Fitoterapija, arba gydymas vaistažolėmis - vienas seniausių gydymo būdų. Nors daugelyje šalių gydomuoju poveikiu pasižyminčios žolelės - itin populiarios, medikai jas vertina gana skeptiškai, ypač nėštumo metu. Tačiau tyrimai rodo, kad, priklausomai nuo regiono, nėštumo metu žolinius preparatus naudoja nuo 22,3 iki 82,3 proc. nėščiųjų.
Vaistažolių arbatų paruošimas
Vaistažolių arbatas galima paruošti keliais skirtingais būdais, tradicinis - užpylus karštu virintu vandeniu. Vaistažolių arbatoms vandens temperatūra turėtų siekti apie 100 °C, vaistažoles galima laikyti iki 15 min., priklausomai nuo to, kokios stiprumo arbatos norima.
„Taip pat arbatą galima ruošti mirkymo būdu. Tokios arbatos būna mažiau karčios, turi didesnį antioksidantų kiekį. Arbatžolės užpilamos šaltu vandeniu - vandens temperatūra gali svyruoti nuo visiškai šalto iki kambario temperatūros. Vaistažolės mirkomos 12 val.“, - aiškina G. Tautkevičienė.
Kada vengti vaistažolių arbatų?
Visas vaistažolių arbatas reikėtų vartoti saikingai - ypač tai aktualu nėštumo ir žindymo laikotarpiu, mat nėra žinomas daugelio vaistažolių poveikis kūdikiui.
„Atsargiai vaistažolių arbatas turėtų vartoti pacientai, sergantys ne viena lėtine liga, ypač jei būklė yra sunkiai valdoma, pvz., dilgėlių arbata turi sąveiką su kraują skystinančiais, kraujo spaudimą mažinančiais, estrogeno kiekį reguliuojančiais vaistais. Jonažolių arbata turi nepageidaujamą sąveiką su daugeliu vaistų: paracetamoliu, kontraceptikais. Ginkmedžio arbatos negalima vartoti kartu su skrandžio uždegimui ir rūgštingumui mažinti vartojamais vaistais - tarp šių medžiagų reikia daryti bent kelių valandų pertrauką“, - vardija G. Tautkevičienė.
Itin ilgą laiką nereiktų vartoti senos arbatos, kuri pasižymi vidurius laisvinančiu efektu, mat nuolatinis jos vartojimas gali sukelti žarnyno audinio funkcijos pakitimus ir priklausomybę. Negana to, ilgalaikis jos vartojimas gali sukelti ir kepenų funkcijos sutrikimus.
Jonažolių arbata: savybės ir vartojimas
Jonažolė pražysta per Jonines. Jonažolės arbatos veikia raminamai, gerina žmogaus savijautą. Ši vaistažolė pražysta per Jonines. Tai puikus vaistas nuo mažo kraujospūdžio.
Tačiau jų negalima vartoti, jei ketinate mėgautis saulės voniomis, nes tai gali pakenkti organizmui, išberti odą. Taip pat nereikėtų gerti prieš miegą, jeigu turite aukštą kraujospūdį“, - įspėja M. Lasinskas. Šis vaistinis augalas stiprina mūsų nervinę sistemą, tonizuoja organizmą, suteikia jėgų, ištvermės, gerina nuotaiką, virškinimą, kepenų darbą.
Arbatos nuo kosulio
Kamuojant kosuliui, tinka karti debesylo arbata, kurią galima maišyti su čiobreliu. Esant gerklės skausmui, labai vertinga islandinės kerpenos arbata - maišant su čiobreliu ar ramunėle, jos skonis pagerėja.
Šalpusnis tiek šio augalo lapai, tiek jis pats yra tinkamas įsisenėjusiam kosuliui gydyti. Anksčiau šalpusniu būdavo gydomos įvairios ligos. Žolininkė teigė, jog sausam kosuliui ypač padeda žiedelių arbata, o lapais gydoma infekcinė liga rožė, jie ištraukia karštį. Iki Joninių galima rinkti ir lapelius, ir žiedus.
Balti alyvų žiedai pavojingi - jų galima tik truputį labai įsisenėjusiam kosuliui ir dusuliui gydyti.
Apibendrinimas
Renkantis vaistažoles svarbu atsižvelgti į individualius poreikius ir galimas kontraindikacijas. Jei abejojate, pasitarkite su gydytoju ar vaistininku. Taip pat svarbu prisiminti, kad norint pasiekti geriausią rezultatą, vieno kito puodelio arbatos tikrai neužteks. Augalai gali daug padėti, tačiau vienas puodelis nepadės, reikės daugiau pastangų.