Ne visiems pasiseka sulaukti produktyvaus nuostabių didžiulių svogūnų galvų ar sveikų laiškų derliaus. O viena iš tai lemiančių problemų yra svogūnų ligos ir kenkėjai. Priežasčių svogūnams užsikrėsti gali būti įvairių, pradedant sodinukų kokybės neatitikimais, baigiant tinkamų auginimo bei sandėliavimo sąlygų neužtikrinimu, todėl reikia numatyti galimybes užkirsti kelią šioms bėdoms įvykti.

Dažniausios Svogūnų Ligos

Svogūnai linkę sirgti įvairiomis ligomis, ypač drėgnu vegetacijos laikotarpiu:

• Netikroji miltligė (Peronospora destructor) - simptomai pasireiškia ant senesnių lapų ovalo formos šviesiomis dėmėmis, kurios ilgainiui pasidengia violetinės ir pilkos spalvos grybu. Lapai palaipsniui tampa blyškiai žali, o vėliau pagelsta, viršūnės susilanksto ir sunyksta.
• Sklerotinis puvinys (Sclerotinia sclerotiorum) - ši liga jau pasireiškia svogūnui augant, bet taip pat dažnai pasitaiko ir sandėliuojant.
• Svogūnų fuzariozė (Fusarium oxysporum) - liga apninka visas augalo dalis jam augant, o sandėliuojant kamuoja ropeles. Pirmiau supūva šaknys, tada per dugnelį grybas skverbiasi į ropelę, o ši suminkštėja, pavandenija.
• Bakterinis puvinys. Netinkamos sandėliavimo sąlygos gali nulemti itin greitą svogūnų puvimą. Pasitaiko, kad ligos pasireiškia tik sandėliavimo metu, nors šie procesai prasidėję anksčiau.
• Pelėjūninis puvinys (Penicillium expansum) pasimato ir išryškėja sandėliuojant, bet labai svarbu, svogūnus nuimti sausu oru.
• Botrytis grybo sukelti puviniai. Egzistuoja kelios Botrytis rūšys, kurios sukelia skirtingus svogūnų puvinius. Viena iš tokių - svogūninis kekerinis puvinys (Botrytis alli). Liga į svogūno galvą pradeda plisti per laiškus dar jam augant, bet pasireiškia labiausiai sandėliuojant. Prasideda puvimo procesai kaklelio srityje, kurie pereina į gilesnius sluoksnius, o šie suminkštėja ir dvokia. Toliau ropelė apsitraukia pilko pelėsio apnašu, sudžiūsta ir virsta mumija.

Pagrindiniai Svogūnų Kenkėjai

Svogūnų kenkėjai esti įvairiausio plauko padarai. Tai yra vabzdžiai (musės, vabalai, blakės), voragyviai (erkės), taip pat nematodai:

• Svogūninė musė (Delia antiqua) - ši nedorėlė viena pikčiausių svogūnų kenkėjų, nes jos lervos suėda svogūno galvą, negana to dar perneša bakterines ligas. Gegužę ant kaklelio padėti musės kiaušiniai išsirita, o lervos įsiskverbia gilyn į roputę. Svogūnai pūva, laiškai gelsta ir džiūsta, o baigusios misti lervos sulenda į žemę ir virsta lėliukėmis.
• Svogūninė šakninė erkė (Rhyzoglyphus echinopus) apsigyvena ropelėse, kurios dėl pažeidimų pradeda pūti, sandėliuose - džiūti.
• Svogūninė kandis (Acrolepia assectella) jeigu ant svogūnų laiškų pastebėjote baltų pailgų sausėjančių dėmių, tai gali rodyti kandies lervų buvimą.
• Svogūninis straubliukas (Ceuthorrynchus jakovlevi) tai nedidelis vabaliukas, ėdantis pavasarinius svogūnų laiškus. Negana to, vabalai praduria skylutes, sudeda kiaušinius į laiško vidų, o išsiritusios lervos taip pat ėda lapo minkštimą. Taip pažeisti lapai pagelsta ir nudžiūva.
• Svogūninė žiedmusė (Eumerus strigatus) - šis padarėlis kenkia ne tik svogūninėms daržovėms, bet ir svogūninėms gėlėms. Lervos prasigraužia tunelius svogūnėlyje, po savęs palikdamos rudų išgraužų užpildą, o vėliau visai išėsdamos svogūno vidurius ir palikdamos pūvančią masę.
• Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa) - ši „baidyklė“ augalų nesirenka ir ėda visų (daugiausia dekoratyvinių) augalų šaknis, šakniagumbius ir vaisius po žeme. Jeigu sode vyrauja drėgna, trąši ir puri žemė, tai šio iki 6 cm užaugančio kurklio stipriomis rausiamosiomis kojomis tikrai galite sulaukti.
• Tabakinis tripsas (Thrips tabaci) - misdami svogūnų laiškų syvais, šie vabzdžiai palieka baltas dėmeles ant lapų.

Agrotechnikos Svarba ir Prevencinės Priemonės

Tinkama agrotechnika yra labai svarbi norint užauginti sveiką ir gausų svogūnų derlių. Štai keletas pagrindinių patarimų:

• Sėjomaina. Būtina keisti svogūninių augalų auginimo vietą ir svogūnus sodinti ten pat tik po 3-6 metų.
• Užsikrėtusių svogūnų pašalinimas. Visada turėtumėte pašalinti ligotą ar pūvantį svogūną, nes užkratas greitai gali persiduoti ir kitiems augalams.
• Liekanų likvidavimas.
• Piktžolių kontrolė.
• Profilaktinis purškimas pesticidais. Jeigu jūsų daržą dažnai kamuoja grybelinės ligos, tai joms plisti galite panaudoti ir rimtesnes priemones - pesticidus.
• Beicavimas ir dezinfekavimas. Svogūnams sėti dažniausiai jau naudojame komerciškai beicuotas sėklas, o tai neleidžia vystytis ligoms. Sodinant svogūnų sodinukus rekomenduojama naudoti kalio permanganato tirpalą, o vegetacijos metu - laistyti pelenų tirpalu, mielėmis.
• Dangos ir plėvelės.
• Veislių atranka. Ir žinoma, prieš renkantis auginamų svogūnų veisles, skirkite didelį dėmesį jų atsparumui dažniausiai pasitaikančioms ligoms ir kenkėjams.

---