Jau kelios savaitės viena aktualiausių diskusijų temų - vaistai. Jų daugiau ar mažiau, dažniau ar rečiau, receptinių ar įsigyjamų be recepto vartojame visi.
Vaistų klasifikavimas ir VVKT vaidmuo
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) pareiga - užtikrinti, kad žmogų pasiektų tik saugūs ir kokybiški vaistiniai preparatai. Visose Europos Sąjungos (toliau - ES) valstybėse narėse yra taikomi tokie patys kriterijai, klasifikuojant vaistinius preparatus į receptinius ir nereceptinius.
Būtent vaistinio preparato gamintojai rekomenduoja, ar vaistas bus receptinis, ar ne, o galutinis sprendimas priimamas registracijos metu. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (70 - 75 str.).
Ekspertai, priskirdami vaistus kuriai nors grupei, vadovaujasi paruoštomis vaistų kvalifikavimo gairėmis. Kita vertus, jie pripažino, kad tam tikrose šalyse receptinių ir nereceptinių vaistų sąrašai nežymiai skiriasi.
Pasak Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos Savitarpio pripažinimo ir decentralizuotos procedūrų skyriaus vedėjo Valdo Liukaičio, ekspertai, spręsdami, ar priskirti vaistą prie receptinių, paprastai atsižvelgia į keletą svarbiausių kriterijų. Vienas iš jų tiesioginis arba netiesioginis vaisto pavojus sveikatai.
Tai reiškia, kad vaistas turi būti labai mažai toksiškas, t. y. Netiesioginis pavojus susijęs su tuo, kad vaistas, ilgai vartojamas, paslepia tikrosios ligos simptomus, dėl to jos gydymas uždelsiamas, pacientas nesugeba įvertinti, kada vaisto jam vartoti negalima, ir pan. Dalis šių kriterijų aiškūs ir nekelia daugiau klausimų, dalis akivaizdžiai priklauso nuo ekspertų nuomonės.
Vaistų, su ta pačia veikliąja medžiaga, išdavimo tvarka gali skirtis priklausomai nuo vaisto stiprumo, pakuotės dydžio ir terapinių indikacijų. Mažesnio stiprumo ir mažesnėmis pakuotėmis tiekiami vaistiniai preparatai su savigydai tinkamomis terapinėmis indikacijomis (t.y. į paieškos laukelį įvedus vaisto pavadinimą arba veikliąją medžiagą, iš karto pateikiama visa aktuali informacija.
Pacientas norėdamas sužinoti, ar vaistinis preparatas yra nereceptinis, tą gali matyti pagal pakuotės žymėjimą.
Receptinių vaistų išdavimas be recepto tam tikrais atvejais
Sveikatos apsaugos ministro įsakymu, vaistininkai nuo lapkričio 18 d. gali pacientams, sergantiems lėtinėmis ligomis ir vartojantiems vaistus ilgą laiką, išduoti juos be recepto 30 dienų laikotarpiui. Tačiau nauja tvarka dar nereiškia, kad visiems pacientams visi receptiniai vaistai gali būti išduodami be recepto. Naujoje tvarkoje yra nustatytos išimtys vaistų, kurių negalima parduoti be recepto.
Tai reiškia, kad jeigu pacientas, nuolat vartojantis tam tikrus receptinius vaistus, nespėjo laiku apsilankyti pas gydytoją ir prasitęsti recepto, vaistininkai išimties tvarka jam galės parduoti vaistus tokiam laikotarpiui, per kurį būtų galima patekti pas gydytoją ir gauti receptą. Tiesa, būtina sąlyga, kad pacientas tuos vaistus jau vartojo ne mažiau kaip tris mėnesius. Vaistininkas, juos parduodamas privalo įsitikinti, kad taip ir yra.
„Taip pat ministerija suplanavusi reglamentuoti sveikatos priežiūros konsultaciją telefonu, kurios metu gydytojas galėtų paskirti gydymą elektroninėje erdvėje, t. y. išrašydamas elektroninį receptą.
Dar vienas dalykas: jau kuris laikas lėtinėmis ligomis sergantys pacientai gali gauti vaistus net pusei metų, o juos atsiimti gali dalimis - kas mėnesį ar du, kaip jam patogu.
Vaistų kontrolė ir patikrinimai
Atkreipiame dėmesį, kad farmacijos specialistas negali atsisakyti parduoti pacientui receptinių vaistų, jei tenkinamos visos išvardintos sąlygos. nr. Kaip planuojama vykdyti kontrolinius pirkimus?
Visi VVKT atliekami patikrinimai skirstomi į planinius ir tikslinius. Jeigu gaunamas skundas arba pranešimas apie pažeidimą, įmonė iš anksto neinformuojama, tačiau atvykus į įmonę, pvz. Iki š. m. lapkričio 1 d. Tarnyba vaistinėje galėjo patikrinti tik tų vaistų pardavimą, kurių receptai yra paliekami vaistinėje saugoti (nuo 1 mėn. iki 3 metų).
Vaistinėje paliekami ir saugomi: kompensuojamųjų, narkotinių, psichotropinių, antiinfekcinių vaistų (antibiotikų), antidepresantų, antipsichozinių ir kt.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, prieš pradedant tikslinį patikrinimą, inspektorius turi parodyti tikrinimo pavedimą, t. y. prisistatyti vaistinės darbuotojui ir įvardinti patikrinimo tikslą. Prisistačius vaistinės darbuotojams kartais tikslinis patikrinimas netenka prasmės, nes darbuotojai parodo visą reikiamą informaciją monitoriuje arba pasako, kad siūlė užsakyti vaistų, bet gyventojas atsisakė, arba kad vaistus pardavė su receptu (receptą grąžino gyventojui). Tarnybinis pažymėjimas ir rašytinis pavedimas bus pateikiami iš karto po atlikto kontrolinio pirkimo.
Pažyma bus surašoma dviem egzemplioriais iš karto po atlikto patikrinimo vaistinėje. Jeigu bus nuspręsta surašyti Administracinio nusižengimo protokolą, jis nebus surašomas tą pačią dieną vaistinėje, o kitu suderintu laiku atvykus į Tarnybą. Bauda būtų skiriama tik atlikus bylos nagrinėjimą ir baudos mokomos Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Ibuprofeno pavyzdys
„Šiuo metu kilo ažiotažas dėl vaistų nuo skausmo. „Vaistas be recepto gali būti išduodamas tik trumpalaikiam vartojimui. Galima labai paprastai paskaičiuoti. Jeigu ant pakuotės parašyta, kad vaistą galima vartoti be gydytojo tris paras, o didžiausia paros dozė - keturios tabletės per parą, be recepto galima įsigyti 12 tablečių. Tai reiškia, kad ibuprofenas daugeliu atvejų yra nereceptinis vaistas, bet jo įsigyti galima tik vieną pakuotę, kurioje yra 10 tablečių.
„Tai normalu, kad parduodama tik tiek vaisto, kiek jo reikia. Mano draugė Estijoje savitarnos parduotuvėje bandė nusipirkti dvi ibuprofeno pakuotes, nes jis ten buvo labai pigus, bet kasoje jai neišmušė.
Pasak VVKT vadovo Gintauto Barcio, yra labai daug indikacijų, prie kurių skiriamas ibuprofenas. Viena, kai skausmas yra trumpalaikis, visai kas kita, kai jis ilgalaikis. Tuomet vaistas tampa receptiniu.
„Jei sergi reumatoidiniu artritu, gydytojas nustato dozę ir vaistą vartoji pastoviai, bet būtina gydytojo stebėsena dėl komplikacijų pavojaus.
Apribojimai ir saugumas
„Nuo senų senovės tas kaupimas yra pas mus į kraują įaugęs. Vaistas nėra kasdienis produktas, kurį reikia turėti ir vartoti, nes kiekvienas jis turi savo vartojimą riziką ir kuo jis labiau veiksnus, tuo labiau pavojingas. Apribojimai įsigyti vaistų yra tam, kad šis balansas būtų maksimaliai saugus. Tai ne noras uždrausti ką nors, o apsaugoti. Vaistus iš esmės turi skirti gydytojas. Vaistininkas nuo seno turėtų juos tinkamai pagaminti ir suteikti tinkamą informaciją. Aišku, pasaulis keičiasi, bet ne viską reikia keisti.
Pasak jo, dabar iš tiesų sudėtinga gauti kompensuojamus vaistus, nes juos išrašant turi įsijungti specialistai. Dėl to susidaro eilės.