Arbata yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir įvairias rūšis.

Tarp jų ypatingai išsiskiria raudonoji, žalioji ir juodoji arbatos. Kiekviena iš šių arbatų turi unikalių savybių, skonio niuansų ir poveikį sveikatai. Arbata yra vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, turintis gilias tradicijas ir įvairias rūšis. Jungtinių tautų teigimu, arbata yra plačiausiai geriamas gėrimas po vandens pasaulyje. Iš daugelio skirtingų rūšių, JAV ir Didžiojoje Britanijoje dažniausiai geriama juodoji arbata.

Retas žino, jog tiek žalioji, tiek juodoji arbata gaminamos iš to paties Camellia sinensis augalo. Šių dviejų arbatų skonio skirtumas atsiranda dėl skirtingo lapelių apdorojimo - iš pradžių, abi arbatos nuskinamos, sudžiovinamos, sutrinamos ir suvyniojamos. Žaliosios arbatos paruošimas naudoti ties šiuo žingsniu ir pasibaigia, o tuo tarpu juodoji arbata dar kurį laiką vėdinama ore.

Gamybos procesas

Arbatų skirtumus nulemia tolimesnis jų gamybos procesas po to, kai yra nuskinami arbatmedžio lapai. Žaliajai arbatai gaminti nuskinti lapai yra greitai išgarinami arba kaitinami, kad būtų sustabdyta oksidacija - cheminis procesas, dėl kurio augalas paruduoja.

Juodosios arbatos gamybos metu arbatmedžio lapai yra susmulkinami ir paliekami oksiduotis prieš džiovinimo procesą. Tad šis papildomas juodosios arbatos apdorojimas joje sumažina dalį flavonoidų.

Juodosios arbatos gamybai pasitelkiama oksidacija (būtent dėl šio proceso juodoji arbata įgauna tamsią spalvą bei sodrų skonį), o žaliosios arbatos lapeliai yra apdorojami taip, kad būtų išvengta oksidacijos proceso - dėl to lapeliai yra daug šviesesnės spalvos.

Nauda sveikatai

Mokslininkai jau seniai tyrinėja įvairių arbatų naudą sveikatai. Vieni teigia, kad žalioji arbata yra naudingesnė sveikatai, o kiti - kad juodoji.Kelios didelės apimties atliktos studijos patvirtina, kad žmonės, kurie reguliariai vartoja arbatą, galimai susiduria su mažesne širdies smūgio rizika.

Kita vertus, to priežastis gali būti ir ta, jog žmonės, kurie geria arbatą, skiriasi ir kitais aspektais nuo tų, kurie jos nevartoja. Pasak H.Sesso, sunku nustatyti, ar tokie tyrimų rezultatai nulemti arbatos vartojimo, ar kitų veiksnių, lemiančių mažesnę širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

„Kai kurie ekspertai tiki, kad žalioji ir juodoji arbata gali turėti teigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių būklei, bet to nereikėtų vertinti vienareikšmiškai“, - teigia Harvardo medicinos mokyklos docentas.

Arbatoje yra gausu katechinų ir epikatechinų - organinių junginių, kuriems priskiriamos naudingosios savybės sveikatai.

Būtent šie organiniai junginiai priklauso augalinių medžiagų flavonoidų grupei“, - sako Harvardo medicinos mokyklos docentas dr. Howardas Sesso. Tyrimai rodo, kad flavonoidai padeda slopinti uždegimą organizme ir tai, savo ruožtu, gali apsaugoti nuo apnašų susidarymo arterijose.

Beje, žalioji arbata pasižymi didesniu kiekiu flavonoidų nei juodoji, rašoma „Harvad Health Publishing“.

Žalioji arbata

Žaliojoje arbatoje gausu galingo antioksidanto EFCG (epigalokatechin-3-galato), kuris, nepaisant kitų arbatoje esančių polifenolių, laikomas stipriausiu bei labiausiai atsakingu už žaliosios arbatos teikiamą naudą sveikatai.

• Tyrimais nustatyta, jog EFCG gali slopinti vėžinių ląstelių dauginimąsi, sumažinti žalingą amiloidinių plokštelių poveikį, besikaupiančių Alzheimerio liga sergančių žmonių organizme, mažina uždegimo riziką, turi raminamojo poveikio.
• Šis antioksidantas gali pažeisti bakterijų ląstelių sieneles ir sumažinti tam tikrų virusų perdavimą.
• Žalioji arbata gali stimuliuoti smegenų veiklą. L-teaninas, esantis žaliojoje arbatoje, padidina slopinančio neurotransmiterio GABA aktyvumą, kuris turi nerimą slopinančio poveikio, be to - padidina dopamino kiekį ir alfa bangų gamybą smegenyse (alfa bangos sklinda tuomet, kai žmogus atsipalaidavęs, nurimęs, paniręs į lengvą meditacijos būseną).
• Tyrimai rodo, jog kofeino ir L-teanino derinys gali turėti ypač stipraus poveikio smegenų funkcijai gerinti.
• Žalioji arbata gali ne tik pagerinti smegenų veiklą, bet ir apsaugoti smegenis senstant.
• 2019 metais atliktame tyrime nustatyta, jog reguliariai arbatą geriančių asmenų kognityvinės (pažinimo) funkcijos yra geresnės.
• Paprastai kalbant, smegenys greičiau ir geriau apdoroja gaunamą informaciją.
• Žaliojoje arbatoje esantys katechino junginiai turi apsauginio poveikio neuronams, dėl to padeda užkirsti kelią Alzheimerio, Parkinsono ligoms ar demencijai.
• Žalioji arbata gali sumažinti nemalonų burnos kvapą. Tie patys katechino junginiai, prisidedantys prie smegenų gerinimo funkcijos, atlieka dar vieną - bakterijų slopinimo f-ją, mažindami infekcijų riziką.
• Tyrimai rodo, jog žalioji arbata gali pagerinti jautrumą insulinui ir sumažinti cukraus kiekį kraujyje.
• Remiantis 7 atliktų tyrimų, kuriuose dalyvavo beveik 287 tūkst. asmenų) duomenimis, žaliąją arbatą geriančių asmenų rizika susirgti diabetu sumažėjo 18 proc.
• Žaliosios arbatos gėrimas skatina medžiagų apykaitą.
• Atsižvelgiant į tai, jog tam tikri žaliosios arbatos junginiai gali padėti apsisaugoti nuo vėžio bei širdies ligų, logiška, jog ji gali lemti ir ilgesnį gyvenimą.
• Japonijoje atliktas tyrimas rodo, jog asmenys, per dieną išgeriantys maždaug 5 puodelius žaliosios arbatos, ženkliai sumažina mirties dėl širdies ligų tikimybę.

Žaliąją arbatą patartina atsakingai vartoti asmenims, kurių organizme trūksta geležies, kadangi arbatoje esantys katechinai gali paveikti geležies absorbaciją.

Juodoji arbata

Juodosios arbatos sudėtyje esantys teaflavinai teikia daug naudos sveikatai - šie polifenoliai gali apsaugoti riebalų ląsteles nuo laisvųjų radikalų daromos žalos.

• Tyrimo metu buvo išaiškinta, jog teaflavinai gali sumažinti plokštelių susidarymo kraujagyslėse riziką, kadangi sumažina uždegimą bei padidina azoto oksido, kuris padeda kraujagyslėms išsiplėsti, kiekį. Taigi, juodoji arbata prisideda prie širdies bei kraujagyslių apsaugos.
• Juodoji arbata turi antioksidacinių savybių. Antioksidantai padeda iš organizmo pašalinti laisvuosius radikalus bei sumažinti ląstelių pažeidimo riziką. Ir nors antioksidantų yra daugelyje papildų, visgi geriausiai pasisavinami gaunami su maistu bei gėrimais.
• Tyrimai parodė, jog juodosios arbatos gėrimas gali sumažinti MTL cholesterolio kiekį.
• Asmenų, išgėrusių per dieną penkis puodelius arbatos, ir kurių cholesterolio kiekis kraujyje šiek tiek padidėjęs, - cholesterolio kiekis sumažėjo 11 proc..
• Juodojoje arbatoje esantys polifenoliai gali padėti palaikyti sveiką žarnyną, skatindami gerųjų bakterijų augimą bei slopindami blogųjų bakterijų, tokių, kaip salmonelės, augimą.
• Be to, juodoji arbata turi antimikrobinių savybių, kurios naikina kenksmingas medžiagas bei pagerina žarnyno bakterijas ir stiprina imunitetą, nes padeda atkurti virškinamojo trakto gleivinę.
• Atlikti tyrimai parodė, jog asmenims, kurie 6 mėnesius kasdien išgerdavo po 3 puodelius juodosios arbatos, žymiai sumažėjo sistolinis bei diastolinis kraujospūdis.

Kadangi juodoji arbata yra labiausiai oksiduota arbatos rūšis ir joje gausu taninų, kurie turi rauginančių savybių, gausus juodosios arbatos vartojimas gali nulemti sunkesnį virškinimo procesą. Žmonėms, turintiems skrandžio problemų, reikėtų riboti šios arbatos gėrimą arba plikyti arbatžoles kuo trumpiau.

Taip pat juodojoje arbatoje yra daugiau kofeino, todėl šią arbatą atsargiai turėtų vartoti asmenys, jautrūs kofeinui. Nerekomenduojama per dieną išgerti daugiau kaip 4-5 puodelius juodosios arbatos, nes toks kiekis kofeino gali turėti blogos įtakos sveikatai.

Bendra abiejų arbatų rūšių nauda

• tiek žaliojoje, tiek ir juodojoje arbatoje gausu apsauginių antioksidantų, saugančių širdį;
• tyrimai taip pat parodė, jog abiejų rūšių arbata buvo vienodai veiksminga padedant mažinti cholesterolio kiekį organizme;
• abi arbatos rūšys padeda mažinti kraujospūdį;
• tyrimų metu nustatyta, jog asmenims, gėrusiems 1-3 puodelius žaliosios arbatos per dieną, širdies priepuolio bei insulto rizika sumažėjo 36 proc., tuo metu gėrusiems po vieną puodelį - 19 proc. Juodosios arbatos atveju širdies priepuolio bei infarkto rizika sumažėjo 11 proc.;
• žaliojoje bei juodojoje arbatose yra visiems žinomo stimuliatoriaus kofeino, kuris stimuliuoja nervų sistemą, blokuodamas slopinamąjį neuromediatorių adenoziną, suteikia budrumo, gerina atmintį.
• Taip pat padeda išsiskirti nuotaiką gerinančius neurotransmiterius, tokius, kaip dopaminas bei serotoninas.

„Tai visgi - kuri arbata yra naudingesnė mūsų organizmui? Tiek juodojo, tiek ir žalioji arbata pasižymi labai panašiomis savybėmis. Kaip bebūtų, abiejų rūšių arbatos ruošiamos iš to paties augalo, skiriasi tik apdirbimo procesas - juodoji arbata yra fermentuota, žalioji - ne. Žaliojoje arbatoje gausu polifenolių, kurie saugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Tuo metu gaminant juodąją arbatą, fermentacijos proceso metu polifenoliai oksiduojasi į pigmentus ir gali prarasti antioksidacinį poveikį. Ko gero, tai vienintelis faktas, leidžiantis žaliajai arbatai nedidele persvara iškovoti naudingesnės arbatos titulą“, - teigia cinamonija.lt įkūrėjas V.Gudiškis.

Daugybė visame pasaulyje atliktų tyrimų įrodė, kad abiejų rūšių arbatų teigiamas poveikis sveikatai neabejotinas.

Arbatos kokybė

Dažnai kalbame apie arbatos (nesvarbu kokia rūšis) kokybę. Bet koks man (arbatos mėgėjui ar gėrėjui) skirtumas?

Kokią naudą man duoda ta arbatos KOKYBĖ??? Pabandysiu konkrečiai ir koncentruotai pateikti keletą minčių, kodėl verta rizikuoti, mokėti brangiau (na geras daiktas turi savo kainą) ir gerti tą skanų gėrimuką....

Kuo pasižymi kokybiška arbata?

Kokybiška arbata pasižymi keliomis savybėmis:

• Lapelių kokybė: Arbatos lapeliai turėtų būti sveiki, vientisi, be trūkių ir nesutrinti. Spalva turėtų būti ryški ir atitikti arbatos rūšį. Pavyzdžiui, žaliosios arbatos lapeliai turėtų būti žali, o juodosios arbatos - tamsiai ar šviesiai rudos, juodos spalvos.
• Aromatas: Kokybiška arbata turėtų turėti malonų, švarų aromatą, būdingą konkrečiai arbatos rūšiai. Arbata neturėtų turėti jokių nemalonių kvapų, pavyzdžiui, pelėsio ar senumo.
• Skonis: Kokybiškos arbatos skonis turėtų būti subtilus, subalansuotas ir be kartumo. Arbatos skonis neturėtų būti pernelyg stiprus ar pernelyg silpnas (reikėtų daugiau dėmesio atkreipti į paruošimo procesą).
• Kilmė: Svarbu žinoti arbatos kilmę. Geros arbatos auginamos tinkamo klimato ir dirvožemio sąlygomis, naudojant tradicinius auginimo ir apdorojimo metodus.
• Šviežumas: Arbata, kaip ir bet kuris kitas produktas, turi galiojimo laiką. Kokybiška arbata turėtų būti šviežia ir tinkamai laikoma.
• Pakuotė: Arbata turėtų būti vakuume supakuota arba sandariai uždarytoje pakuotėje, kad išliktų šviežia ir apsaugota nuo aplinkos poveikio.
• Kaina: Kokybiška arbata paprastai kainuoja daugiau nei prastos kokybės arbata. Tačiau verta investuoti į geresnės kokybės arbatą, nes ji turės geresnį skonį ir aromatą bei pasižymės daug didesne nauda sveikatai.

Kokybiškos arbatos nauda sveikatai

• Pagerina virškinimą: Arbata gali padėti pagerinti virškinimą, skatindama skrandžio rūgščių išsiskyrimą ir virškinimo fermentų veiklą. Tai gali būti naudinga žmonėms, kenčiantiems nuo virškinimo sutrikimų, tokių kaip skrandžio "sustojimas", vidurių užkietėjimas ir viduriavimas.
• Stiprina imuninę sistemą: Arbatoje yra gausu antioksidantų, kurie gali padėti stiprinti imuninę sistemą ir apsaugoti nuo infekcijų. Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali sumažinti peršalimo ir gripo simptomų sunkumą ir trukmę. Ir tai taikoma daugeliui arbatos rūšių! Svarbu arbatą gerti nuolat ir ilgai!
• Apsaugo nuo dantų ėduonies: Arbata gali padėti apsaugoti nuo dantų ėduonies, sumažindama kenksmingų bakterijų, sukeliančių dantų ėduonį, augimą. Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata taip pat gali padėti sumažinti apnašų susidarymą ant dantų.
• Stiprina kaulus: Arbata gali padėti stiprinti kaulus ir sumažinti osteoporozės riziką. Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali padidinti kaulų tankį ir sumažinti lūžių riziką.
• Apsaugo nuo vėžio: Kai kurie tyrimai rodo, kad arbata gali padėti apsaugoti nuo tam tikrų vėžio rūšių, įskaitant odos, krūties ir prostatos vėžį. Manoma, kad tai lemia antioksidantų ir kitų naudingų junginių, esančių arbatoje, poveikis.

Kaip paruošti?

Norint tinkamai paruošti arbatą, svarbu atsižvelgti į kelis aspektus:

• Žaliosios arbatos lapelius rekomenduojama užpilti 70-80 °C temperatūros vandeniu ir leisti pritraukti 2-3 minutes.
• Per ilgas pritraukimo laikas gali suteikti kartumo, todėl svarbu stebėti laiką.
• Juodąją arbatą rekomenduojama užpilti verdančiu vandeniu ir leisti pritraukti 3-5 minutes.
• Priklausomai nuo pageidaujamo stiprumo, pritraukimo laiką galima koreguoti.

Vandens kokybė

Dviejuose identiškuose porceliano puodeliuose tiek pat laiko plikyta ta pati arbata„Dilmah Single Origin Pure Ceylon“, paragavus - visiškai skirtinga.

Viena - ryškaus ir stipraus skonio, joje atsiskleidžia nuostabi pusiausvyra tarp sodrumo ir aromato - tai Ceilono Dimbula regione užaugintos ir ortodoksiniu būdu pagamintos arbatos skiriamasis ženklas.

Kita - aitri, bet nesodri, stipri, bet be poskonio, kuris prieš tai ragautai arbatai suteikė charakteringumo. Jų išvaizda taip pat skiriasi: pirmoji - šviesiai burgundiškos spalvos su oranžiniu atspalviu kraštuose, kur arbata liečia baltą porcelianą, antroji - purvinai ruda, jos paviršiuje matoma plėvelę. Kas dėl to kaltas? Vanduo. Tiksliau, Londono vanduo.

Toks ryškus skirtumas tarp šių dviejų teoriškai vienodos arbatos puodelių (paruošta iš tų pačių arbatos lapelių, plikant tiek pat laiko - 3 minutes) matomas paveikslėlyje.

Kietas vanduo ypač netinka ypatingų rūšių arbatai ruošti, nes dėl jo nukenčia išskirtinės arbatos skonio kompleksiškumas ir rafinuotumas. Didžioji dalis arbatos rūšių, užplikytų kietu vandeniu, greitai, paprastai per minutę, tampa stipri ir įgauną spalvą.

Dažnai arbata tampa purvinai rudos ar juodos spalvos, o turėtų būti visai kitokia. Arbata yra vienas populiariausių gėrimų visame pasaulyje, ir skirtingi arbatos tipai siūlo įvairias skonio subtilybes ir sveikatos naudas.

---