Prakalbus apie itališką maistą, mintyse iškyla kvapnūs makaronų patiekalai, pagardinti sodriais padažais, šviežia mocarela ar gardi pica. Tačiau italai pietų ar vakarienės neįsivaizduoja ir be saldumynų - desertas yra tiesiog privalomas.

Thierry Lauvray, prekybos tinklo „Iki“ konditerijos ekspertas, sako, kad italai gali didžiuotis didžiule desertų gausa. „Italai tikrai moka mėgautis saldumynais, o apie tiramisu, panakotą ar itališkus ledus „gelato“ tikriausiai esate ne tik girdėję, bet ir juos ragavę. Šie desertai ne tik yra tapę neoficialiais Italijos simboliais, bet taip pat itin pamėgti lietuvių. Itališki desertai žmonių mėgstami dėl skonių įvairovės: jie desertus ruošia ir stipresnių, ir subtilesnių skonių: nuo kavos, šokolado skonių iki gaivaus citrinų, uogų ar subtilaus grietinėlės“, - pasakoja T. Italijoje desertai yra lygiai tokia pat svarbi kulinarijos paveldo dalis, kaip ir pica ar makaronai. Tačiau ši šalis garsėja ne tik klasikiniais jau minėtais desertais. Italijoje mėgstama valgyti įvairius šaldytus ledų desertus ar šerbetus, šokolado ar kavos putėsius, taip pat ir įvairius pyragus: pradedant kavos ir baigiant citrinų. T.

Biscotti - tradiciniai itališki sausainiai

Daugelis biskočius (biscotti) kildina iš Italijos regiono Toskanos (Toscana). Šie kepinukai buvo skirti keliautojams, kad būtų patogu gabenti, ilgai negestų ir būtų sotūs. Biscotti kildinamas iš žodžių - "bis" (du) ir "coctum" (keptas). Šeimininkės neraugintos tešlos gabalėlius kepdavo dukart, kad juos būtų galima ilgai valgyti. Kur kas vėliau biskočiai atsirado Italijoje. Juos prie vyno pateikė vienas Toskanos virėjas. Jų traškumas ir gebėjimas sugerti vyną buvo vadinamas kulinariniu šedevru. Šiandien biskočiai vertinami ne tik saldumynų mėgėjų, bet ir keliautojų, karių, žvejų.

Per Kalėdas artimiesiems įprasta dovanoti pačių rankomis keptus imbierinius sausainius, tačiau puikia dovana galėtų būti ir klasikiniai itališki biskočiai, sako LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ kūrėja ir vedėja Beata Nicholson. „Šis receptas - visų galimybių kepėjams, jam nereikės nei daug laiko, nei kočėlo“, - tikina B. Nicholson.

Biskočiai - klasikiniai itališki sausainiai, kurių galima nusipirkti kavinėse, desertų krautuvėlėse. Tačiau ir pasigaminti juos visai nesunku, nors biskočiai paprastai kepami du kartus. „Padarome tešlą, suformuojame kepaliukus, juos beveik iškepame, tada supjaustome ir dar kartą padžioviname. Išeina tokie saldūs, gardūs džiūvėsėliai“, - sako sausainių receptu pasidalijusi B.

Nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Italijos ir Lietuvos kepinių tradicijos labai skirtingos, „Malsenos“ Kalėdinės kepimo akademijos metu Gian Luca Demarco tikino, kad yra ir keletas panašumų. Tiek kūčiukai, tiek biskočiai kepami taip, kad būtų sausi, trapūs ir ilgą laiką galiotų. „Tiek lietuviškieji kūčiukai, tiek per Kalėdas italų mėgstami biskočiai pasižymi sausumu, trapumu ir yra skirti mirkyti. Tik kūčiukus mes mirkome aguonų piene, o biskočius - į karštą, karčią espreso kavą, o Toskanoje - net ir į saldų vyną. Daugybę metų tiek kūčiukai, tiek biskočiai kepami taip, kad būtų sausi, trapūs ir ilgą laiką galiotų, todėl juos būtų galima dovanoti ir džiaugtis visu šventiniu laikotarpiu“, - sako Gian Luca Demarco.

Pagrindinis lietuviškų ir itališkų kepinių skirtumas - tešlos turtingumas. Kepinių gamyboje italai naudoja riebią ir kiaušiniais gausią tešlą, o Lietuvoje populiaresnė paprasta - vandens ir miltų tešla. „Itališkos virtuvės kepiniai - turtingi ir saldūs. Per Kalėdas populiariausias italų tiesiog dievinamas panettone pyragas, pagardintas saldžiais cukatais, kiaušiniais ir sviestu. Taip pat ir biskočių kepime naudojama kiaušiniais gausi tešla, kuri užmaišoma su grietinėle ar sviestu. O Lietuvoje Kalėdoms kepama duona ar kūčiukai - apeiginiai kepiniai, kuriuose dominuoja tik miltai ir vanduo“, - skirtumus vardijo ekspertas.

Tikri itališki biskočiai

Jei jūsų šeima yra kilusi iš Italijos, nei vienos Kalėdos neapsieina be šių naminių sausainių ir šviežio itališko espreso puodelio. Tačiau Gian Luca Demarco kviečia šalia tradicinių lietuviškų kepinių šiais metais išbandyti ir itališkųjų biskočių, kurie paįvairins jūsų šventinį stalą.

Ingredientai:

• 180 g cukraus
• 1 kiaušinis
• 265 g miltų
• 110 g migdolų
• 0,5 apelsino žievelė ir išspaustos sultys
• žiupsnelis druskos
• 30 g kambario temperatūros sviesto
• 1 kiaušinio trynys (aptepimui)

Gaminimas:

1. Į dubenį sudėkite cukrų, kiaušinį ir žiupsnį druskos. Viską gerai išmaišykite. Į masę berkite miltus, minkštą sviestą, apelsinų sultis ir viską gerai išmaišykite rankomis. Kai masė pakankamai sulipusi, dėkite migdolus, apelsino žievelę. Minkykite, kol viskas tolygiai pasiskirstys.
2. Tešlą padalykite į dvi lygias dalis ir iš kiekvienos suformuokite pailgą ritinį. Dėkite ritinius ant kepimo popieriumi išklotos skardos, patepkite viršų kiaušinio tryniu. Kepkite iki 200 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 min.
3. Ištraukite iš orkaitės ir palikite atvėsti. Tada peiliu kepalą įpjaukite šiek tiek įstrižai, suformuodami maždaug 1,2 cm storio gabaliukus.
4. Išdėliokite juos ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir kepkite iki 160° įkaitintoje statinėje orkaitėje dar 15 minučių. Iškepus leiskite pravėsti.

Tobulų biskočių paslaptys:

• Pjovimas. Pjaudami biskočius visada naudokite dantytą peilį (geriausia naudoti duonos peilį), kad supjaustytumėte gražius ir lygius griežinėlius, o pjaunant šie nesutrupėtų.
• Kantrybė. Po pirmojo kepimo leiskite biskočiams atvėsti apie 10 minučių, bet nepalikite vėsti per ilgai. Jei paliksite sausainius per ilgai, tešla taps per kieta ir ją bus sunku pjaustyti. Jei pjaustysite karštus, sausainiai sutrupės.
• Pagardai. Pagrindinis gerų itališkų biskočių elementas yra migdolai. Pagal senąsias tradicijas įprasta naudoti neluptus migdolus, nes jie sausainiams suteikia ypatingo skonio. Tačiau galite eksperimentuoti ir naudoti kitus riešutus, sėklas ar džiovintus vaisius.

Kiti itališki sausainiai

Florentinai

Florentinai yra itališki sausainiai, gaminami iš riešutų (paprastai lazdyno ir migdolų) ir vyšnių, sumaišytų su cukrumi, šie sausainiai yra padengiami šokoladu. Vien florentinų pavadinimas susieja šį desertą su Italijos regionu Florencija. Tačiau spėjama, kad florentinai buvo sukurti XVII a. pabaigoje Prancūzijos karališkosios šeimos virtuvėje, jų iš Toskanos kilusių uošvių garbei.

Gaminimo eiga:

1. Pirmiausia įkaitinkite orkaitę iki 180C. Dvi kepimo skardas išklokite kepimo popieriumi.
2. Tuomet nedideliame puode ant silpnos ugnies, dažnai maišydami, ištirpinkite sviestą, cukrų ir sirupą. Viską nukelkite nuo ugnies ir į šį mišinį įmaišykite miltus, tuomet suberkite vyšnias, migdolų dribsnius, pistacijas bei tarkuotas apelsino žieveles ir viską išmaišykite kol susiformuos tešla.
3. Tuomet paėmę šaukštą kabinkite pagamintą tešlą ir formuodami sausainius sudėkite viską ant paruoštų skardų.
4. Sausainius kepkite apie 10min, kol šie gražiai pagels ir ištraukę iš orkaitės palikite juos atvėsti.
5. Kol sausainiai vėsta, virš puodo su verdančiu vandeniu ištirpdykite šokoladą.

Amaretti

Amaretti, kaip ir biscotti, yra kilę iš Prato miesto. Itališkas žodis „amaro“ reiškia „kartūs“, ir kadangi šie maži sausainiai yra pagardinti karčiaisiais migdolais, jie buvo pavadinti „amaretti“. Tačiau jų nereikia painioti su „amaretto“ - saldžiu, migdolų skonio itališku likeriu. Amaretti yra pagaminti iš maltų migdolų arba migdolų pastos, sumaišytos su cukrumi ir kiaušinių baltymu. Jie dažnai būna paskaninti šokoladu, tradiciškai patiekiami su kava.

Gaminimas:

1. Pirmiausiai iki 150 laipsnių įkaitinkite orkaitę ir išklokite skardą kepimo popieriumi.
2. Virtuvinio kombaino pagalba sumaišykite migdolų miltus ir cukrų. Įpilkite vanilės ir migdolų ekstrakto ir viską maišykite kelias minutes.
3. Tuomet sudėkite kiaušinius ir toliau maišykite tešlą, kol ši taps vientisa.
4. Tuomet šaukštu išgriebkite tešlos gabaliuką, jį padėkite ant kepimo popieriaus ir apibarstykite cukraus pudra.
5. Ant skardos išdėliotus tešlos gabalėlius kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 25-30 min.
6. Prieš patiekdami, sausainius atvėsinkite.

---