Pastaruoju metu visuomenėje kilus sujudimui dėl prekybos maistinėmis bulvėmis ir galimų pažeidimų prekybos vietose, Augalininkystės tarnyba primena, kad į Europos Sąjungą ir Lietuvą įvežti bulves iš trečiųjų šalių yra draudžiama.
Tiesa, kelioms šalims pagal ES teisės aktus yra taikomos išimtys - Alžyrui, Izraeliui, Libijai, Marokui, Sirijai, Šveicarijai, Tunisui, Turkijai, Egiptui, Serbijai, Bosnijai ir Hercegovinai, Libanui (dviem regionams).
Šios šalys įrodė, kad vykdo efektyvią kenksmingųjų organizmų kontrolę, imasi reikalingų priemonių jiems naikinti, atlieka bulvių siuntų tikrinimus pagal nustatytas metodikas, tad Europos Komisija suteikė joms teisę eksportuoti bulves į ES.
Bulvės, importuojamos į ES iš minėtų valstybių, turi atitikti specialiuosius reikalavimus, taip užtikrinant, kad su bulvėmis nebus įvežti kenksmingieji organizmai.
Šios bulvės yra tikrinamos pasienyje (tos ES šalies, pro kurios pasienio postą įvežama į ES teritoriją) ir, jeigu nerandama kenksmingųjų organizmų ir bulvės atitinka fitosanitarinius reikalavimus, jomis galima prekiauti visoje Europos Sąjungoje.
Lenkijoje ar kitoje ES valstybėje užaugintas bulves taip pat leidžiama įvežti į Lietuvą.
Tiesa, iš Lenkijos kilusioms bulvėms taikomi papildomi reikalavimai - bulvių augintojai turi būti tikrinami tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos, kuri apie kiekvieną ketinimą išvežti bulvių siuntą iš šalies privalo informuoti tos šalies, į kurią ketinama vežti bulves, atsakingą instituciją.
Taip pat tų šalių, iš kurių importuojamos bulvės, specialistams privalu atlikti bulvių gumbų sveikatingumo tikrinimą (atlikti laboratorinius tyrimus) prieš leidžiant bulvių krovinius išvežti į kitas ES šalis.
Tiek Lenkijoje, tiek kitose ES šalyse užaugintų bei tiekiamų rinkai bulvių pakuotės privalo būti ženklintos etiketėmis, kuriose nurodytas tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos augintojui suteiktas registracijos Fitosanitariniame registre numeris.
Bulvių Ženklinimo Reikalavimai
Maistinių bulvių etiketėje turi būti nurodyta bulvių paskirtis, veislė, bulvių augintojo, supirkėjo ar realizuotojo registravimo Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre pažymėjimo numeris (etiketėje vartojama santrumpa „Fitosanitarinio registro Nr.“), bulvių siuntos numeris (suteiktas augintojo, supirkėjo ar realizuotojo), bulvių kiekis, kilmės šalies kodas, kokybės klasė ir bulvių dydis (nurodant mažiausio ir didžiausio gumbo skersmenį frakcijoje).
Etiketė turi būti vienkartinio naudojimo (lipni arba pritvirtinta uždarant pakuotes taip, kad, atidarant pakuotę, etiketė būtų sugadinama). Etiketė turi tvirtai laikytis ant pakuotės.
Antrą kartą naudoti tą pačią etiketę draudžiama. Etiketėje pateikta informacija turi būti parašyta aiškiai ir įskaitomai. Taisyti etiketėje esančią informaciją draudžiama.
Etiketėje, be šiame įsakyme nurodytų privalomų duomenų, gali būti pateikta ir papildoma informacija (pavyzdžiui, įmonės logotipas ir pan.). Šie reikalavimai galioja tiek prekiaujant lietuviškomis, tiek iš kitų šalių atvežtomis bulvėmis.
Augalininkystės tarnyba pataria prekiautojams laikytis nustatytų reikalavimų, kad prekyba bulvėmis vyktų sklandžiai.
Patikrinimai ir Nustatyti Pažeidimai
Augalininkystės tarnyba atliko patikrinimus Lietuvos prekiautojų šviežiais vaisiais ir daržovėmis sandėliuose bei prekybos vietose. Nebuvo nustatyta atvejų dėl bulvių kokybės reikalavimų neatitikimų ar galimų ligų požymių.
Buvo patikrintos 22 įmonės ir 30 turgaviečių. Turgavietėse buvo patikrinti 63 prekiautojai maistinėmis bulvėmis. 20 iš jų nesilaikė nustatytų reikalavimų - prekiavo bulvėmis neturėdami įsigijimo dokumentų, bulvių pakuotės nebuvo ženklintos etiketėmis arba prekiautojai nebuvo įsiregistravę Lietuvos Respublikos fitosanitariniame registre.
Visiems jiems pareikštos pastabos. Patikrinimo metu nebuvo nustatyta atvejų dėl bulvių kokybės reikalavimų neatitikimų ar galimų ligų požymių.
Pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarijos skyriaus vedėjos Rasos Žitkuvienės, turgavietės yra tikrinamos reguliariai pagal kiekvienų metų pradžioje sudaromą Fitosanitarinių patikrinimų planą.
„Kilus įtarimams dėl galimų prekybos pažeidimų ar sulaukus piliečių skundų, organizuojami neplaniniai patikrinimai. Tikrinant prekybos vietas mums svarbu, kad prekiautojai turėtų bulvių įsigijimo dokumentus, būtų registruoti LR fitosanitariniame registre, o bulvių pakuotės būtų paženklintos etiketėmis.
Šie reikalavimai galioja tiek prekiaujant lietuviškomis, tiek atvežtinėmis bulvėmis.
Bulvių įsigijimo dokumentai bei etiketės užtikrina bulvių siuntų atsekamumą, kad, reikalui esant, būtų įmanoma nustatyti ligos šaltinį, o registracija Fitosanitariniame registre reikalinga, kad galėtume vykdyti augintojo ar supirkėjo priežiūrą bei atlikti bulvių gumbų tyrimus sandėliuose ir į prekybą patektų tik kokybiškos bulvės.
Nustačius pažeidimų (tiek prekybos lietuviškomis, tiek atvežtinėmis bulvėmis) prekiautojams taikomos tos pačios priemonės.
Tad prekybininkus skatiname šių reikalavimų laikytis, kad nevaržomai galėtumėte vykdyti prekybą bulvėmis, o iškilus klausimams - mielai patarsime“, - sako R. Žitkuvienė.
Iš Kokių Šalių Atkeliauja Bulvės?
Patikrinimai rodo, kad mūsų šalyje daugiausia prekiaujama Lietuvoje užaugintomis bulvėmis, tai pat šių daržovių atvežama iš Kipro, Italijos, Graikijos, Ispanijos, Lenkijos.
Eksperimento rezultatai parodė, kad dominuoja trys valstybės, iš kurių į Lietuvos parduotuves atkeliauja vaisiai ir daržovės. Daugiausiai, devyniais maisto produktais, prekiaujama iš Lietuvos ir Ispanijos.
- Iš Lietuvos mus pasiekia obuoliai, ridikai, burokėliai, bulvės, morkos, svogūnai, kopūstai, salotos ir pievagrybiai.
- Ispanija neatsilieka ir pasiūlo didžiuosius apelsinus, mandarinus, agurkus, pomidorus, apelsinus, salotas, svogūnus, vynuoges, persimonus.
- Kiek mažiau, penki produktai, atkeliauja iš Italijos: raudonosios vynuogės, obuoliai, kriaušės, svogūnai, persimonai.
Situacija Daržovių Augintojų Rinkoje
Ruduo šaiposi iš Lietuvos daržovių bei bulvių augintojų. Derlius neblogas, tačiau kai kurių daržovių parduoti beveik neįmanoma.
„Rugsėjo pabaiga, o mūsų bulvės dar laukuose. Šiemet jos mažai kam reikalingos. Svogūnus taip pat tebevežame iš laukų, ir kopūstų galvos dar nenukapotos. Visų daržovių per daug - Europa jų prisiaugino, nėra kur dėti“, - prakalbo Panevėžio rajone, Upytėje, ūkininkaujanti Milda Mikelionienė.
Mūsų daržovių augintojai šiemet nepajėgūs konkuruoti su lenkais arba olandais.
Pavyzdžiui, Lenkijoje praėjusią savaitę didmeninės prekybos bazėse maksimali bulvių kilogramo kaina tesiekė 0,07 euro, morkų - 0,22, burokėlių - 0,15, svogūnų - 0,22, baltagūžių kopūstų - 0,12, kininių kopūstų - 0,59 euro.
Lietuvoje prieš savaitę kainos buvo gerokai aukštesnės nei pas pietinius kaimynus. Bulvių kilogramas daugiausia kainavo 0,22 euro, morkų - apie 0,3 euro, burokėlių - 0,22 euro, baltagūžių kopūstų - 0,24 euro, brokolių - 1,2 euro.
Pasak Trakų rajone besidarbuojančios kooperatinės bendrovės „Bulvių namai“ atstovo Remigijaus Grumčiaus, eksportui sienos šiuo metu dar neatvertos, nors pernai tokiu pat metu bulvių daug buvo gabenama į Lenkiją.
„Bulves tebekasame. Jų šiemet daug, nes ir užderėjo neblogai, ir plotai gerokai didesni už pernykščius. Tačiau nėra eksporto, tad ir didmeninės kainos spaudžiamos žemyn“, - kalbėjo R. Grumčius.
Šiuo metu kooperatyvas dalį bulvių krauna į sandėlius, dalį tiekia prekybos tinklams. „Jų poreikis niekur nedingo. Tinklai skelbia akcijas, nes tradiciškai rudenį žmonės daugiau jų prisiperka“, - sakė „Bulvių namų“ atstovas.
Ūkininkų turgeliuose bulvių kaina augintojams nėra bloga, pavyzdžiui, mobiliose turgavietėse jų kilogramas kainuoja apie pusę euro. Bet didmeninė kaina, anot R. Grumčiaus, palyginti su praėjusių metų rudeniu, yra 40-50 proc. mažesnė ir sukasi apie dešimtadalį euro.
Anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos vadovės Zofijos Cironkienės, bulvių šįmet gausu, bet kitų daržovių derlius Lietuvoje vidutinis.
„Dar daug jas auginančių ūkių neturi laistymo sistemų, nes tai - brangi investicija. O vasara juk pašykštėjo lietaus. Ir Lenkija, ir pagrindinės ES eksportuojančios šalys, pavyzdžiui, Olandija, prisiaugino ypač daug daržovių.
Tad mūsų ūkininkus, ypač tuos, kurie neturi daržovių saugyklų, apėmė baimė, kad jie neturės kam parduoti produkcijos.
Rinkoje didelis susistumdymas: daug pardavėjų, pasiūla didelė, supirkimo kainos smunka“, - sakė Z. Cironkienė. Jos teigimu, nuo tokios įtampos negelbėja nė sutartys su prekybos tinklais.
„Jose paprastai nenumatoma nei kaina, nei daržovių kiekis. Sutartys yra ūkininkų įsipareigojimas atvežti tam tikros kokybės produkciją tam tikru laiku“, - aiškino ji.
Taigi žemdirbiai suka galvą, kur dėti kopūstus, kurių vartojimas apskritai yra sumažėjęs, o jų pagrindiniai pirkėjai - ligonius ar mokinius maitinančios įstaigos.
„Svogūnams šiemet nebuvo palankūs metai. Bet jų plotus augintojai vis didino, taigi dabar jiems tenka konkuruoti su importuotojais, nes ES šalyse svogūnų yra ypač daug ir jie pinga.
Kol kas neapkarpyta liko tik burokėlių kaina. Kaip bus su morkomis, dar nežinia, nes jos dar auga ir nėra skubos jas parduoti“, - paaiškino daržininkų atstovė.
ŽŪIKVC duomenimis, 2020 m. rugpjūtį Lietuvoje bulvių ir daržovių buvo supirkta mažiau, tokia tendencija išlieka ir rugsėjį.
Bulvių, skirtų vartoti šviežias, iš Lietuvos augintojų didmeninės ir mažmeninės prekybos ir kitose įmonėse 2020 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2019 m. atitinkamu laikotarpiu, supirkta 12 proc. mažiau - 3599 tonos.
Perdirbti skirtų bulvių supirkta 38,45 proc. mažiau - 436 tonos.
Daržovių, skirtų vartoti šviežias, 2020 m. rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu laiku pernai, supirkta 5,28 proc. mažiau - 4 863,593 t. Cukinijų supirkimas mažėjo kone 43 proc. - iki 52,408 t, burokėlių - apie 30 proc. (iki 137,870 t), svogūnų - 27,4 proc. (iki 496,433 t), morkų - apie 12 proc.