Jautienos gyvo svorio kaina

Raseiniai. Parduodant galvijus produkcijai ir keli papildomi centai už kilogramą yra svarbūs. Kaip juos uždirbti? Kaip augintojams gauti didesnę pridėtinę vertę iš savo galvijų?

Šiems klausimams aptarti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) parodoje Raseinių hipodrome surengta diskusija „Papildomi centai prie galvijų kainos“. Joje dalyvavo Mėsos gamybos įmonės „Agaras“ gamybos ir inovacijų direktorius Petras Vainoras, tarptautinis jautienos ekspertas Deividas Saldukas, LMGAGA Tarybos pirmininkas Gintautas Migonis, bendrovės „Kauno grūdai“ galvijininkystės skyriaus veterinarijos gydytojas, technologas-receptūrininkas Mindaugas Papuška.

Vieno recepto, kuris padėtų gauti didžiausią ekonominę naudą iš mėsinių galvijų, nėra. Aišku viena – reikia kokybiškos jautienos, kuri kuria pridėtinę vertę ir kuriai rinka visada yra. Ir nors lietuviška jautiena vertinama dėl skonio, didžiausia problema – sunku užtikrinti pastovius tokios mėsos kiekius.

Aktualios diskusijos dalyviai (iš kairės): Petras Vainoras, Deividas Saldukas, Mindaugas Papuška ir Gintautas Migonis

Koks turėtų būti skerdenos svoris, priklauso nuo karkaso dydžio. Užsakovai dažnai renkasi skerdeną pagal tai, kokius gaminius gamina.

„Daug priklauso nuo ūkio, jo pasirinktos krypties, pagal tai ir vertinama, koks turėtų būti tame ūkyje užauginto galvijo karkaso dydis. Kalbantis su supirkėjais, skerdyklomis, kurie gamina galutinį produktą, tos detalės svarbios“, – teigė su eksportu dirbantis „Agaro“ atstovas.

Pavyzdžiui, angusų veislė tinkama auginti riebų karkasą. Limuzinas leidžia greitai užauginti didelį karkasą, bet ten riebalo, anot P. Vainoro, nereikėtų ieškoti. „Tokios galvijų savybės užbrėžia paties ūkio galimybes užauginti vienokį ar kitokį gyvulį“, – teigė jis.

Jautienos gyvo svorio kaina

Gerbiami valstietis.lt skaitytojai!
Šiomis dienomis tebevyksta kai kurie tinklapio atnaujinimo darbai, todėl galimi sutrikimai. Atsiprašome.

LAIKRAŠČIO PRENUMERATA

RubrikaMėsinių galvijų auginimas – nesuderinamas su pelnu

Ne vienus metus mėsinius galvijus auginę ūkininkai džiaugėsi atradę nors kiek pelno nešančią žemės ūkio šaką, tačiau šiemet apie jokį pelną net ir svajoti nedrįsta – mėsinių galvijų supirkimo kainos beveik susilygino su mėsai parduodamų karvių supirkimo kainomis. Dar didesnis nusivylimas sklando tarp mėsinius galvijus ekologiškai auginančių ūkininkų: ekologiškai užaugintos mėsos nelabai kam ir bereikia – tenka galvijus pardavinėti už tokią kainą, kaip ir užaugintus įprastai. Smogta ir išmokų vėzdu – į vienas ekologiškai ūkininkaujantieji pretenduoti negali, o kitų iš viso nebeliko.

Neapsimoka auginti

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Alytaus skyriaus „Dzūkijos ūkininkas“ pirmininkui Mariui Gudaičiui šiemet dar neteko Dzūkijoje sutikti mėsinių galvijų augintojų, kurie džiaugtųsi apčiuopiamais rezultatais ir tuo, ką veikia. Visi įsitempę, nes nuo pernai nuolat mažėja mėsinių galvijų supirkimo kainos. Ir iki šio rudens – jokio pagerėjimo.

Jis VL sakė, kad žiemą, kai krito pieno supirkimo kaina ir didžioji dalis ūkių suskubo nutraukti pieninę galvijininkystę, ūkiams teko išparduoti gyvulius. O tai pajutę supirkėjai, anot M.Gudaičio, sumažino visos jautienos kainą – nesvarbu, ar tai pieninė karvė, ar tai mėsiniai buliai. Dėl to šiemet ūkininkams labai blogai – išaugintų gyvulių supirkimo kainos nusiritusios į pakalnę, kai kurie pasiskaičiuoja ir sako, jog neapsimoka juos auginti.

Kai ūkininkas už gyvo svorio kilogramą gauna keliais centais daugiau, kitam nesako, nes nenori kaimyno įskaudinti. „Nėra nustatytos griežtai apibrėžtos kainos. Pavyzdžiui, visi dabar gaus 1,5 euro už kilogramą gyvo svorio. Priklauso nuo svorio, skaičiavimo formulės“, – dėstė M.Gudaitis, priminęs, kad rudenį, artėjant žiemai, ūkininkai kaip tik ir parduoda dalį išaugintų galvijų.

MAXI EKO jautienos rinkinys

LT-EKO-001 ES žemės ūkis Šeimos rinkinys 10,5-11,9 kg. Prekė sveriama, tiksli kaina apskaičiuojama prekę supakavus. Kiekviena dalis vakuumuota atskirai. Nurodykite kiek vienetų šeimos rinkinių pageidaujate.

Puikus pasiūlymas už ypatingai gerą kainą mėgautis sausai brandinta ekologiška jautiena. Rinkinyje: antrekotas, nugarinė, kumpis, krūtinė, šonkauliai, mentė, smulkinta (malta) ekologiška jautiena.

Pagaminsite įvairiausių patiekalų tiek grilyje, tiek keptuvėje ir išsivirsite nuostabios jautienos sriubos.

Pristatymo politika

Saugumo ir privatumo politika

Grąžinimo politika

• Aprašymas
• Papildoma informacija

Skirtingų baltymų šaltinių palyginimas

Jautienos baltymai tampa rimta alternatyva tradiciniams baltymų šaltiniams. Jie efektyviai papildys jūsų mitybą, tačiau svarbu žinoti, kaip jie lyginasi su kitais populiariais šaltiniais, pvz., išrūgų baltymais.

Išrūgų baltymai garsėja savo dideliu šakotosios grandinės aminorūgščių kiekiu, ypač leucino, izoleucino ir valino, kurie skatina raumenų baltymų sintezę. Tačiau jautienos baltymai yra puikus pasirinkimas tiems, kuriems sunku vartoti išrūgų baltymus, pavyzdžiui, netoleruojantiems laktozės. Jautienos baltymai pasižymi papildomais privalumais – juose yra kolageno, kuris naudinga sąnariams ir odai. Jei jums svarbu hipoalergiškas pasirinkimas, jautienos baltymai taip pat yra puikus variantas.

Kiekvienas baltymų šaltinis turi savo privalumų, ir pasirinkimas priklauso nuo jūsų individualių poreikių. Jei siekiate idealaus raumenų augimo ir atsigavimo, jautienos baltymai gali būti būtent tai, ko jums reikia. Jei turite laktozės netoleravimą, jautienos baltymai bus švelnesnis pasirinkimas jūsų organizmui.

Jautienos gyvo svorio kaina

Kaunas. Galvijų supirkimo kaina pastaraisiais metais toliau auga. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, vidutinė jautienos skerdenos kaina padidėjo 25 procentais.

„Rinka normalizavosi, veikia sveika konkurencija. Visada ūkininkų prašydavome, kad išskirstytų galvijų srautus, kad jų pardavimas nevyktų vienu metu rudenį, nes tokių kiekių negali iškart realizuoti, reikia sandėliuoti, o visa tai kainuoja ir atsiliepia supirkimo kainai. Atsiradęs balansas rinką daro stabilesnę“, – stabiliai didėjančias jautienos supirkimo kainas komentavo Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Egidijus Mackevičius.

„Labai gerėja ir galvijų kokybė, daugiau parduodama bulių, tai, be abejo, irgi turi įtakos supirkimo kainai“, – pastebėjo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) direktorė Vilma Živatkauskienė.

Ji įvardijo ir dar kelias svarbias prielaidas, kurios didina mėsos supirkimo kainą. Tai galvijus superkantys lenkai, kurie gerai moka už gyvą svorį, ir išaugusią jautienos paklausą, nes dėl mėlynojo liežuvio ligos jautienos eksportuoti negali Vokietija, Čekija, Nyderlandai, Danija, dalis Prancūzijos. V. Živatkauskienė patarė augintojams nebijoti parduoti Lenkijos skerdykloms galvijų ir pagal skerdenas, nes tokią praktiką taiko Latvijos ir Estijos ūkininkai ir tuo džiaugiasi.

Būtent kokybiškai jautienai perdirbėjai turi eksporto rinkų. „Mūsų eksporto šalys – Italija ir kitos, kurios vertina jautieną, bet ko jiems neparduosi“, – galvijų auginimo kokybės svarbą akcentavo LMPA vadovas.

Vidutinė visų rūšių galvijų skerdenos kaina pirmąją lapkričio savaitę, Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) duomenimis, siekė 378,31 Eur/100 kg. Brangiausiai mokėta už kokybiškiausią jautieną – 453,55 Eur už 100 kg jaunų bulių (nuo 12 iki 24 mėn. amžiaus nekastruotų galvijų) U raumeningumo ir 2-os riebumo kategorijos skerdeną.

Vidutinė jaunų bulių U klasės (įvairaus riebumo) skerdenos kaina siekė 449,35 Eur/100 kg. Bet per metus, palyginti su kitų rūšių jautienos skerdena, ji brango mažiausiai – 16 procentų (387,38 Eur/100 kg).

Beveik 25 proc. per metus išaugo ir bulių (24 mėn. ir vyresnių) U ir R kategorijos skerdenos kaina. Už ją supirkėjai mokėjo atitinkamai 425,88 ir 434,50 Eur/100 kg. Tiek pat brango ir karvių mėsa – vidutinė visų raumeningumo ir riebumo kategorijų skerdenos kaina per metus padidėjo nuo 283,07 iki 354,45 Eur/100 kg.

Supirkėjams reikia pastovaus tiekimo

Diskusijos moderatorius klausė G. Migonio, ar verta vienam kurti pridėtinę vertę su 100 galvijų ūkyje, ar geriau kooperuotis? LMGAGA ir „Baltos avies“ kooperatyvo vadovo atsakyme nuskambėjo aiški mintis.

„Jeigu superkame daug gyvulių po vieną, mums Lietuvos rinkos kaina atrodo maža. Iš tiesų ji nėra maža, tik mūsų transporto kaštai dideli. Tai lemia 20 ct/kg mažesnę kainą. Antra, dauguma ūkininkų nežino, ką parduoda, tik paskambinę supirkėjams ar perdirbėjams sako, kad turi gražių gyvulių. Tokiu atveju atvažiuoja jų pažiūrėti vadybininkas ir jo kaštai įvertinami kitais 10–20 ct/kg“, – skaičiavo G. Migonis, kas mažina parduodamo galvijo kainą.

Jo teigimu, skerdyklos moka daugmaž rinkos kainą – kartais jie nori daugiau sviesto užsitepti, kartais mažiau, bet iš esmės moka tokią kainą, kuriai augintojai negali daryti įtakos. Ir gyvulių auginimo savikaina supirkimo kainos visiškai nelemia.

P. Vainoras pridūrė, kad įmonei labai svarbu turėti klientą, iš kurio ūkio gali vežti galvijus 52 savaites per metus. „Per 30 veiklos metų sukaupėme didelę Lietuvos ūkių duomenų bazę, žinome, ko iš kiekvieno jų tikėtis, galime planuoti pardavimus ir gauti geriausią vertę. Kai turi pastovių klientų ir gyvulių, mažiau išleidi logistikai, esi tikras ir dėl kokybės“, – savo veiklos niuansus išsakė jis.

Į G. Migonio klausimą, ar 100 gyvulių yra tas geras kiekis, ar turint 500 būtų dar geriau, P. Vainoras atsakė: „Jeigu vienu metu galėsite parduoti 50–70 gyvulių, sulauksite ne tik Lietuvos, bet ir užsienio supirkėjų.“

D. Saldukas pritarė, kad labai svarbu nenutrūkstamas tiekimas, kurio Lietuvoje trūksta. „Klientai į Lietuvą kaip į gerą jautienos tiekėją žiūrės kitaip, kai žinos, kad gaus pastovų kiekį kiekvieną savaitę ir tokios kokybės, kokios tikisi. Bet Lietuvoje dažniausiai pastovaus tiekimo nėra ir supirkėjas turi dairytis alternatyvų. Todėl augintojams reikia burtis į grupes, asociacijas, kad nuolat surinktų didesnius gyvulių kiekius. Šiuo atveju labai tinka posakis – vienas lauke ne karys“, – kalbėjo ekspertas.

Pagal skerdenos kokybę galvijus parduoda retas augintojas

Kalbėdamas apie lietuviškos jautienos rinkos ateitį, P. Vainoras ragino galvoti apie tokią jautienos kokybę, kuri būtų atpažįstama Italijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, Švedijoje – į šias šalis „Agaras“ vykdo jos eksportą. Klientai džiaugiasi, kad Lietuvoje gali gauti riebios, marmuringos jautienos. „Išgirdę tokius komplimentus žinome, kad judame teisinga linkme, bet bėda, kad savaitės pabaigoje tokių gyvulių iš viso srauto atsirenkame tik kelis procentus“, – konstatavo jis.

---