Islandija, nors ir nedidelė šalis, pasižymi unikalia gamta ir įspūdingais kraštovaizdžiais. Dėl vulkaninės kilmės, gausos ugnikalnių, geizerių ir krioklių, ši sala traukia daugybę turistų. Tačiau Islandija gali pasiūlyti ne tik įspūdingus vaizdus, bet ir puikias galimybes žvejybai.
Islandijos geografija ir klimatas
Islandija - vulkaninės kilmės sala, susiformavusi dviejų litosferos plokščių sandūroje. Salą sudaro iškilęs virš vandenyno lygio Vidurio Atlanto kalnagūbrio fragmentas. Aktyvus vulkanizmas, gausu ugnikalnių, geizerių ir karštųjų versmių. Dabartinis reljefas susiformavo veikiant vulkaniniams, tektoniniams ir ledyniniams procesams. Islandijos vidurinėje dalyje per metus iškrinta 400 mm, šiaurinės dalies fjorduose - 500-600 mm, pietrytinėje dalyje ir Vestmannaeyjaro salose - iki 1200-1600 mm kritulių.
Klimatas subarktinis jūrinis. Didelę įtaką pietiniams ir vakariniams krantams turi šiltoji Golfo srovė, šiauriniams ir rytiniams krantams - šaltoji Rytų Grenlandijos srovė.
Islandijos upės ir ežerai
Upės trumpos, vandeningos, slenkstėtos, daugiau nei 200 krioklių. Patvinsta pavasarį ir vasarą; išsiveržus polediniams ugnikalniams kyla katastrofiniai potvyniai. Ilgiausios upės: Þjórsá (237 km), Kalnų Jökulsá (Jökulsá á Fjöllum; 206 km), Ölfusá, Skjálfandafljótas, Slėnio Jökulsá (Jökulsá á Dal). Ežerai užima 2,7 % Islandijos teritorijos. Jie daugiausia tektoninės, vulkaninės ir ledyninės kilmės. Didžiausi ežerai - Þingvallavatno (84 km2), Þórisvatno (70 km2), giliausias - Öskjuvatno (217 metrų).
Žvejyba Islandijoje
Žvejyba Islandijoje - ne pigus malonumas. Yra bendras meškeriojimo leidimas, bet su juo galima žvejoti tik trisdešimtyje vandens telkinių. Kiti vandens telkiniai yra privatūs, priklausantys žūklės klubams, vietinių žemių savininkams ar žūklės turizmu užsiimančioms įmonėms. Viename iš upelių, kuriuose meškeriojama, leidimo kaina dienai siekia 200 eurų žmogui. Tiesa, už šią sumą gaunama ir nakvynė mediniame namelyje ant upės kranto. Tačiau lašišinėse upėse dienos leidimo kaina gali siekti ir 700 ir daugiau eurų žmogui.
Laurynas Jukna žavisi Islandijoje sugaunamų žuvų dydžiais: „Šios šalies upėse sugaunamų margųjų upėtakių vidurkis yra įspūdingas - siekia 2,5 kg. Kai kuriuose ežeruose galima sugauti net 10 kg siekiančius individus. Man pačiam teko sugauti žuvį, siekusią 60 cm. Islandijoje beveik visur žuvis leidžiama meškerioti tik su museline meškere ir tik kai kur - spiningu. Taip pat plačiai propaguojamas principas „Pagavai - paleisk“. Be margųjų upėtakių šioje saloje galima sugauti palijų, šlakių, lašišų“.
Upėtakių gaudymo Islandijoje ypatumai
Islandijos upėse ir ežeruose vanduo yra išties labai skaidrus. Gal dėl to kai kurios vietinių naudojamos dirbtinės muselės - nimfos - yra išties miniatiūrinės. Upėtakiai Islandijoje gaudomi ir strimeriais bei sauso tipo muselėmis. Taip pat dėl krištolo skaidrumo vandens naudojami ir ploni pavadėliai. Kadangi gaudomos žuvys yra nemažos, kotai naudojami pakankamai galingi 5 - 6 klasės. Pasak vietinių, geriausias upėtakių gaudymo sezonas yra gegužės mėnuo. Tiesa, Islandijoje kai kur upėtakiai žvejojami ir naktį.
Populiariausios žuvų rūšys Islandijos upėse
- Margieji upėtakiai (Salmo trutta)
- Palijos (Salvelinus alpinus)
- Šlakiai (Salmo trutta)
- Lašišos (Salmo salar)
Muselinė žvejyba šiaurinės Islandijos upėse yra labiausiai žinoma dėl didelių laimikių - 10 kg sveriančių lašišų.
Kelionė į Islandiją
Derybos su drauge Pasaka Lauryno, pirmiausia jie su drauge Į Islandiją turėjo vykti turistauti: „ Iš pradžių į Islandiją planavome vykti grynai pažintiniais tikslais. Šioje šalyje gyvena mano geras bičiulis, todėl dėl transporto ar nakvynės problemų neturėjo kilti. Tačiau man pasidomėjus, kokias įspūdingas žuvis galima sumeškerioti šioje šalyje, prasidėjo intensyvios „derybos“ su drauge dėl laiko, kuris bus skirtas šiai pramogai. Na, ir suderinome tiek žvejybą, tiek turizmą“.
E.Statkauskas atkreipė dėmesį, kad prieš susigundant pigiais skrydžiais reikėtų pasidomėti visomis likusiomis kainomis - tiek nakvynės, tiek transporto. „Viskas, kas skirta turistams, o ne islandams, kainuoja brangiau“, - sakė jis.
E.Statkauskas siūlo ieškotis per „Booking.com“ ir „AirBnb.com“ sistemas. Galima rinktis ir kempingus, kurių kainos žmogui prasideda maždaug nuo 15 eurų. Tačiau kad ir kokią nakvynės vietą rinksitės - būtina prieš ją užsisakant įdėmiai paskaityti informaciją internete, nes jų kokybė labai svyruoja.
Kada geriausia važiuoti?
„Vieno atsakymo nėra - priklauso nuo žmogaus“, - sakė E.Statkauskas ir išskyrė didžiausius vasaros ir žiemos sezono pliusus bei minusus. Vasarą galima džiaugtis šviesiomis naktimis, geresniais keliais, šiltesniu oru (vidurkis dienos metu - apie 15 laipsnių), akį džiugins daugiau spalvų ir įvairesnė gyvūnija. Tačiau šiuo metu ir žymiai daugiau turistų, ir gerokai didesnės kainos. Pavyzdžiui, automobilis savaitei liepą gali kainuoti net dvigubai brangiau nei vasarį. Tuo tarpu žiemos didžiausias pliusas - Šiaurės pašvaistė. Mažesnės kainos, mažiau turistų, galima rasti užšąlusių krioklių bei įlįsti į ledo tunelius. Didžiausi žiemos minusai - sunkiai pravažiuojami keliai, vėsesnės karštosios versmės, mažiau spalvų, gyvūnijos, ir itin stiprus vėjas, kuris gali nupūsti net automobilius nuo kelio.
Ką reikia žinoti apie automobilius, nakvynę ir maistą Islandijoje
Islandijoje tiek nakvynes, tiek automobilius geriau rezervuotis iš anksto. Islandai nelabai spėja paskui milžiniškus turistų srautus - sezono metu trūksta ir nakvynės vietų, ir automobilių. Paprasto lengvojo automobilio nuoma savaitei liepą gali atsieiti 400-600 eurų. Keturiais ratais varomo, kurį visgi rekomenduoja imti E.Statkauskas, kišenę paplonins net 700-1200 eurų. Kelionių po Islandiją ekspertas atkreipė dėmesį, kad su paprasta lengvąja mašina tikrai ne viską galima pamatyti šioje šalyje. Daugeliui kelių reikia keturiais ratais varomų automobilių. O jeigu F raide pažymėtu keliu bandysite važiuoti automobiliu, kuris nėra varomas keturiais ratais, ir jums kažkas nutiks, draudimo kompanijos nuostolių nedengs.