Lietuvoje populiariausia - juodoji arbata. Šiuo metu apskritai išauga arbatos vartojimas. Populiaresniu pasirinkimu tampa stipraus charakterio, ryškaus skonio šildančios arbatos su įvairiais priedais: imbieru, ženšeniu, apelsinu, cinamonu, kitais ryškiais ingredientais.
Tam tikros arbatos rūšys pasižymi įvairiu sveikatinančiu ar net gydančiu poveikiu. Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, skaudančią gerklę, pirmas gydytojo patarimas - gerti daug arbatos. Tokiu atveju šilta arbata yra naudingas gėrimas - dėl to sutaria ir tradicinės, ir netradicinės (holistinės) medicinos sistemos. Šilta ji stimuliuoja kraujotaką, greitina medžiagų apykaitą, skatina skysčių išsiskyrimą, t.y. „plauna“ organizmą.
Jei arbatos geriate daug (o peršalus per dieną patartina išgerti jos šiltos kelis puodelius), geriau rinktis švelnesnes rūšis: baltosios arbatos ir žolelių mišinius, švelnią žaliąją, uždegimą veikiančius žolelių mišinius. Geriau nesaldinti, gerti lėtai, nedideliais gurkšneliais. Arbata su imbiero šaknimi, saldymedžiu, ženšenio šaknimi ne tik sušildys, „išplaus“ organizmą, bet ir pagelbės imuninei sistemai kovoti su simptomus sukėlusia infekcija. Tiesa, arbatos su ženšeniu ir imbiero šaknimi nereikėtų gerti, jei smarkiai karščiuojate.
Medžiagos, veikiančios imuninę sistemą ir gerinančios organizmo gebėjimą prisitaikyti „stresinėje“ situacijoje, arbatos mišiniuose nėra dažnos. Paprastai arbatos mišiniuose yra augalų, kurie veikia priešuždegimiškai (ramunėlė, medetkos), arba veikia audinius: gleivines, bronchų epitelį, skatindamos sekreciją (čiobrelis, saldymedis). Ženšenio šaknis, ashwaghanda, ežiuolė - tikrieji imunomoduliatoriai - arbatose irgi sutinkami. Tokią arbatą svarbu teisingai paruošti ir gerti reikėtų ilgesnį laiką, kad išryškėtų teigiamas ilgalaikis poveikis imuninei sistemai.
Tradicinė medicina labiau domisi ne augalo, kaip komplekso, poveikiu ir savybėmis, o atskirų medžiagų poveikiu organizmui. Jei kalbame apie camelia sinensis - augalą, iš kurio fermentuojant sukuriamos juodoji, žalioji, geltonoji, baltoji arbata ir visa ulongų šeimyna, pirmiausia galvojame apie teino (ksantinas, kavoje vadinamas kofeinu) poveikį: jis stimuliuoja, išplečia smegenų ir inkstų kraujagysles, gerina koncentraciją, smegenų darbą, kilsteli kraujospūdį, dažnina širdies susitraukimus, gerina kraujotaką.
Tinkamas arbatos paruošimas
Arbata yra vandeninė augalo ištrauka. Ruošiant svarbi ir vandens temperatūra, ir laikas - kiek ilgai augalo dalys yra vandenyje ir kiek tirpių medžiagų patenka į tirpalą. Vėsdamas tirpalas nuolat keičiasi - tirpios medžiagos sudaro junginius, kurie vėl gali skilti. Svarbu arbatą pasiruošti šviežią, gerti šiltą. Mano patarimas: negerkite atšalusios juodos arbatos. Ir gėrimų su šalta juoda arbata rinktis nepatarčiau, ypač gazuotų. Tiesa, tokiuose gėrimuose arbatos paprastai nebūna. Neplikykite žalios arbatos verdančiu vandeniu, nes ji apkars.
Įprastai lietuviai arbatą skanina cukrumi, medumi, citrina, rečiau - pienu. Kaip arbatos fanas pasakysiu, kad nerekomenduoju arbatą skaninti citrina ir (arba) medumi, nes tai stipriai pakeičia jos skonį. Medus karštame vandenyje paranda naudingas savybes. Jei naudojate medų organizmo funkcijoms pagerinti, jis gali būti tirpinamas ne karštesniame nei 35-40 laipsnių vandenyje. Paprastai arbata yra plikoma daug karštesniu vandeniu. Todėl neverta tikėtis, kad šaukštas medaus karštoje arbatoje suteiks organizmui papildomos naudos. Arbatos gardinimas pienu yra skonio reikalas. Dėčiau lygybės ženklą tarp juodos arbatos su pienu ir juodos kavos su pienu. Pieną rekomenduoju naudoti ruošiant prieskonines arbatas. Pienas ir šaukštelis medaus subalansuoja prieskoninės arbatos skonį.
Paruoškite arbatą: 3 g arbatos užpilkite karštu virintu vandeniu, palaikykite 5-8 minutes ir ištraukite arbatžoles. Tradicinis variantas - į pieną (karvės, riešutų, sojų - rinktis mėgstamą) įberkite prieskoninės arbatos mišinį, kurio sudėtyje yra ciberžolės, imbiero, cinamono, kardamono, pakaitinkite keletą minučių (užvirti nereikia), pamaišykite ir išpilstykite į puodelius.
Mongoliška arbata su... Tiesa, Mongolijos stepėse arbata neauga. Tačiau stepių klajoklius arbata nuo seniausių laikų pasiekdavo iš Kinijos. Iš šios energizuojančios žolelės buvo gaminamas daug kalorijų ir baltymų turintis, jėgas atšiauriomis sąlygomis palaikantis gėrimas. Tokį gėrimą galima gaminti tiek vien su juodąja arbata, tiek įmaišius šiek tiek pu erh arbatžolių. Antru atveju, gėrimas bus kvapnesnis ir autentiškesnis. Juodosios kiniškos ir pu erh arbatų arbatžolių mišinį užpilkite puse litro vandens ir pavirkite 6-8 minutes. Tada užpilkite litru pieno ir kaitinkite ant silpnos ugnies, kol užvirs. Keptuvėje ištirpinkite 30 g sviesto ir pakepinkite jame 40 g miltų. Galite įdėti ir sorų kruopų. Mišinį supilkite į arbatą su pienu, įdėkite šaukštelį druskos, dar kartą užvirkite.
Lietuvoje jau privaloma ženklinti daugiau kaip 150 mg/l kofeino turinčius gėrimus, maisto produktus ir maisto papildus su kofeinu. Šis reikalavimas netaikomas kavai, arbatai ir su jais pagamintiems gėrimams. Kodėl rytą pradedame puodeliu kavos? Tie, kurie išdidžiai pareiškia, kad kavos negeria, susiverčia juodosios ar žaliosios arbatos stiklinę. Ar susimąstėte, kodėl kavinių miestuose daugiau nei alkoholio parduotuvių?
Kofeinas: nauda ir rizika
Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas teigia, kad puodelyje kavos yra 50-150 mg, puodelyje arbatos - per 50 mg, o pusės litro kolos gėrime - per 35 mg kofeino. Ir priduria, kad žmogus vidutiniškai kasdien suvartoja 150-225 mg kofeino, kurio 75 proc.
Kofeino kiekis gėrimuose priklauso ne tik nuo augalo rūšies, bet ir nuo metų laiko, kai jis nuskinamas. Priklauso ir nuo užplikymo būdo, mat kofeinas, esant aukštai temperatūrai, skyla. Plikant arbatą verdančiu vandeniu gali suskilti apie 80 proc. kofeino. Dėl plikymo būdo kavos puodelyje yra du kartus daugiau kofeino negu tokiame pačiame kiekyje arbatos, nors kavos pupelėse, kaip minėjome, kofeino mažiau negu arbatos lapuose.
Kofeino gausu ir maisto produktuose - šokolade, ledinukuose ir net bulvių traškučiuose. Lietuvoje kofeinas, kaip atskiras vaistas, neregistruotas, tačiau galima prekiauti Europos Sąjungos šalyse registruotu „Peyona“. Tik šis vaistas iki mūsų rinkos neatkeliauja. Užtat kofeino yra net 17-oje kitų vaistų. Tarp jų ir plačiai vartojami askofenas, paracetamolis, koldreksas, citramonas, gripostadas, panadolas. Jų sudėtyje yra apie 30-40 mg kofeino.
Konventerio universiteto iš Didžiosios Britanijos sporto ekspertai išsiaiškino, kad kofeinas stiprina raumenų tonusą. Atlikus tyrimus paaiškėjo ir tai, kad kasdien po du puodelius kavos išgeriančių moterų organizme yra didesnis estrogeno kiekis nei tų, kurios negeria kavos. Vadinasi, šių moterų lipido didesnis. Per kitą tyrimą mokslininkai nustatė, kad sporto ir kofeino derinys net 62 proc. sumažino tikimybę susirgti odos vėžiu.
Pasirodo, kad kofeino žala priklauso nuo žmogaus, kuris jį vartoja. Ir tai lemia genai. Tiems žmonėms, kurie turi vadinamąjį lėtąjį geną, rizika susirgti miokardo infarktu auga su kiekvienu išgertu puodeliu kavos. Užtat turintiesiems greitąjį geną infarkto rizika mažesnė išgėrus tris puodelius kavos per dieną nei tiems, kas jos iš viso negeria.
- Britų mokslininkai teigia, kad žvalinantis kavos poveikis - tik iliuzija. Tai paaiškėjo atlikus eksperimentą su 88 savanoriais - jiems buvo pažadėta kavos su kofeinu, o gavo be jo. Šie žmonės, išgėrę gėrimą, vis tiek jautėsi žvalesni nei prieš tai.
- Norėdami ištirti kofeino ir kitų stimuliatorių psichologinį poveikį, mokslininkai sumaitino jų vorams ir pažiūrėjo, kokius jie mezga voratinklius. Marihuanos poveikis pasireiškė lėtai pinamais, netvarkingais ir neišbaigtais voratinkliais, o amfetaminas lėmė greitą, tačiau irgi netvarkingą tinklų mezgimą.
- Mažina rūkymo žalą - rūkaliams rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu 7 kartus didesnė nei kitiems.
- Laikinai pagerina dėmesį, suvokimą, atmintį, refleksus ir netgi mokymosi tempą.