Siauralapis gaurometis liaudyje labiau žinomas ožkarožės pavadinimu, o iš jo paruošta arbata dažniausiai vadinama Ivano arbata. Ir nors šį augalą daugelis esame matę, tačiau nedaugelis yra ragavę gauromečio arbatos. Kažkada buvusi brangesnė net už auksą ar kailį, Ivano arbata pamažu prarado savo populiarumą ir buvo išstumta žaliosios bei juodosios arbatų. Tad kuo gaurometis toks ypatingas, kad su juo kovojo net pats Hitleris?
Kas yra Ivano arbata?
Ivano arbata - tai siauralapio gauromečio arbata. Tiesiog šiuo pavadinimu ji buvo žinoma daugybę amžių Rusijoje bei toli už jos ribų. Kažkada Ivano arbata buvo labai populiari ir paklausi prekė. Tačiau maždaug XIX amžiuje ji buvo išstumta iš rinkos juodosios kininio arbatmedžio arbatos ir beveik pamiršta.
Gauromečio arbatą vėl imta atgaivinti tik po 1990-ųjų metų. Šiuo metu jos naudomis sveikatai domisi tiek užsienio, tiek mūsų šalies mokslininkai.
Siauralapis gaurometis: trumpa pavadinimo istorija
Iki pat XIX a. siauralapis gaurometis Lietuvoje buvo vadinamas ožkarože arba kazoku. Tačiau Laurynas Ivinskis, kūręs pavadinimus daugeliui augalų, pasiūlė šį augalą vadinti garomečiu. Toks pavadinimas greičiausiai kilo dėl sėklų: iš subrendusio vaisiaus išsiverčia smulkios, baltais plaukeliais apaugusios sėklos, kurios pakyla net nuo menkiausio vėjelio. Todėl tose vietose, kur itin gausu gauromečių, atrodo, jog virš sąžalyno kyla garai. Vėliau pavadinimas buvo pakoreguotas ir iki šiandien išliko siauralapis gaurometis.
Tačiau daugumoje kitų šalių gauromečius gyventojai vadina ugnies žole / gėle. Toks pavadinimas taip pat labai taiklus, nes tai pirmasis augalas, imantis želti gaisraviečių vietose. Taip pat tai buvo pirmieji augalai ėmę augti karo nuniokotose, subombarduotose vietovėse. Gaurometis atneša žemei gijimą ir atsinaujinimą. Ir ne tik žemei, tačiau ir žmogaus sveikatai.
Gaurometis, Ivanas ir arbata: legenda apie Ivano arbatą
Yra daugybė mitų ir legendų apie gauromečio arbatos atsiradimą ir apie jos pavadinimą Ivano arbata. Viena jų pasakoja apie berniuką Ivaną, gyvenusį kaime netoli Sankt Peterburgo. Jis buvo atsidavęs žolininkas ir vilkėdavo ryškiai raudonus marškinius.
Ivanas per dienas vaikščiodavo miškuose bei pievose, ieškodamas gydomųjų žolelių. Vietiniai gyventojai jį gerai pažinojo ir matydami raudonuojat pamiškėje jo marškinius sakydavo: „Ivan čai brodit“. Tuometinėje rusų kalboje žodis čai reiškė ne arbatą, o nurodė tariamąją nuosaką, kažką kas galbūt vyksta. Taigi verstume: „Ivanas turėtų ten klajoti / Ivanas turbūt klajoja“.
Vieną dieną Ivanas ėmė ir pradingo. Niekas jo niekur neberado ir nebematė. Tačiau nuo tos dienos kaimo pamiškėse, kur berniukas mėgdavo vaikščioti, ėmė augti niekada nematytos gėlės. Kadangi savo spalva jos priminė raudonus Ivano marškinius, gyventojai sakydavo: „Da eto čai Ivan!“ („Juk tai turbūt Ivanas!”).
Taip ir kilo gauromečio pavadinimas Ivan čai. O vėliau pastebėta, kad iš šio augalo galima paruošti labai skanų ir gaivinantį gėrimą.
Kiek tiesos šioje legendoje nežinia, tačiau iš tiesų tame kaime (Koporskij), Jekaterinos Didžiosios dvariškis Savelovas buvo atidaręs gauromečio arbatos gamybos įmonę.
Ivano arbatos populiarumas
Legendos lieka legendomis, o faktai patvirtina, kad gauromečio arbata žinoma jau nuo XII a. Pradžioje ji buvo vadinama tiesiog rusiška arbata ir eksportuojama į Angliją, Daniją, Vokietiją ir Prancūziją. Ypač populiari ši arbata buvo Anglijoje. Apskritai gauromečio arbata buvo labai populiarus ir paklausus gėrimas to meto Europoje. Be to, tai buvo ne pigus malonumas, kol pamažu ją išstūmė kiniška juodoji arbata.
Ivano arbata gauromečio arbata imta vadinti greičiausiai dėl to, jog rusai už savo valstybės ribų daugumai buvo tiesiog ivanai. Tad ir rusiška arbata tapo Ivano arbata (Ivan čai). Tačiau net ir Rusijoje XIX a. gauromečio arbatos populiarumas išblėso, ją išstūmė juodoji kininio arbatmedžio arbata.
Kodėl Hitleriui taip kliudė gaurometis?
Po 1917 m. Rusijos perversmo, Ivano arbatos gamyba bei eksportas visiškai sustojo. Prisiminti Ivano arbatą rusams teko Leningrado (dabartinio Sankt Peterburgo) blokados metu, kai II-ojo Pasaulinio karo metu vokiečiai visiškai užblokavo ir atkirto miestą nuo likusio pasaulio.
Norėdami nors kiek papildyti jėgas, kariai ėmė virti gauromečio arbatą. Greičiausiai būtent dėl to, bijodamas, kad Sovietų Sąjungos kariai neatsigautų ir negalėtų priešintis, Hitleris tiesiogine žodžio prasme nekentė ir bandė sunaikinti gauromečius. Jo įsakymu buvo sunaikintos laboratorijos, fabrikai, išvaikyti rinkėjai ir augintojai, bandyta išnaikinti augalo augimvietes. Tačiau šios pastangos buvo bevaisės.
Gauromečio arbata šiais laikais
Ivano arbatos gamyba buvo atnaujinta tik po 90-ųjų. Ir netrukus vėl tapo labai populiaria arbata ne tik Rusijoje, tačiau ir už jos ribų. Ir nors dabar ji kur kas pigesnė nei kadaise, tačiau iki XIX a. gyvavusio savo populiarumo kol kas neatgavo. Vis dėlto daugėjant mokslinių tyrimų apie gauromečio arbatos naudą, tikėtina, kad jos populiarumas tik augs.
Kuo Ivano arbata naudinga sveikatai?
Gaurometis yra gausus daugybe įvairių veikliųjų medžiagų, taninų, alkaloidų, vitaminų bei mikroelementų. Vitamino C gauromečio lapuose maždaug 6 kartus daugiau nei citrinoje. Vitamino C kiekiu šiam augalui gali prilygti nebent juodieji serbentai.
Gaurometis nuo seno naudotas jėgoms atgauti bei organizmui stiprinti, tonizuoti. Jis veikia priešuždegimiškai, raminamai, turi antibakterinį poveikį, slopina piktybinių ląstelių augimą. Ypač naudinga Ivano arbata vyrams: ji gelbsti nuo gerybinio prostatos išvešėjimo bei kitų prostatos ligų.
Ivano arbata taip pat naudojama liaudies medicinoje skausmui malšinti, virškinimo sistemos problemoms spręsti, gerinti medžiagų apykaitą. Ji naudinga ir akių sveikatai bei odos grožiui. Be to, gauromečio arbata stiprina imunitetą ir padeda lengviau įveikti ligas.
Ar gauromatis tikrai toks ypatingas?
Esame įpratę girdėti, kad citrina yra vitamino C karalienė. Tačiau atėjo laikas ją nukarūnuoti ir šią karūną perleisti siauralapiui gauromečiui. Gaurometis vitamino C turi net 6-7 kartus daugiau nei citrina. Netgi juodieji serbentai turi šiek tiek mažiau vitamino C nei gaurometis. Tad sergant geriau rinktis gauromečio arbatą, o esant galimybei valgyti šviežius jo lapelius, nei suvalgyti 6-7 citrinas.
Be vitamino C siauralapis gaurometis turi labai daug flavanoidų. Jie ne tik suteikia arbatai skonį, aromatą ir šildančiai geltoną spalvą, tačiau tai ir stiprūs antioksidantai bei baktericidai. Jie suriša laisvuosius radikalus, kurie gali sukelti ląstelių pažeidimus bei vėžį. Taip pat naikina ir slopina bakterijų dauginimąsi organizme, todėl gelbsti nuo bakterijų sukeliamų ligų.
Gauromečiuose gausu taninų. Tai rauginės medžiagos, kurių lapuose gali būti net 10-20 proc. Jos veikai surišančiai, sutraukiančiai, tad gali jaustis sausumas burnoje, ant liežuvio. Panašiai kaip geriant juodą arbatą. Tačiau tuo pačiu taninai gelbsti viduriuojant, vemiant, kraujuojant, gydant įvairios kilmės uždegimus. Beje, sutraukiantį taninų poveikį lengva sušvelninti šlakeliu pieno.
Be to, gaurometis turi daug vitamino A, kalio, kalcio, geležies bei vario. Jis labai svarbus gerai imuninei sistemai palaikyti, jai stiprinti. Padeda greičiau pasveikti, atstato organizmo gydomąsias funkcijas, šalina iš organizmo toksinus ir veikia tonizuojančiai visus vidaus organus.
Taigi legendose slypi bent dalis tiesos. Gaurometis bei iš jo paruošta arbata tikrai turi gydomųjų bei organizmą atstatančių savybių.
Ką svarbu žinoti apie gauromečio arbatos paruošimą?
Siauralapio gauromečio arbata yra be kofeino, švelniai raminanti ir atpalaiduojanti. Ji tinkama gerti bet kurio amžiaus žmonėms tiek sergant, tiek profilaktiškai ar tiesiog kaip mėgstamą gėrimą. Galima gerti bet kuriuo paros metu, tačiau labiausiai rekomenduojama vakare, po valgio.
Plikyti Ivano arbatą reikėtų ne karštesniu nei 60 °C vandeniu. Taip išsaugomos visos vertingosios gauromečio savybės. Tuos pačius lapelius galima plikyti 3-4 kartus. Plikoma kelis kartus arbata pamažu praranda tik savo spalvą ir būna švelnesnio skonio, tačiau visos naudingosios jos savybės išlieka.
Ivano Arbatos Receptai
Ivano arbatos receptas
Tradicškai gauromečio arba Ivano arbata ruošiama iš fermentuotų gauromečio lapelių. Tad jeigu šių neturite pasiruošę, galima įsigyti daugumoje arbatos parduotuvių. Tiesa, fermentuota gauromečio arbata kiek brangesnė už nefermentuotą, tačiau jeigu mėgstate intensyvesnio skonio arbatą, fermentuoti lapeliai bus puikus pasirinkimas. Be to, fermentuotoje arbatoje yra daugiau naudingų rauginių medžiagų. O ruošiama arbata paprastai ir greitai.
Ingredientai:
- 1-2 a. š. fermentuotų gauromečio lapelių;
- 200 ml vandens.
Paruošimas: gaurometį užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu (60 °C) ir palikti pritraukti 15-20 min. Nukošti.
Vartojimas: gydomaisiais arba profilaktikos tikslais gerti po 1 stiklinę 3 kartus per dieną. Arba vartoti kaip įprastą mėgstamą arbatą. Tas pačias arbatžoles galima plikyti kelis kartus. Arbatą galima pagardinti šaukšteliu medaus.
Gauromečio arbata virškinamojo trakto ligoms gydyti
Ši arbata gali padėti sergant skrandžio ir žarnyno ligomis, esant virškinamojo trakto žaizdoms, opaligei. Kaip pagalbinė priemonė naudojama gydant gastritą, kolitą ar skrandžio opas. Ji taip pat padeda apsinuodijus, valo organizmą ir padeda greičiau atsistatyti.
Ingredientai:
- po 1 v. š. džiovintų siauralapio gauromečio lapų, ramunėlės žiedų, mažalapės liepos žiedų;
- 400 ml vandens.
Paruošimas: vaistažoles sumaišyti, suberti į termosą ir užpilti karštu vandeniu. Palikti 2 valandoms pritraukti. Nukošti.
Vartojimas: gerti po stiklinę arbatos 2 kartus per dieną.
Ivano arbata sergant vėžiu
Daugybė mokslinių tyrimų patvirtina gauromečio veiksmingumą kovoje su vėžiniais susirgimais. Jo veikliosios medžiagos stabdo piktybinių ląstelių augimą, o antioksidantai saugo sveikąsias ląsteles nuo pažeidimo. Žinoma, vaistų arbata atstoti negali. Ivano arbata naudojama kaip pagalbinė priemonė vėžio gydymui. Be to, ji palengvina chemoterapijos sukeliamus negalavimus: vėmimą, apetito stoką, padeda greičiau atsigauti.
Ingredientai:
- 1 v. š. džiovintos siauralapio gauromečio žolės;
- 1 stiklinė vandens.
Paruošimas: gaurometį užpilti karštu vandeniu ir palikti pritraukti 2 valandoms. Nukošti.
Vartojimas: gerti po 2 v. š. arbatos 3-4 kartus per dieną.
Gauromečio užpiltinė menopauzės laikotarpiu
Ši užpiltinė ne tik palengvina klimakso sukeliamus nemalonius simptomus, tačiau ir padeda nuo galvos skausmo, normalizuoja širdies, ritmą, padeda esant patinimams.
Ingredientai:
- ½ l smulkintų siauralapio gauromečio žiedų;
- 1 l kokybiškos degtinės.
Paruošimas: į 1 litro talpos stiklainį suberti gauromečio žiedus (turi gautis apie pusę stiklainio tūrio) ir užpilti iki viršaus degtine. Sandariai uždaryti ir palikti tamsioje, vėsioje vietoje 1 mėnesį. Kasdien supurtyti stiklainį. Po mėnesio nukošti, laikyti sandariame stikliniame inde tamsioje vietoje.
Vartojimas: 30 lašų užpiltinės skiesti 1 v. š. vandens ir vartoti tokią dozę 3 kartus per dieną.
Ivano arbata odos grožiui
Ši arbata taip pat gali būti naudojama išoriškai kompresams bei kaip veido tonikas / prausiklis, esant probleminei, spuoguotai odai. Jis padeda nuraminti odą, gydo bėrimus.
Ingredientai:
- 3 v. š. siauralapio gauromečio žolės;
- 1 stiklinė vandens.
Paruošimas: gaurometį užpilti karštu vandeniu ir palikti pritraukti 40 min. Nukošti.
Naudojimas: prausti veido odą ar dėti kaip kompresą ant skaudamos, patinusios vietos pagal poreikį.
Kaip dar gali būti vartojamas gaurometis?
Nors dažniausiai vartojama gauromečio arbata, tačiau jo jauni lapeliai bei ūgliai taip pat yra valgomi. Anksti pavasarį gali būti pjaunami dygstantys ūgliai, kurių malonus salsvas kvapas bei skonis primena smidrus.
Švieži jauni lapeliai naudojami salotoms. Virti ar troškinti lapai bei ūgliai tinka valgyti kaip įprastos lapinės daržovės. Jauni žiedynai su žiedpumpuriais taip pat naudojami salotoms ar mišrainėms.
Dėmesio. Jauni lapeliai turi vidurius laisvinantį poveikį, todėl nepatariama jų valgyti vienų, geriau maišyti į salotas ir valgyti saikingai.
Beje, siauralapių gauromečių žiedai išskiria daug nektaro, tad yra labai mėgiami ir lankomi bičių. Be to, iš šių augalų bitutės suneša didelį kiekį medaus.
Gauromečio arbatos pavyzdžiai
| Arbatos pavadinimas | Sudėtis | Kaina |
|---|---|---|
| Fermentuota siauralapio gauromečio arbata "Herbarica Siberian Health" | Mėtos, fermentuoti siauralapio gauromečio lapai, citrinžolės, čiobreliai, ramunėlių, medetkų žiedlapiai. | 6,00 € |
| Fermentuota siauralapio gauromečio arbata "Herbarica SPA" | Serbentų lapai, braškių lapai, mėtos, čiobreliai, ramunėlės, bruknių lapai, siauralapio gauromečio lapai, medetkų žiedai, šalavijas. | 5,00 € |
| Aukščiausios rūšies siauralapio gauromečio arbata su čiobreliais | Fermentuoti siauralapio gauromečio lapai, čiobreliai, gudobelės lapai, braškių lapai, apelsino žievelė | 6,20 € |
| Fermentuota siauralapio gauromečio arbata su kadagio uogomis ir sagan-dailaSudedamosios dalys | Fermentuoti siauralapio gauromečio lapai, kadagio uogos, rozmarinas, serbentų lapai, braškių lapai, sagan-daila, dedešvos žiedai. | 3,40 € |
| Fermentuota siauralapio gauromečio arbata "Kvepianti laimė" | Fermentuoti siauralapio gauromečio lapai, kinrožės, obuolys, erškėtuogės. | 4,50 € |