Tikriausiai joks kitas naminis gyvūnas nėra apgaubtas tokios paslapties, apie jį nėra tiek daug prietarų ir legendų, kiek apie kates. Ne kartą esame girdėję sakant, jog katės yra nepaprasti gyvūnai, gebantys rasti ryšį tarp šio ir anapusinio pasaulių. Jau nuo senų senovės žmogus buvo linkęs mistifikuoti katę dėl jos hipnotizuojančio žvilgsnio.

Prietarai apie kates atsirado labai seniai, kai žmonės įvairius gamtos ar gyvenimo reiškinius aiškindavo remdamiesi dievybių galiomis ar ženklais, siunčiamais iš dangaus. Nemažai legendų pasakoja apie paslaptingą kačių ryšį, kurio žmogus paaiškinti negali, su kitais pasauliais. Žmonės tikėjo, kad katės gali užfiksuoti ir perduoti informaciją. Be to, buvo manoma, kad jų akys turi hipnotizuojančių savybių.

Pirmieji kačių atvaizdai buvo rasti Egipte. Atvaizdų amžius siekia 1800 m. pr. Kr., o seniausi kačių kapai datuojami 1500 m. pr. Kr. Egipte. Jau senoji kačių laidojimo tradicija byloja apie ypatingą žmogaus pagarbą šiam mielam keturkojui. Visos katės, nepriklausomai nuo jų kailio spalvos, senovės Egipte buvo laikomos laimės simboliu. Už jų nežudymą tais laikais buvo baudžiama mirties bausme. Egiptiečiai turėjo kačių deivę Bastet, kurią vaizdavo kaip moterį katės galva. Ji simbolizavo džiaugsmą, muziką ir linksmybes. Saulės dievą Ra taip pat dažnai vaizduodavo kaip katiną, o ant kapaviečių išraižytose maldose Ra buvo vadinamas Didžiuoju Katinu.

Itin garbintos trijų spalvų arba skirtingų akių spalvų katės. Graikai manė, kad deivė Artemidė žmonėms dažnai pasirodo katės pavidalu, o romėnams šie keturkojai gyvūnai buvo savarankiškumo, meilės laisvei simboliu. Jos vaizduotos lydinčios laisvės deivę Libertą. Murkliai nebuvo itin mėgiami romėnų valdovų ir tironų, nes katės laikytos laisvės ženklu. Jie labiau mėgo liūtus, simbolizuojančius jų valdžią. Tačiau katės simbolį dažnai iškeldavo tie, kurie kovodavo už laisvę. Todėl neatsitiktinai katė buvo pavaizduota Spartako vadovaujamų sukilusių vergų vėliavose.

Yra sakoma, kad katei į akis žiūrėti nevalia, nes žiūrint galima prarasti energiją. Ne mažiau populiarus yra prietaras apie kačių gebėjimą nuspėti ateitį. Manoma, kad katė mato ateitį, žino, kas gali nutikti jos šeimininkui. Jos akys prilyginamos veidrodžiui, kurių žvilgsnio reikėtų pasisaugoti ypač naktį. Žvilgsnis į katės akis gali pakeisti žmogaus ateitį. Sakoma, kad norint išvengti bėdos, reikia kuo mažiau žiūrėti katei į akis ir vengti žvilgsnių sandūros. Kita prietaro interpretacija - žvelgiant katei į akis, galima prisišaukti piktąsias dvasias.

Juodos katės yra siejamos su magija, burtais, raganavimu ar paslaptimi, kurios žmogus negali įminti. Manoma, kad juoda katė turi tokių galių, kurios gali prasiskverbti iki pat žmogaus sielos gelmių. Yra nemažai legendų ir pasakojimų apie tai, kad dėl ilgo žiūrėjimo katei į akis žmogus išprotėjo arba pradėjo kentėti nuo baisių reginių, haliucinacijų.

Žinoma, neįmanoma pateikti faktų, kurie patvirtintų minėtas istorijas ir prietarus, nes viskas yra mitų, legendų, senų žmonių pasakojimų lygmenyje. Jei pamatei juodą katę bėgant per gatvę, saugokis nelaimės. Per kelią bėganti katė nelaimes neša ne tik Lietuvoje, bet ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Teigiamai juodės minimos ir Skandinavijos mitologijoje. Meilės ir vaisingumo deivės Frėjos vežimą traukė dvi juodakailės gražuolės. Ši spalva buvo mėgiama, nes simbolizavo apsaugą nuo nelabųjų. XVIII-XIX a. Šiaurės Europos žvejų žmonos vyrams į laivus prileisdavo juodų kačių, kurios buvo garantija, kad į namus vyrai sugrįš saugiai.

Juodos katės gerbiamos ir dabar. Škotai tiki, jei į namus atklydo svetima katė, reikia džiaugtis - ji atnešė laimę. Perbėgo kelią? Taip pat džiūgauk, nes ateityje seksis. Juodų kačių sėkme tiki ir australai. Suomijoje juodas kates gerbia, nes tikima, kad jos perneša mirusiųjų sielas į kitą pasaulį.

Nors nuo senų laikų daug kalbama apie neregimą katės ryšį su anapusiniu pasauliu, tačiau verta nepamiršti, kad dažnai katė namuose yra it talismanas, apsaugantis nuo blogų jėgų bei negandų. Tad, svarbiausia yra mylėti savo augintinius, nes meilė gali apsaugoti žmogų nuo visų galimų nelaimių ir negandų.

Juodas katinas ir pica

Ar esate nusiteikę skaniai naminei picai? Ieškokite šio skanaus prosciutto ir rukolos picos recepto! Kai pica išimama iš orkaitės, ant jos užpilamos rukolos salotos, saulėje džiovinti pomidorai, raudonasis svogūnas, balzaminis actas ir aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus. Gamina dvi 30 cm picas.

Ingredientai

• Picos tešlai:
  • Tyras vanduo, 147.9ml (šiltas)
  • Mielės, 1 šaukštelis (aktyvios sausosios mielės)
  • Medus, 0.5 šaukštas
  • Kvietiniai miltai, 212.7g
  • Miltai, 0.7 puodelis (viso grūdo)
  • Jūros druska, 0.5 šaukštas
  • Pirmo spaudimo alyvuogių aliejus, 1 šaukštas
• Picos priedams:
  • Česnako skiltelė, 0.5 gvazdikėlis (smulkiai sumalti)
  • Alyvuogių aliejus, 2 šaukštai
  • Šviežia mocarela, 113g (supjaustyti dideliais kubeliais)
  • Vytintas kumpis (prosciutto), 56.7g (plonais griežinėliais)
• Salotoms:
  • Rukola, 3.5 puodelis (laisvai supakuotas), nuplauti ir pašalinti kieti stiebai.

Gaminimo eiga

1. Sumaišykite vandenį, mieles ir medų dideliame maišymo dubenyje arba stovinčio maišytuvo dubenyje. Leiskite pastovėti, kol suputos, apie 5 minutes. Sudėkite likusius ingredientus ir maišykite, kol susimaišys. Minkykite rankomis ant miltais pabarstyto paviršiaus 10 minučių arba mikseriu 5 minutes.
2. Įkaitinkite orkaitę iki 232°C. Jei naudojate kepimo akmenį, leiskite jam įkaisti orkaitėje 30 minučių.
3. Sumaišykite česnaką ir alyvuogių aliejų.
4. Padalinkite tešlą per pusę. Vieną tešlos gabalą iškočiokite į 30 cm apskritimą. Jei naudojate kepimo akmenį, tešlą iškočiokite ant picos žievelės arba ant pergamento. Kitu atveju iškočiokite ant lengvai miltais pabarstyto paviršiaus ir perkelkite į aliejumi išteptą kepimo skardą.
5. Šepetėlis nuo 1 iki 2 valg. česnako aliejaus ant tešlos. Pusę mocarelos išdėliokite aplink picą, o ant viršaus uždėkite 4 prosciutto riekeles. Kepkite iki tamsiai rudos ir traškios 10-12 minučių. Pakartokite su antruoju tešlos gabalėliu.
6. Kai pica išimama iš orkaitės, ant jos užpilamos rukolos salotos, saulėje džiovinti pomidorai, raudonasis svogūnas, balzaminis actas ir aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus. Šios salotos puikiai tinka ir vienos.

Restorano "Sentimentai" apžvalga

Siūlau prisiminti kiek maitinimo įstaigų Lietuvoje buvo prieš Lietuvai atkuriant nepriklausomybę. Sutikit, posakis, kad maitinimo įstaigos dar ir dabar dygsta kaip grybai po lietaus, nėra perdėtas. Tad matydamas pranešimus apie atsidarančias vis naujas maitinimo įstaigas aš norėčiau nuraminti tuos, kuriuos apniukusios pesimistinės mintys - Lietuvoje gyvenimas tik gerėja. Tad jums leidus apie vieną iš paminėtų maitinimo įstaigų restoraną „Sentimentai“ šiandien ir papasakosiu.

Nors restoranas suteikia galimybę prisėsti prie pievoje išmėtytų stalelių, mes visgi su Katiniene pasirenkame stalelį įstiklintoje terasoje. Nes joje vienintelėje, dėka atidarytų stiklinių terasos vitrininių langų yra jaučiamas lengvas skersvėjis, kuris neleido užtrokšti tos dienos kaitroje. Jau ne pirmą kartą įsitikinu, kad pasiteirauti apie tai, ko virtuvė neturi pas meniu atnešusį padavėją mintis labai gera, nes tada jis stabtelėjęs pasakoja tikrąją padėtį virtuvėje. Štai ir šį kartą bandantį pabėgti padavėją užklupau minėtu klausimu. Po ko jis išsidavė, kad virtuvėje nėra poros patiekalų su žuvimi ir dar nėra bulvinių blynų.

Meniu kainos lyg patvirtinimas to, kad Lietuvoje gyvenimas tik gerėja. Tai patvirtina ir padavėjas, kurio paklausęs kiek kainuoja cepelinai, sužinojau jog jų kaina tik 10 eur. Pirmų patiekalų teko palaukti apie 30-40 min. Nors mes niekur lyg ir neskubėjome, bet būtų malonu, kad apie tai, kiek virtuvė vėluos su užsakymu, padavėjas informuotų priimdamas užsakymą. Jei būtų pasakęs, kad virtuvė apkrauta darbu ir užsakymo teks laukti apie valandą, mūsų tai būtų neišgąsdinę. O sulaukę užsakymo po 30-40 min. mes net būtume apsidžiaugę, kad mūsų užsakymą pagamino greičiau nei buvo įspėta.

Patiekalų apžvalga

• Šefo sriuba su mėsa - 7,00 eur. Jei ne lėkštės nuteleškuoti kraštai, kurie greičiausiai atsirado padavėjui beskubant patiekti mums užsakymą, sriubai turėčiau tik vieną pretenziją - jos buvo mažai. Nes Katinienė paskanavusi šaukštą sriubos užsimanė dar kelių, tad teko su ja dalintis sriuba. Mėgstu tokias sriubas, kurias valgydamas su kiekvienu jos šaukštu atrandi vis naują skonį, kurį suteikia sriubai vis kitas ingredientas.
• Tuno salotos - 14,00 eur. O tuno salotoms aš net sugalvojau pavadinimą - moteriškas bučinys. Nes jos manau sukurtos būtent moterims, kurios labiau nei vyrai mėgsta saldesnius poskonius. O šiose salotose tą mintį puikiai išpildė uogos.
• Veršiuko kepenėlių steikas - 18,00 eur. Pasirinkdamas pagrindinį patiekalą ir užsakydamas veršiuko kepenėlių steiką turėjau vidinių baimių, kad gal patiektas kepsnys bus kiek perkeptas. Ir tos abejonės išgaravo po pirmo steiko kąsnio. Iš pradžių pagalvojau gal reiks prie jo padažo, bet net ir jo neprireikė. Puikiai kepenėles papildė bulvių košė su keptomis daržovėmis. Pirmą kartą gyvenime džiaugiausi, kad Katinienei nepatinka kepenėlės. Gal nuskambėjo egoistiškai, bet veršienos kepenėlės buvo per skanios, kad jomis reiktų dar dalintis.
• Sprandinė glazūruota garstyčiomis - 16,00 eur. Katinienė sprandinės kepsnio man atrėžė tokį siaurą juostelę paskanauti, kad vienu momentu susimąsčiau, ar ji tik neskaito mano minčių, ir ar nebus perskaičius mano savanaudiškų pamąstymų apie kepenėles. Abu patiekalai skanūs, aš gal tik restoranui rekomenduočiau naudoti įvairesnius garnyrus prie skirtingų patiekalų.
• Cepelinai su mėsa - 10,00 eur. Cepelinai nuotraukoje atsirado tikrai ne per klaidą. Tiesiog Katinienei išsirinkus obuolių pyragą, aš nusprendžiau ne tik save, bet ir heiterius palepinti cepelinais. Tiesa, cepelinai buvo skanūs, o labiausiai patiko jų mėsa. Seniai kur bevalgiau cepelinus, kad jausčiau tokį stiprų mėsos skonį.
• Firminis desertas - 7,00 eur. Obuolių pyragas mane perkėlė į tuos laikus, kai kažką panašaus valgiau Klaipėdoje bare „Juodas katinas“. Tas obuolių skonis, kurio neužmuša plonytis tešlos sluoksnis…

Įvertinimas

Gerdamas naminę girą, kuri kažkiek padėjo malšinti karštos dienos sukeltą troškulį aš džiaugiausi, kad Karklėje atsirado dar viena maitinimo įstaiga verta ne tik mano dėmesio, bet ir to, kad šią vietą galėčiau rekomenduoti jums. Taip, kainos restoranuose tokios, kad tas, kuris galvoja, jog gyvenimas Lietuvoje blogėja, į juos neužsuka. Bet jei jūs mąstote kitaip ir norite su šeimyna ištrūkti iš miesto, galiu jums drąsiai rekomenduoti šį restoraną. O vertindamas šį restoraną 5/5 tęsiu duotą pažadą mus aptarnavusiam padavėjui.

---