Prasidėjus šaltajam žiemos sezonui karštos arbatos puodelis tampa įprastu dienos ar vakaro ritualu.

Viliojantis žolelių aromatas ir maloni karšto gėrimo šiluma leidžia atsipalaiduoti po dienos darbų ir pasimėgauti akimirka ramybės.

Rudenį bei žiemą arbatos nuperkama tris kartus daugiau nei šiltuoju metų laiku, teigia cinamonija.lt bendrasavininkas V.Gudiškis.

Pasaulyje apstu įvairiausių arbatos rūšių, bet šį kartą - apie labiausiai paplitusias ir dažniausiai vartojamas juodąją bei žaliąją arbatas.

Juodoji ir žalioji arbata: pagrindiniai skirtumai

Faktas tas, jog tiek juodoji, tiek žalioji arbata yra pagamintos iš tų pačių arbatmedžio lapų, skiriasi tik lapelių apdirbimo procesas.

Juodosios arbatos gamybai pasitelkiama oksidacija (būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna tamsią spalvą bei sodrų skonį), o žaliosios arbatos lapeliai yra apdorojami taip, kad būtų išvengta oksidacijos proceso - dėl to lapeliai yra daug šviesesnės spalvos.

Žalioji arbata

Žaliojoje arbatoje gausu galingo antioksidanto EFCG (epigalokatechin-3-galato), kuris, nepaisant kitų arbatoje esančių polifenolių, laikomas stipriausiu bei labiausiai atsakingu už žaliosios arbatos teikiamą naudą sveikatai.

Tyrimais nustatyta, jog EFCG gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, sumažinti žalingą amiloidinių plokštelių poveikį, besikaupiančių Alzheimerio liga sergančių žmonių organizme, mažina uždegimo riziką, turi raminamojo poveikio.

Šis antioksidantas gali pažeisti bakterijų ląstelių sieneles ir sumažinti tam tikrų virusų perdavimą.

Žalioji arbata gali stimuliuoti smegenų veiklą.

L-teaninas, esantis žaliojoje arbatoje, padidina slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumą, kuris turi nerimą slopinančio poveikio, be to - padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse (alfa bangos sklinda tuomet, kai žmogus atsipalaidavęs, nurimęs, paniręs į lengvą meditacijos būseną).

Tyrimai rodo, jog kofeino ir L-teanino derinys gali turėti ypač stipraus poveikio smegenų funkcijai gerinti.

Žalioji arbata gali ne tik pagerinti smegenų veiklą, bet ir apsaugoti smegenis senstant.

2019 metais atliktame tyrime nustatyta, jog reguliariai arbatą geriančių asmenų kognityvinės (pažinimo) funkcijos yra geresnės.

Paprastai kalbant, smegenys greičiau ir geriau apdoroja gaunamą informaciją.

Žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai turi apsauginio poveikio neuronams, dėl to padeda užkirsti kelią Alzheimerio, Parkinsono ligoms ar demencijai.

Žalioji arbata gali sumažinti nemalonų burnos kvapą.

Tie patys katechino junginiai, prisidedantys prie smegenų gerinimo funkcijos, atlieka dar vieną - bakterijų slopinimo f-ją, mažindami infekcijų riziką.

Tyrimai rodo, jog žalioji arbata gali pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje.

Remiantis 7 atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 287 tūkst. asmenų) duomenimis, žaliąją arbatą geriančių asmenų rizika susirgti diabetu sumažėjo 18 proc.

Nors mokslininkai dar turi dvejonių, visgi tam tikri tyrimai rodo, jog šios arbatos gėrimas gali padėti reguliuoti svorio augimą.

Atsižvelgiant į tai, jog tam tikri žaliosios arbatos junginiai gali padėti apsisaugoti nuo vėžio bei širdies ligų, logiška, jog ji gali lemti ir ilgesnį gyvenimą.

Japonijoje atliktas tyrimas rodo, jog asmenys, per dieną išgeriantys maždaug 5 puodelius žaliosios arbatos, ženkliai sumažina mirties dėl širdies ligų tikimybę.

Žaliąją arbatą patartina atsakingai vartoti asmenims, kurių organizme trūksta geležies, kadangi arbatoje esantys katechinai gali paveikti geležies absorbaciją.

Juodoji arbata

Juodosios arbatos sudėtyje esantys teaflavinai teikia daug naudos sveikatai - šie polifenoliai gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.

Tyrimo metu buvo išaiškinta, jog teaflavinai gali sumažinti plokštelių susidarymo kraujagyslėse riziką, kadangi sumažina uždegimą bei padidina azoto oksido, kuris padeda kraujagyslėms išsiplėsti, kiekį.

Taigi, juodoji arbata prisideda prie širdies bei kraujagyslių apsaugos.

Antioksidantai padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus bei sumažinti ląstelių pažeidimo riziką.

Ir nors antioksidantų yra daugelyje papildų, visgi geriausiai pasisavinami gaunami su maistu bei gėrimais.

Tyrimai parodė, jog juodosios arbatos gėrimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį.

Asmenų, išgėrusių per dieną penkis puodelius arbatos, ir kurių cholesterolio kiekis kraujyje šiek tiek padidėjęs, - cholesterolio kiekis sumažėjo 11 proc..

Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti palaikyti sveiką žarnyną, skatindami gerųjų bakterijų augimą bei slopindami blogųjų bakterijų, tokių, kaip salmonelės, augimą.

Be to, juodoji arbata turi antimikrobinių savybių, kurios naikina kenksmingas medžiagas bei pagerina žarnyno bakterijas ir stiprina imunitetą, nes padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinę.

Atlikti tyrimai parodė, jog asmenims, kurie 6 mėnesius kasdien išgerdavo po 3 puodelius juodosios arbatos, žymiai sumažėjo sistolinis bei diastolinis kraujospūdis.

Kadangi juodoji arbata yra labiausiai oksiduota arbatos rūšis ir joje gausu taninų, kurie turi rauginančių savybių, gausus juodosios arbatos vartojimas gali nulemti sunkesnį virškinimo procesą.

Žmonėms, turintiems skrandžio problemų, reikėtų riboti šios arbatos gėrimą arba plikyti arbatžoles kuo trumpiau.

Taip pat juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino, todėl šią arbatą atsargiai turėtų vartoti asmenys, jautrūs kofeinui.

Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau kaip 4-5 puodelius juodosios arbatos, nes toks kiekis kofeino gali turėti blogos įtakos sveikatai.

Bendri privalumai

Tiek žaliojoje, tiek ir juodojoje arbatoje gausu apsauginių antioksidantų, saugančių širdį.

Tyrimai taip pat parodė, jog abiejų rūšių arbata buvo vienodai veiksminga padedant mažinti cholesterolio kiekį organizme.

Abi arbatos rūšys padeda mažinti kraujospūdį.

Tyrimų metu nustatyta, jog asmenims, gėrusiems 1-3 puodelius žaliosios arbatos per dieną, širdies priepuolio bei insulto rizika sumažėjo 36 proc., tuo metu gėrusiems po vieną puodelį - 19 proc.

Juodosios arbatos atveju širdies priepuolio bei infarkto rizika sumažėjo 11 proc.

Žaliojoje bei juodojoje arbatose yra visiems žinomo stimuliatoriaus kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių adenoziną, suteikia budrumo, gerina atmintį.

Taip pat padeda išsiskirti nuotaiką gerinančius neurotransmiterius, tokius, kaip dopaminas bei serotoninas.

Tiek juodojo, tiek ir žalioji arbata pasižymi labai panašiomis savybėmis.

Kaip bebūtų, abiejų rūšių arbatos ruošiamos iš to paties augalo, skiriasi tik apdirbimo procesas - juodoji arbata yra fermentuota, žalioji - ne.

Žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, kurie saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų.

Tuo metu gaminant juodąją arbatą, fermentacijos proceso metu polifenoliai oksiduojasi į pigmentus ir gali prarasti antioksidacinį poveikį.

Ko gero, tai vienintelis faktas, leidžiantis žaliajai arbatai nedidele persvara iškovoti naudingesnės arbatos titulą“, - teigia cinamonija.lt įkūrėjas V.Gudiškis.

Kofeinas arbatoje

Kofeinas arbatoje pirmą kartą buvo atrastas 1827 metais ir iš pradžių buvo vadinamas „teinu“.

Dar vienas mitas, pasitaikantis lyginant arbatoje ir kavoje esantį kofeiną, yra tai, kad arbatoje kofeino yra neva daugiau nei kavoje.

Jeigu lygintume sausą kavą ir arbatą, tai būtų tiesa - bet virtoje arbatoje kofeino yra mažiau nei kavoje.

2004 metais britų atliktas ir plačiai publikuotas tyrimas pažvelgė į vartotojų pasiruoštus 200 puodelių arbatos.

Arbatoje esančio kofeino kiekį lemia daugybė veiksnių - įskaitant virimo metodą bei laiką, taip pat plikymo procesą.

Tyrimai rodo, kad lapų pozicija ant arbatmedžio turi įtakos arbatoje esančio kofeino kiekiui.

Didžiausią įtaką kofeino kiekiui turi vandens kiekis bei temperatūra - o taip pat ir plikymo laikas.

Juodosios, ulongo, žaliosios ir baltosios arbatos lapai turi panašų kofeino kiekį.

Daug kofeino turintys ir labiausiai išsiskiriantys arbatų porūšiai yra šie: sidabrinės adatos (baltoji arbata), gyokuro (žalioji arbata), mača (žalioji arbata), asamo (juodoji arbata), ceilono (juodoji arbata) ir dardžilingo (juodoji arbata).

Be to, reikėtų turėti omenyje, kad maišeliuose esanti sutrupinta arbata perduoda daugiau kofeino nei biri arbata.

Pastaruoju metu daug nuogastaujama dėl galimų kofeino sukeliamų pavojų.

Tolerancija kofeinui žmonių tarpe skiriasi ir yra paplitusi nuomonė, kad kofeinui netolerantiški žmonės turėtų vartoti arbatą be kofeino.

Populiarus mitas, kad galima pačiam pasigaminti arbatą be kofeino, trumpai užplikius arbatą ir išpylus šį skystį.

Manoma, kad tokiu būdu užplikius arbatą, kofeinas yra tarsi „nuplaunamas“.

Tačiau tai nėra tiesa: kofeinas išsiskiria per ilgesnį laiko tarpą, todėl per pirmas 30 sekundžių išskiriama apie 20-30 procentų kofeino (šis kiekis priklauso nuo arbatos lapų bei jų apdorojimo proceso).

Svarbu tai, kad antioksidantai bei kitos naudingos arbatoje esančios medžiagos yra išskiriamos greičiau nei kofeinas.

Jeigu norite gerti arbatą be kofeino, tada vertėtų gerti žolelių arbatą.

Visa tikra arbata atkeliauja iš to paties augalo - kininio arbatmedžio, kuriame yra kofeino.

Kiek kofeino yra kavoje ir arbatoje?

Arbatos lapuose yra 3,5 proc. kofeino, o kavos pupelės turi 1,1-1,2 proc. šios medžiagos.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog kavos paruošimo procese naudojamas karštesnis vanduo, kuris iš kavos pupelių „ištraukia“ daugiau kofeino.

Arbatos rūšys ir paruošimas

Juodosios, žaliosios ir baltosios arbatos lapai yra išgaunami iš to paties augalo - Camellia sinensis, bet skiriasi jų nuėmimo laikas ir oksidacijos lygiai.

Juodi arbatos lapai yra oksiduoti, ir būtent šis procesas suteikia jiems stipresnį skonį.

Tuo tarpu baltosios ir žaliosios arbatos lapai nėra oksiduoti.

Puodelis juodos arbatos turi 47 mg kofeino, žalios - 20-45 mg, o baltosios - nuo 6 iki 60 mg kofeino.

Kofeino kiekį nulemia ir arbatos paruošimo būdas.

Kavos rūšys ir paruošimas

Vidutinis puodelis kavos turi apie 95 mg kofeino.

Anksčiau buvo manoma, kad daugiau šios medžiagos turi iki tamsios spalvos skrudintos kavos pupelės, tačiau pastarųjų metų tyrimai parodė, kad pupelių skrudinimas niekaip neįtakoja kofeino kiekio.

Vis dėlto, espresso kava turi daugiau kofeino, o kuo karštesniu vandeniu užpilamos pupelės, tuo daugiau kofeino išsiskiria.

Štai viskas, ką turėtumėte žinoti apie kofeiną kavoje ir arbatoje.

Kofeino kiekis skirtingose kavos rūšyse

Viengubas espresas (30-50 ml) turi apie 63 mg kofeino.

Dvigubas - apie 125 mg.

Plikytos kavos puodelyje (~235 ml) yra apie 70-140 mg kofeino (vidurkis - 95 mg).

Tirpioje kavoje kofeino nedaug - 30-90 mg, kavoje be kofeino jo yra 0-7 mg.

Kava ir sveikata

Dauguma Europos šalių kardiologų rekomenduoja širdies ligomis sergantiems ligoniams neviršyti kasdienės 200 mg kofeino normos.

Didelis kofeino kiekis kiek dirgina skrandį, sutrikdo kai kurių vitaminų ir mikroelementų pasisavinimą.

Dėl sumažėjusio kalcio kiekio gali suaktyvėti osteoporozės vystymasis.

Šiais atvejais neigiamą kavos poveikį galima pašalinti geriant kavą su pienu - taip papildomos kalcio atsargos organizme, be to, balinta kava silpniau dirgina skrandį.

Kava taip pat gali sutrikdyti B grupės vitaminų pasisavinimą, dėl to gali atsirasti kai kurių nervų sistemos ir odos sveikatos problemų.

Kava sumažina nuovargį, suteikia žvalumo ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Manoma, kad 100-300 mg kofeino per dieną padidina budrumą, fizinį aktyvumą, pagreitina mąstymą.

Anksčiau, kai buvo tyrinėjamas kavos poveikis sveikatai, tyrėjai atkreipdavo dėmesį tik į tai, kaip organizmą veikia kofeinas.

Tačiau kavoje yra ir kitų sudedamųjų medžiagų.

Ir žalia, ir skrudinta kava turi niacino (B grupės vitamino), chloro grupės rūgščių, aminorūgščių, mineralinių druskų, cukraus ir lipidų.

Skrudinimo metu chloro rūgštys pakinta, todėl kava įgauna specifinį skonį.

Chloro rūgštys veikia tam tikrus smegenų centrus, vadinamuosius malonumo, skausmo, bei stimuliuoja kai kuriuos kitus centrus.

Mažytis espresso padės, kai reikia staiga padidinti dėmesio koncentraciją, intensyviau mąstyti, tačiau neverta ja piktnaudžiauti, kadangi didesnis kofeino kiekis sukels irzlumą ir net padidins nuovargį.

Kavą su pienu ar grietinėle gali rinktis tie, kuriems padidėjęs skrandžio rūgštingumas, o kapučino - malonus būdas praleisti pusvalandį šnekučiuojantis su draugais ar aptariant verslo reikalus.

Vis dėlto kava su grietinėle, kapučino, airiška kava - tai ir papildomos kalorijos, todėl besiskundžiantys antsvoriu tokia kava turėtų mėgautis rečiau.

Taigi geriant kavą svarbiausia atsižvelgti į savo organizmo poreikius, o saikingumas svarbu kalbant ir apie šį gėrimą.

Pastaraisiais metais atliktų mokslinių tyrimų rezultatai suteikė naujos informacijos apie kavos vartojimo poveikį sveikatai ir paneigė bendrą vyraujantį įsitikinimą, kad kava dažniausiai kenkia žmogaus organizmui.

Naujausių tyrimų duomenimis, kavos komponentai palaiko žmogaus sveikatos funkcionalumą skatindami organizmo fermentinę sistemą, be to, saugo nuo uždegiminių reakcijų.

Tačiau eksperimentinių tyrimų išvados dažnai prieštaringos, todėl reikia atlikti papildomus tyrimus, kad būtų paaiškintas šių bioaktyvių komponentų veikimo mechanizmas.

Geriantiems kavą gali grėsti mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų (įskaitant širdies priepuolį, širdies nepakankamumą ir insultą), 2 tipo diabeto, neurodegeneracinių ligų (Parkinsono, Alzheimerio), depresijos, cirozės, podagros, gimdos ir kepenų vėžio, ankstyvosios mirties rizika (dėl kofeino ir polifenolių), be to, gali pagerėti (iki 42 %) erekcijos disfunkcija, padidėti ištvermė ir atitolti nuovargis.

Priežastis, kodėl kava gali būti naudinga, vis dar nėra tiksliai žinoma.

Vienas iš veiksnių, be abejo, gali būti kofeinas, tačiau daugelyje tyrimų nėra atskirta, ar gerta kava turėjo kofeino, ar buvo be jo.

2016 m. birželio mėnesio ataskaitoje PSO (Pasaulinė sveikatos organizacija) oficialiai išbraukė kavą iš galimai kancerogeninių maisto produktų sąrašo.

2015 m. Mitybos gairių patariamasis komitetas (angl. Dietary Guidelines Advisory Committee) nuodugniai išnagrinėjęs įrodymus paskelbė, kad saikingas kavos vartojimas (3-5 puodeliai per dieną) gali būti priskirtas prie sveikos mitybos įpročių.

Pasaulinis vėžio tyrimų fondas (angl. World Cancer Research Fund International) taip pat padarė išvadą, kad kavos vartojimas susijęs su mažesne kelių rūšių vėžio rizika.

Didžiausia nauda sveikatai pastebėta, jei išgeriama 3-4 puodeliai kavos per dieną; išgėrus daugiau nei 4, kava papildomos naudos nesuteikia.

Atlikti tyrimai taip pat padėjo nustatyti, kad moterys, kurios gėrė kavą, turėjo didesnę lūžių ir nėštumo komplikacijų riziką.

Tačiau, pasak tyrėjų, kava atrodo saugi gerti.

Patarimai vartojantiems kavą:

• Jei nesate kavos mėgėjas, jos visai nebūtina pradėti gerti.
• Jei kavą mėgstate, turėtumėte nurimti: ir po dešimtmečius trukusių tyrimų vis dar negalima rasti tvirto ryšio tarp kavos vartojimo ir vėžio.
• Tačiau kavos vartojimas, priešingai, turi nemažai naudos sveikatai.
• Beje, nesu tikra, kad įrodymai pakankamai galingi, jog galima būtų rekomenduoti gerti daugiau kavos.
• Verta paminėti, kad kai kurie žmonės yra gana jautrūs kavos šalutiniam poveikiui.
• Saikingai gerkite kavą.
• Nors neturime įrodymų, kad gerti šešis ar daugiau kavos puodelių pavojinga, vartojant saikingai šalutinio poveikio rizika mažesnė.
• Negerkite labai aukštos temperatūros kavos (t. y. aukštesnės nei 65 °C).
• Be galimos stemplės vėžio rizikos, yra pavojus nusideginti.
• Pupeles ar maltą kavą laikykite nepermatomame inde kambario temperatūroje, atokiau nuo saulės spindulių.
• Vėsioje tamsioje spintelėje būtų idealu.
• Dėl drėgmės, oro, šilumos ir šviesos kavos kvapas gali kisti.
• Kavos pakuotė ilgai neišlaiko kavos, todėl didesnius kavos kiekius perdėkite į hermetiškus indus.
• Kavą galima užšaldyti, jei ji laikoma labai hermetiškame inde: net ir nedidelis oro kiekis šaldiklyje kavai gali pakenkti.
• Maltą kavą išgerkite per kelias dienas, o nemaltas pupeles suvartokite per dvi savaites.
• Mitas, kad stipriau paskrudinta kava turi didesnę kofeino koncentraciją.
• Kaip tik atvirkščiai - mažiau paskrudinta kava turi didesnį kofeino kiekį.

Arabika ar robusta?

Viena geriausių baristų Lietuvoje, kavos ruošimo čempionatų dalyvė Paulina Palaikytė atkreipia dėmesį, kad ant kavos pakelio galime rasti pupelių rūšį, jų skrudinimo datą ir stiprumą, kilmės šalį ir siūlomą kavos ruošimo būdą - ši informacija gali padėti išsirinkti sau labiausiai patinkančią kavą.

Taigi pirmiausia kavos ruošimo ekspertė ragina atkreipti dėmesį į kavos pupelių rūšį.

Nors šių pasaulyje yra daugiau nei 60, pačios populiariausios ir labiausiai vertinamos yra arabikos ir robustos pupelės.

L. Jankevičius antrina baristai teigdamas, kad viena iš populiariausių maltos kavos rūšių ne veltui yra gaminama iš arabikos ir robustos pupelių mišinio - atitinkama proporcija pagaminta tokia kava savo skoniu, poveikiu, kokybe ir kaina įtinka kone kiekvienam.

„Robustos pupelių kava ne tik stipresnė energizuojančio poveikio atžvilgiu, jos ir skonis, šiek tiek primenantis žemę, - sodresnis.

Tad gaminant kavą iš robustos ir arabikos pupelių mišinio išgaunamas optimalus kavos stiprumo, malonaus skonio ir jos efekto derinys“, - sako L. Jankevičius.

Arabikos pupelės pasižymi švelnia rūgštele, maloniais poskoniais ir turi perpus mažiau kofeino nei robustos.

Apibendrinus abiejų rūšių kavos pupelių skonio savybes ir jų skirtumus galima padaryti tokias išvadas:

• Rūgštingumas. Arabikos pupelių didesnis nei robustos.
• Skonis. Arabika yra saldesnio ir malonesnio skonio nei robusta.
• Skonio natos. Robusta pasižymi sumedėjusio, žemiško ir netgi sudegusio kaučiuko skonio niuansais.
• Arabika skleidžia gėlių ir vaisių aromatą.

Robustos kavos pupelės naudojamos tirpiai kavai gaminti.

Net „brangiausiai pasaulyje kavai“, žinomai kaip Kopi Luwak (Kopi Luwak žaliava yra kavos pupelės, rastos palminių musangų - mažyčių, mielų, pozityviai atrodančių padarėlių - ekskrementuose), naudojamos robustos pupelės.

Robustos pupelės taip pat puikiai tinka kavos mišiniams paruošti, kad padidintų stiprumą ir kofeino kiekį.

Klimatas ir dirvožemio sudėtis svarbūs kalbant apie kavos kokybę, nes dirvožemyje esančių cheminių junginių ir mineralų nedideli kiekiai gali smarkiai pakeisti skonio ypatybes.

Labai svarbus ir aukštis virš jūros lygio, kuriame auga kavos pupelės.

Kavos ruošimo būdai

Kava gali būti ruošiama keliais skirtingais būdais, jie daro didelę įtaką jos aromatui, skoniui ir sudėčiai.

Kavos ruošimas - tai pupelių rinkimas, džiovinimas, skrudinimas, malimas ir virimas.

Beveik visais kavos ruošimo būdais pupelės turi būti sumalamos ir maišomos su karštu vandeniu gana ilgai, kad išgautume tą nuostabų skonį.

Dauguma kavos junginių, susiformavę skrudinimo metu, sukuria nepakartojamą kavos skonį ir kvapą, nors skrudinimo procesas suardo daugelį kavoje esančių polifenolių, pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu.

Galima išskirti tris pagrindinius kavos ruošimo būdus: 1) virta nefiltruota kava, 2) filtruota kava (tirpi) ir 3) kava be kofeino.

Kiekviena iš šių kavos rūšių yra susijusi su specifine kavos miltelių granuliacija, vandens ir kavos santykiu, temperatūra ir virimo laiku.

Gaminant kavą be kofeino ir filtruotą pašalinami tokie komponentai kaip kofeinas ir lipidų frakcija.

Šių procesų metu kavos pupelės patiria tam tikrų fizinių ir cheminių skonio bei antioksidacinių savybių pokyčių, o tai savo ruožu gali turėti įtakos biologiniam kavos poveikiui.

Filtruotoje kavoje yra mažiausias antioksidantų kiekis, o tirpioje - didžiausias.

Ir nors tirpioje kavoje - didžiausia polifenolių koncentracija, palyginti su filtruota kava (joje antioksidantų kiekis mažiausias), tirpioje yra dvigubai daugiau akrilamido nei šviežioje skrudintoje (akrilamidas nudažo produktą ruda spalva ir lemia savitą skonį, pripažįstamas kaip kancerogeninė medžiaga.

Tačiau atliktų tyrimų duomenys vis dar neleidžia teigti, kad kavos akrilamidas turi įtakos vėžiui formuotis.

Labiau tikėtina, kad karšti gėrimai ir maistas gali padidinti stemplės vėžio riziką).

Pagrindiniai kavos komponentai

Moksliškai įrodyta, kad kavoje yra didžiausia polifenolių koncentracija, palyginti su visais gėrimais, kuriuos vartoja žmonės.

Vidutinis 180 ml kavos puodelis suteikia 396 mg polifenolių, o tirpi kava - 316 mg.

Žalią kavos pupelę sudaro vanduo, angliavandeniai ir ląsteliena, baltymai ir laisvosios aminorūgštys, lipidai, mineralai (magnis), organinės rūgštys, chlorogeninės rūgštys, trigonelinas ir kofeinas.

Iš šių junginių, randamų žalioje kavoje, bioaktyvūs yra šie: chlorogeninė ir kvinino rūgštys, kofeinas, trigonelinas, tirpiosios skaidulos ir lipidų frakcijos diterpenai.

Chlorogeninė rūgštis

---