Pasak Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro Visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus vadovės Romos Bartkevičiūtės, siekiant, jog vaikų mityba būtų sveika, būtina laikytis trijų svarbiausių principų - nuosaikumo, įvairumo ir subalansuotumo.
Trys pagrindiniai mitybos principai
- NUOSAIKUMAS. Visos maistinės medžiagos turi būti vartojamos saikingai, nes jei jų vartojama per daug arba per mažai, jos gali pakenkti sveikatai.
- ĮVAIRUMAS. Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Reikia valgyti kuo įvairesnį maistą.
- SUBALANSAVIMAS. Tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose.
„Baltymai yra vaikų augimo, vystymosi bei efektyvios imuninės sistemos veiklos užtikrinimo pagrindas. Jie yra ir pagrindinė statybinė mūsų organizmo medžiaga, o kartu su vandeniu - gyvybės pagrindas. Vis dėlto, pernelyg didelis baltymų kiekis gali kelti alergijų pavojų. Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų, tačiau nėra nė vieno produkto, turinčio jų visų. Pavyzdžiui, duona yra svarbus B grupės vitaminų šaltinis, tačiau geležis iš duonos pasisavinama maždaug 3 kartus sunkiau nei iš mėsos, todėl tik vartojant įvairius maisto produktus, galima patenkinti visų organizmui reikalingų maistinių medžiagų poreikį. Galiausiai svarbus ir balansas - tinkamas santykis tarp baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų“, - sako R. Bartkevičiūtė.
Pusryčių svarba
Specialistė pabrėžia, kad tėvai pirmiausia turėtų pasirūpinti vaikų pusryčiais, nes iki pietų moksleivių smegenys dirba intensyviausiai, todėl joms reikia itin daug energijos. „Reguliarus pusryčių valgymas ne tik užtikrina tinkamą mikro (mineralų, vitaminų) ir makro (baltymų, angliavandenių, riebalų, skaidulinių medžiagų) maistingųjų medžiagų pasisavinimą, bet ir yra siejamas su pažangiu mokymusi, tinkamu psichosocialiniu elgesiu. Nepapusryčiavę vaikai vangiau atlieka įvairias užduotis, jiems sunkiau susikaupti“, - teigia Higienos instituto ekspertė.
Mitybos režimas
Anot R. Bartkevičiūtės, suaugusieji į mokyklas grįžtančius vaikus taip pat turėtų išmokyti laikytis mitybos režimo - tai yra jiems paaiškinti kiek ir kada reikėtų valgyti. Specialistės teigimu, reguliari mityba užtikrina pastovų cukraus lygį vaikų kraujyje, kuris garantuoja nuolatinę energiją, sumažina persivalgymo riziką bei padeda išlaikyti normalų kūno svorį.
„Vaikams, ypač jaunesniojo mokyklinio amžiaus, rekomenduojama valgyti 4-5 kartus per dieną. Pusryčiams vaikas turi gauti 20-25 proc., pietums - 30-35 proc., vakarienei - 20-25 proc., priešpiečiams ir pavakariams - po 10 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo“, - dėmesį atkreipia visuomenės sveikatos specialistė.
Užkandžiai
BENU vaistininkė Laura Mockutė sako, kad tam, kad būtų užtikrintas toks mitybos režimas, o mokykloje išalkęs vaikas nebėgtų pirkti saldumynų, reikia, jog kasdien, kaip papildomas užkandis, jam po ranka atsirastų obuolys, sūrio gabalėlis ar daržovė.„Sveikais užkandžiais, kurie yra energijos šaltinis mokyklinukams, turėtų pasirūpinti tėvai. Tai ypač aktualu mokslo metų pradžioje, kai vaikams itin sunku susikaupti po vasaros atostogų. Mūsų vaikų maisto pagrindą turėtų sudaryti baltymai, gerieji riebalai ir skaidulos, o patys maisto produktai - turėtų būti kuo mažiau perdirbti. Todėl reikėtų atsisakyti gaiviųjų gėrimų su cukrumi, neva „sveikuoliškų“ vaisių ir daržovių kokteilių. Geriau jau į gertuvę įpilti paprasto geriamojo vandens, o į priešpiečių dėžutę įdėti morką ar obuolį - tai yra vaisius ir daržoves valgyti netrintus, nespaustus ar kitaip neapdorotus“, - pabrėžia vaistininkė.
Rekomenduojami ir ribojami produktai
Rekomenduojama: daržovės (cukinijos, pomidorai, moliūgai, kopūstai, agurkai), nesaldūs vaisiai, augaliniai aliejai, saulėgrąžų aliejus (nedideliais kiekiais), rupių miltų duona, neriebi žuvis ir mėsa, kiaušiniai.
Būtina riboti: bulves, saldžius vaisius, uogienes, medų, cukrų, miltinius produktus, ryžius, manų kruopas.
Išbraukti iš raciono: dešros gaminiai, paštetai, konservuoti gaminiai, padažai, kepiniai.
Vitaminai ir maisto papildai
Jos teigimu, jei vaikų mityba visavertė ir jie valgo daug daržovių, vaisių, uogų bei viso grūdo produktų, taip pat nevengia kiaušinių, liesos mėsos, neužšaldytos žuvies, pieno ir jų produktų, tuomet papildomai vitaminų ar kitokių maisto papildų jiems vartoti tikrai neverta. Deja, kaip rodo prieš kelerius metus atlikti mokyklinio amžiaus vaikų mitybos įpročių tyrimai, tik mažiau nei pusė (41 proc.) vaikų laikosi mitybos režimo, dar mažiau - 37,9 proc. kasdien pusryčiauja, o trečdaliui, pagrindinis užkandis yra bandelė.
„Jei vaikų mityboje trūksta sveikų maisto produktų ir dažniau valgomas nevisavertis maistas, tokiu atveju galbūt vertėtų išsitirti kraują ir pasitarus su specialistais nuspręsti, kokiais vitaminais ar mineralais reikėtų papildyti vaiko mitybą. Iš praktikos pastebime, kad dažniausiai jaučiamas omega 3 riebiųjų rūgščių, vitamino D ir kalcio, stygius“, - sako vaistininkė.