Arbata gaivina kūną, minkština širdį, budina mintį, sakė senovės persų gydytojas Avicenna.
Arbata Ir Jos Poveikis Žindymo Laikotarpiu
Šiuo metu apskritai išauga arbatos vartojimas. Populiaresniu pasirinkimu tampa stipraus charakterio, ryškaus skonio šildančios arbatos su įvairiais priedais: imbieru, ženšeniu, apelsinu, cinamonu, kitais ryškiais ingredientais.
Pajutus pirmuosius peršalimo požymius, skaudančią gerklę, pirmas gydytojo patarimas - gerti daug arbatos.
Tokiu atveju šilta arbata yra naudingas gėrimas - dėl to sutaria ir tradicinės, ir netradicinės (holistinės) medicinos sistemos. Šilta ji stimuliuoja kraujotaką, greitina medžiagų apykaitą, skatina skysčių išsiskyrimą, t.y. „plauna“ organizmą.
Jei arbatos geriate daug (o peršalus per dieną patartina išgerti jos šiltos kelis puodelius), geriau rinktis švelnesnes rūšis: baltosios arbatos ir žolelių mišinius, švelnią žaliąją, uždegimą veikiančius žolelių mišinius. Geriau nesaldinti, gerti lėtai, nedideliais gurkšneliais.
Arbata su imbiero šaknimi, saldymedžiu, ženšenio šaknimi ne tik sušildys, „išplaus“ organizmą, bet ir pagelbės imuninei sistemai kovoti su simptomus sukėlusia infekcija. Tiesa, arbatos su ženšeniu ir imbiero šaknimi nereikėtų gerti, jei smarkiai karščiuojate.
Medžiagos, veikiančios imuninę sistemą ir gerinančios organizmo gebėjimą prisitaikyti „stresinėje“ situacijoje, arbatos mišiniuose nėra dažnos. Paprastai arbatos mišiniuose yra augalų, kurie veikia priešuždegimiškai (ramunėlė, medetkos), arba veikia audinius: gleivines, bronchų epitelį, skatindamos sekreciją (čiobrelis, saldymedis). Ženšenio šaknis, ashwaghanda, ežiuolė - tikrieji imunomoduliatoriai - arbatose irgi sutinkami.
Tokią arbatą svarbu teisingai paruošti ir gerti reikėtų ilgesnį laiką, kad išryškėtų teigiamas ilgalaikis poveikis imuninei sistemai.
Juodoji Arbata: Sudėtis Ir Poveikis
Tam tikros arbatos rūšys pasižymi įvairiu sveikatinančiu ar net gydančiu poveikiu. Tradicinė medicina labiau domisi ne augalo, kaip komplekso, poveikiu ir savybėmis, o atskirų medžiagų poveikiu organizmui.
Jei kalbame apie camelia sinensis - augalą, iš kurio fermentuojant sukuriamos juodoji, žalioji, geltonoji, baltoji arbata ir visa ulongų šeimyna, pirmiausia galvojame apie teino (ksantinas, kavoje vadinamas kofeinu) poveikį: jis stimuliuoja, išplečia smegenų ir inkstų kraujagysles, gerina koncentraciją, smegenų darbą, kilsteli kraujospūdį, dažnina širdies susitraukimus, gerina kraujotaką.
Kaip Teisingai Paruošti Arbatą?
Arbata yra vandeninė augalo ištrauka. Ruošiant svarbi ir vandens temperatūra, ir laikas - kiek ilgai augalo dalys yra vandenyje ir kiek tirpių medžiagų patenka į tirpalą. Vėsdamas tirpalas nuolat keičiasi - tirpios medžiagos sudaro junginius, kurie vėl gali skilti.
Svarbu arbatą pasiruošti šviežią, gerti šiltą. Mano patarimas: negerkite atšalusios juodos arbatos. Ir gėrimų su šalta juoda arbata rinktis nepatarčiau, ypač gazuotų. Tiesa, tokiuose gėrimuose arbatos paprastai nebūna.
Neplikykite žalios arbatos verdančiu vandeniu, nes ji apkars.
Arbatos Skaninimas
Įprastai lietuviai arbatą skanina cukrumi, medumi, citrina, rečiau - pienu.
Kaip arbatos fanas pasakysiu, kad nerekomenduoju arbatą skaninti citrina ir (arba) medumi, nes tai stipriai pakeičia jos skonį. Medus karštame vandenyje paranda naudingas savybes. Jei naudojate medų organizmo funkcijoms pagerinti, jis gali būti tirpinamas ne karštesniame nei 35-40 laipsnių vandenyje. Paprastai arbata yra plikoma daug karštesniu vandeniu. Todėl neverta tikėtis, kad šaukštas medaus karštoje arbatoje suteiks organizmui papildomos naudos.
Arbatos gardinimas pienu yra skonio reikalas. Dėčiau lygybės ženklą tarp juodos arbatos su pienu ir juodos kavos su pienu. Pieną rekomenduoju naudoti ruošiant prieskonines arbatas. Pienas ir šaukštelis medaus subalansuoja prieskoninės arbatos skonį.
Paruoškite arbatą: 3 g arbatos užpilkite karštu virintu vandeniu, palaikykite 5-8 minutes ir ištraukite arbatžoles. Tradicinis variantas - į pieną (karvės, riešutų, sojų - rinktis mėgstamą) įberkite prieskoninės arbatos mišinį, kurio sudėtyje yra ciberžolės, imbiero, cinamono, kardamono, pakaitinkite keletą minučių (užvirti nereikia), pamaišykite ir išpilstykite į puodelius.
Liepžiedžių Arbatos Poveikis Žindymo Laikotarpiu
Liepų arbata yra puiki priemonė kovojant su antsvoriu. Joje yra medžiagų, kurios ne tik greitina medžiagų apykaitą, bet ir lipolizę. Dėl šio skanaus gėrimo riebalinės ląstelės aktyviai skaidomos ir šalinamos iš organizmo.
Liepžiedžių Arbatos Privalumai Moterų Organizmui
Liepžiedžių arbata naudinga moterų organizmui. Gėrimas padeda normalizuoti moters hormoninį foną, sureguliuoti mėnesinių ciklą ir palengvinti PMS simptomus. Kritinėmis dienomis liepžiedžių arbata gali padėti atsikratyti maudžiančių skausmų pilvo apačioje.
Liepų arbata naudinga moterims ir menopauzės metu, nes sumažina karščio bangų skaičių, normalizuoja kraujospūdį, mažina dirglumą ir apsaugo nuo stiprių nuotaikų svyravimų. Liepų arbata taip pat turi jauninamąjį poveikį moters organizmui ir greitina medžiagų apykaitą. Tai mažai kaloringas produktas, todėl tinka moterims prižiūrinčioms savo figūrą.
Liepžiedžių Arbata Nėštumo Metu
Nėštumo metu būsimos mamos gali drąsiai į savo racioną įtraukti liepų arbatą. Šis gėrimas turi ryškių diuretinių savybių, todėl padeda kovoti su patinimais, nuo kurių kenčia dauguma besilaukiančių moterų.
Kaip žinia, nėštumo metu moterų organizmas šiek tiek išsenka, o jų imunitetas gerokai susilpnėja. Liepų žiedų arbata labai tinka peršalimo ir virusinių ligų profilaktikai, todėl specialistai rekomenduoja būsimoms mamoms reguliariai vartoti šį skanų ir gydomąjį gėrimą. Liepų arbata būsimai mamai gali sustiprinti imuninę sistemą, nuraminti, pagerinti virškinimą, normalizuoti miegą ir prisotinti nėščiosios organizmą naudingomis medžiagomis.
Liepų Arbatos Poveikis Žindančiai Mamai Ir Kūdikiui
Liepų arbatą gali gerti ir maitinanti mama. Ši puiki arbata teigiamai veikia ne tik moters, bet ir kūdikio organizmą. Liepų žiedų arbata didina motinos pieno kiekį, todėl ją rekomenduojama gerti toms moterims, kurios nori maitinti kūdikį krūtimi ilgiau. Šis gėrimas prisotina motinos ir vaiko organizmą naudingomis medžiagomis, stiprina imuninę sistemą, padeda nuraminti kūdikio pilvo spazmus, susidoroti su peršalimo ir virusinėmis ligomis, kosuliu ir šaltkrėčiu. Tai puiki alternatyva antipiretikams, kurių mamai žindymo laikotarpiu vartoti negalima.
Svarbu! Žindančioms moterims liepžiedžių žiedų arbatą rekomenduojama gerti ne dažniau kaip 3-4 kartus per savaitę.
Kada Vengti Arbatos Žindymo Metu?
Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai - ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.
Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais.
Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę. Negana to, ilgalaikis jos vartojimas gali sukelti ir kepenų funkcijos sutrikimus.
Mėtų Arbatos Poveikis Žindymo Laikotarpiu
Stiprios mėtų arbatos (arba vandens su mėtų eterinio aliejaus lašeliu) tepimas ant spenelių iškart po žindymo gali padėti išvengti spenelių ir aureolės įtrūkimų taip sumažinant žindymo skausmą.
Žindant nerekomenduojama vartoti mėtų arbatos, nes ji gali slopinti pieno gamybą.
Ką Valgyti Žindančiai Mamai?
Žindančios moters mityba nėra niekuo ypatinga. Ji turėtų valgyti įvairų maistą, laikytis pagrindinių maisto produktų grupių proporcijų ir derinimo taisyklių.
Motinos pienas (toliau MP) neturi tiesioginio ryšio su mamos skrandžio turiniu. Galima sakyti, jog MP gaminasi iš kraujo, todėl jei mamai pučia pilva, tai žarnyne susikaupusios dujos į kraują nepatenka ir Mp sudėčiai poveikio nedaro. Mamos virškinimo sistemai reaguojant audringai, kūdikis greičiausiai jokio poveikio nejaus. Mama turi stebėti, jei kūdikio žarnyno sudirginimas (išmatos putoja, gleivėtos, skystos, žalios, su krauju, daug dujų) sutampa su tam tikrais motinos vartotais produktais, jų laikinai reikėtų atsisakyti. Yra klasikiniai alergenai (braškės, žemuogės, riešutai, citrusiniai vaisiai ir pan.), kurių vartojimui žindymo metu rekomenduojama numatyti 1 savaitę testui: vartoti po truputį ir stebėti kūdikio reakciją, jei ji nepasireiškė per savaitę, produktus galima vartoti.
Viena iš priežaščių, kodėl kūdikis verkia priglaustas prie krūties, gali būti motinos valgyti produktai, kuriuose gausu eterinių aliejų: česnakai, svogūnai, porai ir pan. Tačiau, jei mama juos valgė nėštumo metu, vaikas gali nereaguoti.
Mokslininkas Jensen RG (Sant Diego 1995) teigia, jog MP yra galimi apetito inhibitoriai ir stimuliatoriai, taip pat įrodė, jog ryšys tarp MP, kūdikio augimo ir apetito yra: MP kiekis priklauso nuo to, kaip dažnai, ilgai ir kokiu intensyvumu kūdikis žinda. Tik sveikas ir augantis kūdikis yra pajėgus žįsti taip, kad užtikrintų sau reikiamą MP kiekį. Tačiau būtina suprasti, jog tarp motinos mitybos ir Mp negalima dėti lygybės ženklo, nors toks mitas dar labai gajus. Taip Gamta sutvarkė, jog MP gamybai niekada nieko netrūksta: pagrindinės medžiagos imamos iš motinos atsargų, net jei mamos mityba yra skurdesnė, MP nieko nepritrūks, nes trūkstamas medžiagas ims iš mamos organizmo (pvz, kaulų, dantų), ir tik tai kas lieka bus nukreipta motinos poreikiams.
Žindanti moteris turi vadovautis sveikos mitybos piramide (pagrindinė grupė - grūdai, bulvės, daržovės, vaisiai, šiek tiek mažesnė grupė - mėsa, pieno ir kiti baltyminiai produktai, ir pačioje mažiausioje - riebalai, saldumynai) ir užtikrinti pakankamą skysčių suvartojimą (8-10 puodelių per dieną).
Nuo ilgo virimo, kepinimo, skrudinimo maistinių medžiagų nepadaugėja, todėl daržoves reikėtų valgyti kuo mažiau apdirbtas. Pirmomis savaitėmis po gimdymo, kol naujagimio žarnynas yra jautrus, galima vartoti termiškai apdorotas daržoves: apvirtas, virtas garuose, troškintas.
Geriausia mėsą virti, troškinti.
Greičiausiai, mamos vegetarės pienas bus pilnavertis, turint galvoje tai, kad dažniausiai vegetarai itin sveika mityba besidomintys ir sveiką gyvenimo būdą palaikantys žmonės. Vegetarėms reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog mėsoje esanti geležis yra dvivalentė - ją žmogus gerai įsisavina. Tuo tarpu daržovėse ir vaisiuose esanti geležis - trivalentė, ją mūsų organizmams sunku įsisavinti.
Kalcis - vienas iš tų mineralų, kurių žindančiai mamai reikia 400mg daugiau nei iki nėštumo - t.y. 1200 mg per dieną. Nevartojant pieno produktų, tokį kalcio kiekį užtikrinti būtų sunku. Kalcį lengviau įsisavinti iš rūgusių ir liesesnių/natūralaus riebumo (1-4%) produktų: rūgpienis, kefyras, jogurtas. Pieno produktai žindančios mamos mityboje yra svarbūs, bet tuo pačiu vartojami saikingai - pieno išgerti galima iki 0,5 litro per dieną.
Mokslinių tyrimų žindyvių mitybos srityje yra nemažai. Pavyzdžiui, tiriant Gambijos, Birmos, Popua naujosios Gvinėjos ir Etiopijos žindančių moterų mitybą, kuri dažnai yra skurdi, nepakankama ir priklausoma nuo oro sąlygų, bei lyginant su moterų mityba pažangiose vakarų šalyse, kur mityba yra turtinga ir pilnavertė, buvo gauti rezultatai: mityba neįtakoja MP kokybės, bet gali paveikti MP kiekį; papildomas maistas mamos racione nedaro įtakos žindomam kūdikiui, tačiau stiprina pačios mamos sveikatą. Pastaroji aplinkybė yra reikšminga žindančios moters savijautai, tačiau reikia atkreipti dėmesį, jog mityba - tik viena iš galimų silpnumo priežasčių.
Žindanti moteris nėra sifonas - daugiau ar mažiau geriant MP kiekis nekinta. Remiantis moksliniais tyrimais, didesnis ar mažesnis skysčių vartojimas daro įtaką žindančių moterų šlapimo kiekiui. MP kiekis kinta priklausomai nuo to, kaip dažnai, kaip ilgai ir kokiu stiprumu kūdikis žinda. Kadangi pirmiausia užtikrinami kūdikio poreikiai, anot mokslininkų, mama tektų daug dienų negerti ir stipriai dehidratuoti, kad sumažintų MP gamybą, todėl toks metodas yra pavojingas ir nerekomenduojamas.
Gamta taip sutvarkė, kad žindanti moteris pagamina daugiau pieno, nei reikia jos kūdikiui. Tokiu būdu, augant vaikui bus patenkinamas poreikis didesniam maisto kiekiui. Mokslinėje literatūroje nurodoma, jog vidutiniškai kūdikis išžinda 2/3 krūtyje esančio MP, o vienas trečdalis lieka. Visiškai ištuštinti krūties nepavyks ir dėl to, jog MP gaminasi nuolat, net ir žindymo metu. Esant situacijai, kuomet po maitinimo krūtyje jaučiamas tvinkimas, krūtis veržia, reikia kūdikį dažniau glausti prie krūties.
Taip, gali, ypač po gausaus pieno produktų ir kitų, „klasikiniais alergenais“ vadinamų produktų vartojimo. Žindanti moteris turėtų stebėti kūdikio išmatas.
Yra nustatyta, jog žindančios moters organizmas MP gamybai sunaudoja vidutiniškai apie 500 kcal per dieną. Žindyvės intuityviai pasirenka koloringesnį maistą arba didesnį maisto kiekį: English RM ir Hitchcock mokslinės studijos parodė, jog žindančios moterys suvartoja vidutiniškai 2460kcal per dieną, nežindančios moterys apie 1880kcal, skirtumas - 580kcal dienai.
Reikėtų gerti tiek, kad nejaustų troškulio, įprasta išgerti apie 2 litrus skysčių per dieną. Tinka vanduo, silpnos koncentracijos žolelių arbatos, raudonoji Roibos arbata, naminės sultys, kompotai, džiovintų vaisių ir sėklų nuovirai, saikingai - pienas.
Nerekomenduojama:
- Kava - kofeinas patenka į MP, kurio šalinimui naujagimio nebrandi virškinimo sistema dar nepasiruošus, todėl kofeinas kaupiasi, sukeldamas naujagimiui budrumą, dirglumą, nerimą, prastą miegą.
Nėra vieningos nuomonės, kiek žmogaus organizmas geba įsisavinti sintetinių vitaminų ir papildų. Manoma jog panaudojama iki 30%, likę 70% turėtų būti pašalinti, tačiau gali kauptis organizme, provokuoti alergijas. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja žindančioms mamoms visus reikalingus vitaminus ir mineralus gauti su maistu.
Sunku tokį maistą pavadinti pilnaverte mityba. Įprastai, pagimdžiusios sveikos moterys valgo daugiau nei iki nėštumo. Sumažėjus apetitui reikėtų ieškoti priežasčių - taip gali būti dėl prislėgtos nuotaikos, sergant depresija, infekcinėmis ligomis, kitomis ligomis (pvz., anoreksija) ir pan. Apetito reguliavimas vyksta smegenyse, pagal hormoninės sistemos signalus. Svarbu žinoti, jog laikinas apetito pablogėjimas nedarys įtakos MP, tačiau neigiamai paveiks moters sveikatą.
Vaisiai turi daug cukraus, todėl prioritetą reikėtų teikti daržovėms. Geriausiai vartoti tokius vaisius ir daržoves, kurie auga mūsų gyvenamoje geografinėje srityje.
Saldumynai, riebalai, cukrus yra pačioje sveikos mitybos piramidės pabaigoje, juos vartoti galima, tačiau saikingai. Tortas, kremas, saldainiai, ledai - kūdikiui nepakenks, tačiau reikėtų vartoti ne tik saikingai, bet ir kuo natūralesnius produktus - perkant peržiūrėti sudėtį, vengiant cheminių priedų.
Reikėtų atkreipti dėmesį į produktų eiliškumą: pirma valgyti lengviau virškinamą maistą (šviežias daržoves, vaisius), paskui termiškai apdorotą (košes, duoną, virtas daržoves), pabaigoje mėsą ir kitą baltyminį maistą.
Šiuolaikinės mamos yra labai atsakingos - daug skaito, lanko kursus nėštumo metu, todėl klaidas daro tik suklaidintos kitų - forumo komentarų, draugių, bet dažniausiai dėl medikų klaidingų patarimų. Jei pastarieji dažniau atnaujintų žinias ir skaitytų anglų kalba - daugėtų žindomų kūdikių, mamoms žindyti sektųsi lengviau, o ir žindymo konsultantams gerokai sumažėtų darbo. „Kmynų arbata, chalva, pienas - didina MP kiekį“. „Kuo daugiau gersiu, tuo daugiau pieno gaminsis“.
Priešingai, MP sudėtis nuolat kinta, vaikui sulaukus 1 metukų - MP stipriai padaugėja imunoglobulinų ir kitų apsauginių faktorių, kurių reikia taip uoliai aplinką tyrinėjančiam vaikui.