Kai turite jautienos, pomidorų bei paprikų, būtų tikra nuodėmė neišsivirti guliašo. Man guliašas - tai nostalgiškas patiekalas iš vaikystės! Nežinau kuo tais laikais mūsų mamos gadrindavo guliašą (juk žiemos metu nei saldžiųjų paprikų, nei juoba pomidorų tikrai nebūdavo, o ir džiovintų paprikų nežinau ar jos turėdavo), bet tirštas ir aromatingas padažas su minkštute mėsa visada būdavo itin geidžiamas ir laukiamas.

Kai aš lankiau darželį, prieš kiekvienus pietus, pamenu, mus visus, vaikus, „iškraustydavo” trumpam į rūbinę, kur turėjom ramiai sėdėti prie savo spintelių ir laukti, kol bus paruošti valgymui stalai (tuomet juk visą žaidimų patalpą reikėdavo konvertuoti į valgomąjį, o po pietų - į miegamąjį su iš didelių sieninių spintų išlankstomomis lovelėmis). Dviem arba trim geriausiems tą dieną vaikams būdavo patikėta itin svarbi užduotis: kartu su auklyte eiti į koridoriaus gale esantį maisto išdavimo langelį ir padėti jai parsinešti visos grupės maistą. Vaikams patikėdavo nešti nebent dubenį su duona ar kokiu garnyru. Sriubą ir pagrindinius patiekalus kibiruose tempdavo auklytė. Tad iš tų laikų aš pamenu ir guliašą. Visi žinojom tą pavadinimą, ir kažkaip visi jį mėgom (ko nepasakysi apie kitus patiekalus, pvz., žuvį, nuo kurios sukdavosi ir nosį raukydavo pusė grupės….).

Guliašo gaminimo principai

Geram guliašui išvirti reikia nedaug: geros jautienos (persistengti ir investuoti į steikams tinkamą branadintą mėsą nereiktų - puikiai tiks ta, kuri tinka troškinimui!), geros paprikos miltelių (jei galite gauti vengriškų paprikų - jums nuskilo!), sultinio (tiek to, jei neturit, pilkit vandenį, skonis labai nedaug nukentės), na ir kantrybės paliekant puodą kunkuliuoti porą valandų. Paprasta, ar ne? Aš, turiu prisipažinti, nukirtau keletą kampų, nes atradau Assorti labai kokybiškas pomidorų ir paprikų pastas, viena net ir skirta vengriškam guliašui - suteikė visą pluoštą raudonų skonių.

Šiandien gaminame seną gerą guliašą. Šis patiekalas turbūt senesnis, nei galvojote, - Vengrijoje piemenys jį skanavo jau IX amžiuje! Tuo metu išvirtą ir pagardintą mėsą išdžiovindavo saulėje, supakuodavo avies skrandyje, o, atėjus laikui valgyti, ją tiesiog užpildavo karštu vandeniu. Vengriški paprikos milteliai laikomi būtinybe gaminant autentišką guliašą, bet šįkart apsiribokime turima paprika. Aš štai, pavyzdžiui, naudojau rūkytą papriką, nes kitokios neturėjau. Na, ir ką? Daržovėmis ir pagardais čia irgi galima varijuoti. Ar naudosite šviežius pomidorus, ar sukapotus konservuotus, ar pomidorų pastą - tik jūsų reikalas. Savo gana paprastą guliašo receptūrą papildžiau, taip vadinamu, „Džentelmeno E621“ - keliais rūkytos dešros gabaliukais, pora stiebų saliero, čiobreliais ir šaukšteliu kumino miltelių.

Guliašo receptai

Receptas nr. 1

1. Supjaustykite svogūną kubeliais. Suberkite į įkaitintą puodą su ištirpintu sviestu ir alyvuogių aliejumi. Pakepkite porą minučių.
2. Supjaustykite jautieną gana stambiais kubeliais (kraštinė tebūnie 3 cm), berkite mėsą į puodą su svogūnais. Kepinkite, o kai iš mėsos ims skirtis sultys, Dėkite į puoda kubeliais pjaustytą jautieną ir kai ji apkeps bei pradės skirtis sultys, sudėkite juostelėmis pjaustytą papriką, kubeliais supjaustytus ar patrintus šakute (jei konservuoti) pomidorus bei maltą raudonąją papriką.
3. Pamaišydami kiek patroškinkite ir kol neišsausėjo, užpilkite viską verdančiu vandeniu, jis turi apsemti troškinį per 1-2 cm. Suberkite druską.
4. Troškinkite ant mažos ugnies mažiausiai 1,5 val. - turi išeiti tirštas kreminis patiekalas, kuriame mėsa minkštutėlė, o paprika ir pomidorai - visiškai suvirę.

Receptas nr. 2

1. Įkaitiname didelį puodą storu dugnu kartu su šlakeliu aliejaus. Į puodą dedame kubeliais pjaustytus svogūnus ir smulkintą česnaką. Apkepame keletą minučių ir pridedame supjaustytas paprikas bei morkas.
2. Grąžiname į puodą apkeptą jautieną, beriame maltą saldžiąją bei rūkytą papriką. Tuomet į puodą pilame konservuotus pomidorus, pilame sultinį. Dedame lauro lapus, beriame druskos ir pipirų.
3. Gerai išmaišius palaukiame, kol troškinys užvirs. Po valandos į puodą pridedame kubeliais pjaustytas bulves ir troškiname dar pusvalandį.

Patarimai gaminant guliašą

• Troškinimui skirtame inde įkaitinkite šaukštą aliejaus. Dėkite dalį mėsos gabalėlių (kad neperkrautumėt indo - prireiks tą padaryti dviem ar net trimp porcijom) ir kepinkite mėsą kol gerai apskrus iš visų pusių, tada išimkite ir atdidėkite į šalį. Pilkite dar šaukštą aliejaus ir kepinkite taip pat kitą porciją mėsos, kol apkepinsite visus gabalėlius.
• Į troškintuvą įpilkite dar aliejaus, suberkite supjaustytus svogūnus ir kepinkite, kol taps skaidrūs. Sudėkite česnakus, paprikas, ir toliau kepinkite maišydami.
• Kai daržovės visiškai suminkštės, sudėkite į troškintuvą apkepintą mėsą, suberkite saldžias ir rūkytas paprikas, pabarstykite druska ir pipirais, sudėkite pomidorų koncentratą (pastą), ir viską gerai apkepinkite dar keletą minučių.
• Įpilkite vyną ir pagramdykite gerai dugną, kad viskas, kas prikepė, ištirptų. Supilkite sultinį (arba vandenį), užvirkite ir pasirinkite kokiu būdu toliau gaminsite: galite pašauti į orkaitę apie 1,5 val (apie 160C temperatūra), arba ant mažos ugnies troškinkite ant viryklės.

Jei troškinsite ant viryklės, nepamirškite kaskart pamaišyti ir pagramdyti prie dugno prilipusį padažą, kad neprisviltų. Troškinkite apie 1,5-2 valandas, arba tol, kol jūsų mėsa bus minkštutė. Jei padažas nepakankamai tirštas, galite jį sutirštinti krakmolu arba miltais (apie šaukštą miltų/krakmolo išmaišykite mažame kiekyje vandens ir maišydami supilkite į puodą, neleisdami susidaryti gumuliukams). Jei padažas pernelyg sutirštėjo, praskieskite vandeniu (sultiniu). Paragaukite - gal trūksta druskos, pipirų, aitrumo? Nepakens ir šaukštelis cukraus - geriau susibalansuos skonis.

Prieš patiekiant įmaišykite į guliašą grietinės ir pabarstykite petražolėmis. Patiekite su virtais makaronais arba su bulvių koše.

Papildomi ingredientai ir patarimai

Aišku, bulvė yra karalienė (aš turiu jų maišą, mano anyta visada aprūpina bulvių maišu), bet man patinka bulves pakeisti kitomis daržovėmis, pavyzdžiui, saldžia bulve, taip vadinamu batatu. Batatai tikrai nėra populiarumo viršūnėje Lietuvoje, auga jie šiltesniuose kraštuose, bet yra nepaprastai skani daržovė, ir jei kokia ypatinga proga, tai galite rasti didesnėse parduotuvėse.

O paskutinis žodis būtų toks: čia tikrai nėra labai svarbus kiekvienas gramas, galima dėti daugiau ar mažiau mėsos, bet yra keli dalykai, kurių būtinai nepraleiskite: apvoliokite mėsą miltuose (miltai sutirštins padažą), gerai apkepkite mėsą keletą kartų, ir būtinai įdėkite paprikos miltelių, kmynų ir pomidorų pastos, (jei jos nėra, tai tada padėtį truputį gelbės konservuoti pomidorai savo sultyse be odelių.

Taigi, keli maži žingsniai pasiruošti, o paskui jau viską pastatote ant labai silpnos ugnies (arba į orkaitę įdedate visą puodą, tik puodas turi būti be plastmasinių rankenų) ir einate skaityti savaitgalio spaudos.

kaitintoje keptuvėje ištirpiname sviestą. Jame kelias minutes apkepiname jautienos kubelius. Viską užpilame sultiniu ir ilgai bei nuobodžiai troškiname žemoje temperatūroje. Kartais pamaišome. Norėjau, kad mėsa tirptų burnoje, bet plėšytos jautienos nenorėjau. Karštas bulves sutriname kartu su sviestu ir pienu (pašildytu). Įberiame druskos pagal skonį bei daug šviežiai maltų juodųjų pipirų.

Čia svarbūs keli dalykai. Pirmiausia, kelis kartus reikia gerai apskrudinti mėsą. Tai troškiniui suteiks gilų skonį. Taip pat svarbu nors truputį pakepinti ir suminkštinti svogūnus. O trečias dalykas, be kurio aš neįsivaizduoju guliašo, yra toks komplektas: kmynai, nemažiau svarbi čia yra ir saldi džiovinta paprika (kaip gi be jos, juk patiekalas iš Paprikų krašto Vengrijos. Tiesa, aš naudoju ispanišką saldžiąją papriką, bet tai visai negadina reikalo. O toliau - svarbūs veikėjai, be kurių neprasideda dauguma sriubų ir troškinių: svogūnas, salieras ir morka.

---