, įskaitant širdies ligas ir kai kurias vėžio formas. Kiti kavai priskiriami privalumai yra apsauga nuo Parkinsono ligos, mažesnė 2 tipo diabeto ir kepenų cirozės rizika. Kita vertus, arbata gali apsaugoti nuo ėduonies, inkstų akmenų ir artrito.

Kavoje yra daugiau kofeino nei arbatoje, o tai gali būti naudinga tiems, kurie nori akimirksniu gauti energijos. Tačiau jautriems žmonėms ji gali sukelti nerimą ir sutrikdyti miegą. Be to, dėl kofeino poveikio smegenims, didelis kavos kiekis gali sukelti priklausomybę. Todėl jei esate labai jautrūs kofeinui, geresnis pasirinkimas gali būti arbata. Joje yra L-teanino - aminorūgšties, pasižyminčios raminamosiomis savybėmis, kurios gali jus atpalaiduoti ir kartu išlaikyti budrumą. Taip pat galite rinktis bet kurį iš šių gėrimų be kofeino arba rinktis žolelių arbatą, kurioje natūraliai nėra kofeino.

Kodėl verta rinktis kokybišką arbatą?

Arbata - tai ne tik šiltas gėrimas šaltą vakarą ar pabudimo ritualas ryte. Tai gilias tradicijas turintis gėrimas, kurio šaknys siekia tolimą Azijos kultūrą, o poveikis apima ne tik skonio pojūčius, bet ir emocinę, fizinę bei dvasinę savijautą.

Vis dėlto daugelis mūsų vis dar renkasi pigius, patogiai supakuotus arbatos pakelius iš prekybos centro, nes taip paprasčiau, greičiau ir pigiau. Šiame straipsnyje nuodugniai panagrinėsime, kodėl verta rinktis kokybišką arbatą: kuo ji skiriasi nuo pigios, kokią įtaką daro sveikatai, kokią kultūrinę ir emocinę vertę turi bei kaip atpažinti tikrą kokybę.

Skonis

Pirmas ir bene akivaizdžiausias skirtumas tarp kokybiškos arbatos ir pigios pakelinės yra jos skonis. Kokybiška arbata gaminama iš rankomis skintų, specialiai atrinktų ir apdorotų lapelių. Jie pasižymi vientisumu, aromatingumu, natūraliu žvalgumu ar švelniu dūmo atspalviu (priklausomai nuo arbatos rūšies).

Pigiuose arbatos pakeliuose, deja, vyrauja "dulkės ir drožlės" - smulkinti arbatžolių likučiai, kurie surenkami apdorojimo proceso gale. Jie praranda tiek aromatines, tiek skonines savybes. Kokybiška arbata leidžia keliauti skonio pasauliu - nuo ryškių citrusinių natų iki subtilių gilių žemės atspalvių.

Sveikata

Arbata - vienas iš seniausių pasaulio vaistų. Ne veltui ji minima tiek kinų medicinos traktatuose, tiek ajurvediniuose šaltiniuose. Tačiau šios medžiagos - ypač jautrios aplinkai ir apdorojimui. Kokybiškai surinktos ir tinkamai fermentuotos arbatžolės išsaugo aukštą antioksidantų koncentraciją. Kokybiška žalioji arbata gali sumažinti cukraus kiekį kraujyje, pagerinti kepenų funkciją, o fermentuotos arbatos - padėti virškinimui ir žarnyno mikrobiotos balansui.

Emocinė savijauta

Arbatos gėrimas - tai ritualas, padedantis sustoti. Japonai turi savo "chanoyu" - arbatos ceremoniją, kuri trunka valandas ir yra lyg meditacija. Britai turi "five o'clock tea" - popietinę arbatą, tapusią socialinio bendravimo forma. Daug psichologų teigia, kad ritualai - net ir maži - padeda susitelkti, sumažinti stresą ir pagerinti savijautą. Kokybiška arbata šiuo atveju veikia kaip natūrali terapija. Kvapas, skonis, garai, spalva - visa tai veikia mūsų pojūčius.

Etika

Kokybiška arbata dažniausiai auginama mažuose ūkiuose, kur kiekvienas lapelis skinamas rankomis. Tai ne tik užtikrina geresnę kokybę, bet ir garantuoja žmonių darbo sąlygų bei atlyginimo skaidrumą. Pigi arbata dažnai gaminama didžiulėse plantacijose, kurios neatsižvelgia nei į darbuotojų gerovę, nei į gamtos saugojimą.

Ekonomija

Iš pirmo žvilgsnio pigi pakelių arbata atrodo ekonomiška. Tačiau, pažiūrėkime giliau. Kokybiška biri arbata gali būti brangesnė, bet jos reikia kur kas mažiau. Geros arbatos galima plikyti kelis kartus, o skonis su kiekvienu kartu net gilėja. Be to, ilgainiui, geriant prastesnės kokybės arbatą, organizmas gauna mažiau naudingų medžiagų, o kartais - net ir kenksmingų likučių. Tai gali lemti dažnesnius negalavimus, mažesnį imunitetą ir didesnes išlaidas sveikatai.

Arbatos rūšys ir jų savybės

• Žalioji arbata - subtili, gaivi, daug antioksidantų turinti.
• Juodoji arbata - intensyvi, šildanti, puikiai dera su pienu.
• Baltoji arbata - švelni, vos fermentuota, turtinga polifenoliais.
• Oolong (ulong) - pusiau fermentuota arbata, balansuojanti tarp žaliosios ir juodosios.
• Matcha - maltos žaliosios arbatos milteliai, vartojami tiesiogiai.

Arbatoje esantis teaninas veikia sinergiškai su kofeinu: suteikia energijos, bet nekelia nerimo. Skirtingai nei kava, arbata neperkrauna nervų sistemos. Be to, sąmoningas arbatos gėrimas padeda praktikuoti dėmesingumą - "mindfulness".

Rinktis kokybišką arbatą reiškia daugiau nei tik geresnį skonį. Tai pasirinkimas sveikesnio gyvenimo, atsakingo vartojimo, emocinio balanso ir autentiškos kasdienos link. Gyvenimas susideda iš smulkmenų.

---