Pica yra vienas populiariausių patiekalų pasaulyje. Jame dera skonis ir paprastumas, o tai leidžia patenkinti net išrankiausių gurmanų poreikius.
Tačiau pica - ne tik skanus patiekalas, bet ir mokslininkų, istorikų, kultūros žinovų tyrinėjimų objektas. Už šio kasdienio patiekalo slypi daug paslapčių, kurios priverčia mūsų akis ir skonį iš naujo atsiverti.
Picos istorijos prasideda senovės Egipte ir Graikijoje, kur buvo kepamos duonos lopšiai, panašūs į šiuolaikines picas. Senovės graikai kepdavo apvalią plokščią duoną su alyvuogių aliejumi ir prieskoninėmis žolelėmis.
Kai kurios kultūros, pvz., graikai ar finikiečiai, valgė paplotėlius, keptus iš miltų ir vandens. Jie buvo kepami ant karštų akmenų ir paskaninami įvairiais žalumynais bei prieskoniais.
Daugelis tautų savo valgiaraščiuose turi mielinės tešlos papločius, o jei ant jų paviršiaus būdavo dedama daržovių, mėsos ir kitų ingredientų gabalėlių, tokius kulinarinius darbus irgi būtų galima pavadinti pica.
Tačiau fokačija ir tortilijos su papildomais ingredientais tebuvo tik savotiškas prototipas. Todėl iš pradžių pica buvo laikoma neturtingų žmonių patiekalu.
Šiuolaikinę picą pradėta kepti Italijos mieste Neapolyje. Būtent Neapolyje, Italijoje, buvo išrasta pica, kuri nuo tada tapo populiariu patiekalu visame pasaulyje.
Jau XVI a. čia buvo gaminamas patiekalas, vadintas „pizzaioli“. Plokščiomis duonelėmis, vėliau pavadintomis „pizza“, prekiauta gatvėse ir turgavietėse. Aliejumi apšlakstyti ir žalumynais pagardinti picos padai buvo įprastas kasdienis Italijos varguomenės maistas.
Picos Evoliucionavimas
Nei sūrio, nei mėsos, nei daržovių ant picų iš pradžių nebuvo dedama, o pomidorai tuo metu buvo laikomi netgi nuodingais. Bet jau XVIII a. pradžioje garsaus Neapolio virėjo Vincento Corrado knygoje apie šiame mieste dažniausiai vartojamus produktus nurodoma, kad pomidorai labai tinka makaronams ir picai pagardinti.
Teigiama, kad pirma tikroji pica - su pomidorų padažu ir mocarela - Neapolyje iškepta apie 1830 metus. Mieste jau veikė daug kepyklėlių, vadinamų „pizzerias".
Garsas apie jas pasiekė Neapolio ir Sicilijos karalių Ferdinandą II Burboną, kuris teikėsi pats užsukti į vieną garsiausių picerijų, kad paragautų populiariojo patiekalo.
1889 m. Neapolyje lankėsi Italijos karalius Umbertas I ir karalienė Margarita. Ta proga garsus picų kepėjas Rafaelli Esposito valdovams iškepė specialią picą, kurią papuošė Italijos vėliavos spalvomis: žalia - bazilikai, balta - mocarela, raudona - pomidorai.
O R.Esposito pica, pavadinta karalienės Margaritos vardu, iki šiol yra viena žinomiausių picos rūšių. Pasakojama, kad 1889 m. Neapolio picerijoje karalienė Margherita užsisakė picą su šviežiais pomidorais, mozzarella sūriu ir šviežiais bazilikais - spalvų derinys atitiko Italijos vėliavos spalvas.
Picerijos šefas Raffaele Esposito šią picą pavadino karalienės Margheritos vardu. Štai tada ir prasidėjo tikrasis picos triumfo žygis!
Pizza Margherita ištakos kilo maišant panašius įdarus, kurie jau buvo Neapolyje nuo 1796 iki 1810 metų. 1849 m. Emanuele Rocco užrašė įvairius picos užpilus, tokius kaip bazilikas, pomidorai ir ploni mocarelos griežinėliai.
Mocarela būdavo plonai supjaustyta ir pridėta prie jau esančių priedų.
Teisiškai pica buvo pripažinta 1889 metų birželio 1 d., kuomet Italijos karališkoji pora apsilankė Neapolyje. Siekdama įrodyti savo artimumą paprastiems miesto gyventojams, karališkoji pora užsisakė picą.
Picos Sklaida Pasaulyje
Į JAV pica atkeliavo kartu su italais XIX a. pabaigoje. Italai čia pristeigė kepyklėlių, kuriose tarp gausybės kepinių buvo prekiaujama ir pica. Pirmoji picerija JAV atidaryta Niujorke 1895 metais. Jos itin išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo.
Kiek vėliau prekybos centruose pradėta pardavinėti jau paruoštus picų padus ir padažus. O 6-ojo dešimtmečio pabaigoje ėmė kurtis ir picerijų tinklai, tokie kaip „Pizza Hut“, kurie išgarsino picą visame pasaulyje.
Po maždaug 60 metų amerikiečiai, australai ir šiaurinės Europos gyventojai jau su didžiausiu entuziazmu kepė picas, kai tuo tarpu apie Neapolyje populiarų patiekalą dauguma italų dar buvo mažai girdėję. Tik apie 1970 metus pica užkariavo ir likusią Italiją.
Į Lietuvą pica atkeliavo paskutiniame XX a. dešimtmetyje - 1993 m.