Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) - tai lėtinė būklė, priklausanti virškinamojo trakto sutrikimų grupei. Ji veikia storąją žarną ir pasireiškia nuolatiniu pilvo skausmu, pilvo pūtimu bei tuštinimosi sutrikimais, tokiais kaip viduriavimas ar vidurių užkietėjimas. Nors žarnos struktūriškai lieka nepažeistos, dirgliosios žarnos sindromas gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę. Skaičiuojama, kad ši būklė paveikia 10-15 % pasaulio gyventojų. Mityba turi esminį vaidmenį valdyti simptomus.
Kas yra dirglios žarnos sindromas?
DŽS yra funkcinis virškinimo trakto sutrikimas be struktūrinių pokyčių. Būdingi pasikartojantys pilvo skausmai, nemalonūs pojūčiai ir sutrikusi žarnyno veikla. Net 50 proc. sveikų žmonių padidėjus psichinei įtampai patiria panašius simptomus kaip ir pacientai, kuriems nustatyta DŽS.
DŽS formos
- DŽS-D: Pagrindinis simptomas yra viduriavimas.
- DŽS-U: Pagrindinis simptomas yra vidurių užkietėjimas.
- DŽS-M: Simptomai keičiasi, apimant tiek viduriavimą, tiek vidurių užkietėjimą.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai paprastai apima kelis pagrindinius pojūčius: pasireiškia pilvo skausmu arba mėšlungiu, pilvo pūtimu, kintamu viduriavimu ar vidurių užkietėjimu, skubiu poreikiu tuštintis ir nepastovia simptomų eiga.
Šie simptomai gali sustiprėti po valgymo ir sumažėti po tuštinimosi. Pilvo pūtimą dažnai sukelia dujų kaupimasis žarnyne arba skysčių susilaikymas. DŽS simptomai gali pasireikšti cikliškai - vienais atvejais dominuoja viduriavimas, kitais - vidurių užkietėjimas arba abu kinta paeiliui.
Be pagrindinių žarnos sutrikimų, kai kuriais atvejais atsiranda papildomi virškinimo simptomai: gleivės išmatose, dažnas vidurių pūtimas, pykinimas, nugaros skausmas ir nuolatinis nuovargis. Tuštinimosi sutrikimai gali būti susiję ir su šlapinimosi pokyčiais - dažniu, nepilnu ištuštinimu ar šlapimo nelaikymu.
DŽS taip pat gali būti susijęs su sisteminiais sveikatos sutrikimais: migrena, nemiga, nerimu, depresija, fibromialgija ar lėtiniu dubens skausmu. Simptomus dažnai išprovokuoja tam tikri maisto produktai - pieno produktai, kofeinas, alkoholis, aštrūs prieskoniai. Šiuos veiksnius gali sustiprinti stresas ar antibiotikų vartojimas, kurie taip pat gali lemti mikrobiotos pokyčius.
Tinkamas skysčių vartojimas gali padėti palengvinti kai kuriuos dirgliosios žarnos sindromo simptomus.
Į gydytoją būtina kreiptis, jei pasireiškia kraujas išmatose ar nepaaiškinamas svorio kritimas - tai ženklai, kuriuos reikia ištirti išsamiai.
Pagrindiniai DŽS simptomai:
- Pasikartojantis pilvo skausmas ar spazmai (dažnai praeina pasituštinus).
- Pilvo pūtimas (lengvas arba labai matomas) ir padidėjęs dujų kaupimasis.
- Viduriavimas arba vidurių užkietėjimas (kai kuriems žmonėms šie simptomai gali kisti, pvz.: vieną dieną pasireikšti viduriavimas, po kelių dienų vidurių užkietėjimas).
- Nepilno išsituštinimo jausmas.
- Staigus noras tuštintis (dažniausiai po valgio ar stresinėse situacijose).
- Rėmuo pykinimas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje (nors DŽS dažniausiai paveikia apatinę virškinamojo trakto dalį, kai kurie žmonės patiria ir su skrandžiu susijusių simptomų).
Priežastys
Dirgliosios žarnos sindromą gali sukelti genetinis polinkis, infekcijos, psichologiniai veiksniai ir gyvenimo būdas. Šių priežasčių sąveika lemia žarnyno disfunkciją, tačiau tikslūs mechanizmai vis dar tiriami.
Dirgliosios žarnos sindromo riziką gali lemti paveldimumas - šeimos anamnezėje esant DŽS atvejams, tikimybė susirgti didėja. Viena iš aiškiai identifikuotų sindromo priežasčių - poinfekcinė forma, pasireiškianti po sunkios virškinamojo trakto infekcijos, ypač kai kartu vartojami antibiotikai. Ši būklė dažniau vystosi žmonėms, turintiems emocinių ar psichologinių sutrikimų.
Psichologinė įtampa ir nuolatinis stresas trikdo nervų sistemą ir žarnyno bei smegenų ašį, o tai gali lemti stipresnius simptomus. Tam tikri maisto produktai, ypač pieno produktai, taip pat gali sustiprinti simptomus.
Moterys dirgliosios žarnos sindromu serga dažniau nei vyrai. Hormonų svyravimai, ypač susiję su estrogenais, turi įtakos simptomų pasireiškimui. Jaunesni asmenys šia būkle serga dažniau, o menopauzė gali pakeisti simptomų pobūdį ar intensyvumą.
Dirgliosios žarnos sindromas ir mitybos vaidmuo
Mityba yra esminis veiksnys, galintis turėti įtakos dirglios žarnos sindromo simptomams. Tinkama mityba gali padėti valdyti simptomus ir pagerinti bendrą savijautą.
FODMAP dieta
FODMAP (fermentuojami oligosacharidai, disacharidai, monosacharidai ir polioliai) yra grupė angliavandenių, kurie gali sukelti virškinimo trakto problemas. Mažinant FODMAP turinčių maisto produktų vartojimą, galima sumažinti simptomus.
Esminis principas - reikia vengti laktozės, gliuteno, didelio kiekio fruktozės, fruktanų, galaktanų ir poliolių. ALKOHOLIS taip pat yra poliolis, todėl esant IBS jį vartoti draudžiama.
Jeigu pradėjus taikyti SIBO dietą simptomai pablogėja - grįžkite prie savo įprasto mitybos rėžimo.
Skaidulos
Pluoštas yra svarbus maistingas elementas, padedantis palaikyti virškinimą. Tačiau ne visi pluošto šaltiniai yra naudingi DŽS sergantiems asmenims. Padidinus netirpiųjų skaidulų kiekį maiste (skiriant sėlenas), kai kurių pacientų savijauta pablogėja. Sergančiųjų DŽS maiste neretai maistinių skaidulų kiekis būna didelis. Padidinus tirpiųjų skaidulų kiekį maiste DŽS simptomai sumažėja. Viduriuojant sumažinti skaidulų kiekį iki 12 g / d.
Kiti produktai
- Avižos yra puikus tirpaus pluošto šaltinis, kuris gali padėti stabilizuoti žarnyno veiklą ir sumažinti diskomfortą.
- Ne visi vaisiai ir daržovės tinka visiems DŽS sergantiems asmenims, tačiau mažai FODMAP turintys produktai, pavyzdžiui, morkos, cukinijos ir uogos, gali būti naudingi.
- Riešutai (pavyzdžiui, migdolai) ir sėklos (pavyzdžiui, linų) gali teigiamai paveikti virškinimą, papildydami organizmą omega-3 riebalų rūgštimis.
Vengtini produktai
- Dauguma DŽS sergančių asmenų gali turėti laktozės netoleravimą, todėl pieno produktai gali sukelti pilvo skausmus ir pūtimą. Pacientai, kurie geria daug pieno (> 300 ml / d.), turėtų vartoti produktus su mažu laktozės kiekiu. Šis apribojimas netinka, jei simptomai nepalengvėja.
- Kai kuriems žmonėms glitimas gali sukelti simptomus, net jei nėra celiakijos. Vengiant kviečių ir kitų glitimo turinčių produktų, galima pagerinti savijautą.
- Per didelis cukraus ir dirbtinių saldiklių (pavyzdžiui, sorbito) vartojimas gali sukelti žarnyno diskomfortą.
- Kofeinas ir alkoholis gali dirginti virškinimo traktą, sukelti simptomų pasunkėjimą. Rekomenduojama riboti jų vartojimą, ypač jei pastebite simptomų pablogėjimą po jų vartojimo. Sergantiesiems DŽS didelis riebalų kiekis maiste gali sustiprinti pilvo pūtimą. Simptomų pablogėjimas po valgio siejamas su riebalais.
- Fruktozė, fruktozės turintys produktai, alkoholiai (sorbitolis, manitolis) pablo-gina simptomus ir gali sukelti osmosinį viduriavimą.
Mitybos įpročių rekomendacijos
Kiekvienas dirglios žarnos sindromu sergantis asmuo turėtų dirbti su gydytoju ar dietologu, kad sudarytų individualų mitybos planą, atsižvelgiant į savo simptomus ir maisto toleravimą. Individualus planas padės geriau valdyti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.
- Vesti maisto dienoraštį gali padėti identifikuoti maisto produktus, kurie sukelia simptomus ir sukurti geresnį supratimą apie mitybą. Ši praktika leis stebėti ryšį tarp maisto vartojimo ir simptomų pasireiškimo, todėl bus lengviau nustatyti, kurie produktai yra labiau toleruojami, o kurie sukelia diskomfortą. Tikslinga aprašyti dienyne DŽS simptomus, nurodyti dvi savaites vartotus maisto produktus bei stresą sukėlusius įvykius. Tai padėtų nustatyti priežastinius veiksnius ir suplanuoti sveiką mitybą.
- Keisdami savo mitybą, svarbu palaipsniui įvesti naujus produktus. Tai padeda lengviau nustatyti, kurie maisto produktai gali sukelti simptomus. Pavyzdžiui, pradėkite nuo vieno naujo maisto produkto per savaitę, stebėdami savo savijautą.
- Valgymas reguliariai, pasirinkus mažesnius porcijų dydžius, gali padėti sumažinti žarnyno apkrovą ir pagerinti virškinimo procesą. Rekomenduojama valgyti 5-6 kartus per dieną, vengiant ilgų maisto vartojimo pertraukų, kurios gali sukelti žarnyno spazmus.
Gydymas
Dirgliosios žarnos sindromo gydymas priklauso nuo to, kokie simptomai vyrauja. Pagrindinės intervencijos apima mitybos koregavimą, tinkamus vaistus, psichologinę terapiją ir tam tikrus maisto papildus.
Mitybos koregavimas
Simptomus gali palengvinti skaidulų vartojimas, mažai FODMAP turinti dieta ir pakankamas kiekis vandens per dieną. Šie pokyčiai gali padėti sumažinti pilvo pūtimą, diskomfortą ir tuštinimosi sutrikimus. Taikyti psichologinę terapiją: kognityvinė elgesio terapija (CBT) ir hipnoterapija, nukreipta į žarnyną, gali padėti atkurti ryšį tarp nervų sistemos ir virškinamojo trakto, ypač jei simptomus sustiprina stresas.
Vaistai
Loperamidas padeda sumažinti viduriavimą, o osmotiniai preparatai palengvina vidurių užkietėjimą. Gydytojas gali skirti kitus vaistus, priklausomai nuo simptomų tipo.
Maisto papildai
Pipirmėčių aliejaus kapsulės ar tam tikri probiotikai ir skaidulos gali padėti sumažinti pilvo skausmą ir pilvo pūtimą. Dozės nustatomos individualiai, todėl būtina pasitarti su gydytoju.
- Sergančiųjų DŽS žarnyne mažiau Lactobacillus spp., koliforminių bakterijų bei Bifidobacteria spp. Be to, jų žarnyno bakterijų sudėtis, palyginti su sveikais žmonėmis, pakitusi. Viduriuojant, žarnyne lieka mažiau Lactobacillus spp., o esant vidurių užkietėjimams - daugiau Veillonella spp. bakterijų.
- Probiotikuose būna viena gyvųjų mikrobų kultūra arba jų derinys, kuris atkuria normalią mikroflorą, pagerina DŽS eigą: sumažina pilvo skausmus ir pūtimą.
- Pipirmėtės lapuose esantis aliejus sumažina pilvo skausmus, pūtimą, dažną tuštinimąsi. Pipirmėtės preparatų negalima vartoti sergant gastroezofaginio refliukso liga.
- Dirgliosios žarnos sindromui gydyti vartojamas imbieras, kuris veikia panašiai kaip serotonino 5-HT antagonistas.
Dirgliosios žarnos sindromo simptomai dažnai pagerėja tik suderinus kelias priemones - mitybą, vaistus ir streso valdymą. Ši lėtinė būklė reikalauja ilgalaikės priežiūros ir nuolatinio individualaus prisitaikymo.
Gyvenimo būdo pakeitimai
- Streso valdymas: stresas ir emocinis diskomfortas gali pabloginti dirglios žarnos sindromo simptomus. Rekomenduojama taikyti streso valdymo technikas, tokias kaip meditacija, joga ar gilus kvėpavimas. Psichologinė pagalba, pavyzdžiui, kognityvinė elgesio terapija, taip pat gali būti naudinga.
- Fizinis aktyvumas: reguliari fizinė veikla gali pagerinti virškinimą ir sumažinti stresą. Rekomenduojama pasirinkti lengvą ar vidutinio intensyvumo fizinę veiklą, pavyzdžiui, vaikščiojimą, plaukimą ar dviračių sportą. Rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos per savaitę.
- Miego įpročiai: tinkamas miegas yra būtinas gerai savijautai ir gali turėti teigiamą poveikį virškinimo sistemai. Rekomenduojama laikytis reguliaraus miego grafiko, vengti ekranų prieš miegą ir sukurti raminančią aplinką miegamajame.
Panašios būklės
Kai kurie simptomai, būdingi dirgliosios žarnos sindromui, gali sutapti su kitų žarnyno ligų požymiais. Norint tiksliai nustatyti diagnozę, būtina atlikti išsamią diagnostiką.
Uždegiminės žarnyno ligos - Krono liga ir opinis kolitas - pasižymi gleivinės pažeidimu, kraujavimu, padidėjusiais uždegimo rodikliais, kurių DŽS atveju nebūna. Šios ligos taip pat susijusios su sisteminiais požymiais ir audinių pažeidimu.
Celiakija gali sukelti virškinimo sutrikimus, bet jai būdingas glitimo netoleravimas, malabsorbcija ir geležies stokos anemija. Divertikulitas pasireiškia lokalizuotu pilvo skausmu, dažniausiai kairėje apatinėje dalyje, karščiavimu ir aiškiais pakitimais žarnyne.
Laktozės netoleravimą dažnai išprovokuoja pieno produktai, o simptomai gali atsirasti per kelias valandas nuo jų suvartojimo. Jie dažniausiai palengvėja pavartojus laktazės fermentų.
Kitos būklės, tokios kaip giardiazė, mikroskopinis kolitas, storosios žarnos vėžys ar endometriozė, taip pat gali imituoti dirgliosios žarnos sindromo simptomus. Skirtingai nei šios ligos, DŽS nėra susijęs su uždegimu, audinių pažeidimu ar objektyviais laboratoriniais pakitimais.
Dažniausiai užduodami klausimai apie DŽS
Ar DŽS išgydomas?
Visiškai išgydyti DŽS dažniausiai nepavyksta, tačiau gyvenimo būdo pokyčiai, subalansuota mityba, streso valdymas ir, jei reikia, jūsų gydytojo paskirti medikamentai padeda kontroliuoti simptomus ir gyventi visavertį gyvenimą.
Ką galima valgyti, esant DŽS?
Svarbu rinktis lengvai virškinamą maistą ir stebėti, kurie produktai nesukelia diskomforto. Dažnai tinka liesa mėsa, žuvis, garintos ar virtos daržovės (pvz., morkos, cukinijos), ryžiai, avižos, bananai, mėlynės ir mažai riebalų turintys pieno produktai. Kai kuriems žmonėms naudinga laikytis mažai FODMAP angliavandenių turinčios dietos, tačiau tinkamiausią mitybos planą geriausia derinti su jūsų sveikatos specialistu.
Ar DŽS yra pavojinga liga?
Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS) nėra pavojinga gyvybei ar organus pažeidžianti būklė, tačiau ji gali ženkliai pabloginti gyvenimo kokybę. Negydomi ar ignoruojami simptomai gali sukelti lėtinį nuovargį, miego sutrikimus, emocinį stresą ir riboti kasdienį aktyvumą, todėl labai svarbu laiku kreiptis į jūsų sveikatos specialistą.
Ar stresas turi įtakos DŽS simptomams?
Taip, stresas ir emocinė įtampa gali stipriai paaštrinti DŽS simptomus. Žarnynas glaudžiai susijęs su nervų sistema, todėl stresinės situacijos gali suaktyvinti pilvo skausmus, pūtimą ar pakitusį tuštinimosi dažnį. Streso valdymo metodai, tokie kaip joga, meditacija, kvėpavimo pratimai ar kognityvinė elgesio terapija, padeda sumažinti emocinę įtampą ir palengvinti DŽS simptomus.
Kokie maisto produktai gali pabloginti DŽS simptomus?
Kai kuriems žmonėms simptomus paaštrina fermentuojami angliavandeniai (FODMAP), tokie kaip ankštinės daržovės, svogūnai, česnakai, kviečiai, pienas ir kai kurie vaisiai (pvz., obuoliai, kriaušės). Taip pat gali netikti aštrūs prieskoniai, kofeinas, alkoholis, gazuoti gėrimai ir riebi, stipriai apdorota ar kepta mėsa.
Į kokį gydytoją kreiptis pajutus DŽS simptomus?
Pajutus galimus dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) simptomus, pirmiausia verta kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali įvertinti būklę ir, jei reikia, nukreipti pas gastroenterologą. Gastroenterologas atlieka išsamesnius tyrimus, padeda patvirtinti diagnozę ir sudaro tinkamiausią gydymo planą. Taip pat gali būti naudinga konsultacija su dietologu ir, jei simptomai susiję su emocine būsena, psichologu ar psichoterapeutu.
Ši svetainėje pateikta informacija yra tik bendro pobūdžio informacija ir negali būti laikoma medicinine konsultacija. Dėl tikslios diagnozės ir tinkamų gydymo metodų visada kreipkitės į savo gydytoją ar sveikatos priežiūros specialistą.