Šiame verslo plane pristatomos L.Vosyliūtės individualios įmonės veiklos išplėtimo galimybės bei perspektyvos. L.Vosyliūtės IĮ buvo įregistruota 1992m. birželio 22 d. Lig šiol pagrindinė įmonės veikla buvo mezgimas-siuvimas bei pagamintos produkcijos realizacija Lietuvoje bei užsienyje.

Planuose numatyta šiais metais pastatyti dviejų aukštų pastatą. Pirmame aukšte bus įrengta maisto prekių parduotuvė (prekybos salės plotas - 52 m2 ) ir 16 vietų kavinė su virtuve (salės plotas &- 30 m2). Antrame aukšte bus buitinės patalpos (60 m2). Jose bus įrengta siuvykla.

Dabartinės įmonės savininkė bei būsimosios UAB vadovė L. Vosyliūtė, gyv. Seinų g. 27, Kaunas. Įmonės buhalteris Darius Mockus, gyv. Taikos pr. 38, bt.37. Išsilavinimas aukštasis; specialybė - buhalteris. Amžius 27 m. Kadangi įmonės vadovė nėra maisto pramonės ar viešojo maitinimo sspecialistė, planuojant verslą buvo pasinaudota konsultantų pagalba.

Įvertinus realią situaciją, galimybes ir perspektyvas, įsitikinta, kad nuosavų finansinių išteklių, nepadarant žlugdančios įtakos dabartiniam verslui, įmonės savininkei nebeužteks. Šio projekto įgyvendinimui reikia 321 160 Lt pradinių investicijų. Idėjos įgyvendinimui L.Vosyliūtės IĮ gali skirti iki 200 000 Lt. Likusiai daliai imama 120 000 Lt banko paskola 3 metams su 15% palūkanomis.

Norint dirbti nenuotolingai, per pirmuosius veiklos metus reikia realizuoti produkcijos ne mažiau kaip už 857 251 Lt (pagal pesimistinės prognozės duomenis, nes taip labiausiai įvertinama galima rizika).

Verslo istorija ir plėtros galimybės

Įvairiais verslais Vosylių šeima verčiasi nuo 1986 metų. Pagrindinis verslas, duodantis didžiausias pajamas buvo ir yra trikotažo gaminių gamyba ir realizacija. Atsiradus įstatyminei bazei, 1992 m. birželio 22 d. buvo įkurta L.Vosyliūtės individuali įmonė.

Buvo išperkami patentai, leidžiantys užsiimti minėta veikla. Produkcijos gamyba organizuojama Lietuvoje, o realizuojama - dalis Lietuvoje, dalis - užsienyje. Be 4 verslininkės šeimos narių, įmonėje (trikotažo siuvimo ir realizacijos srityje) dirba dar 15 žmonių. Įmonės vidutinis mėnesinis pelnas sudaro 12-16 tūkst.

Veiklos pradžioje sąlygos šiam verslui buvo labai palankios, o tai leido sukaupti pagrindinį kapitalą tolimesniam įmonės vystymui. Nemaža dalis uždirbtų lėšų investuojama į įrengimus (siuvimo ir mezgimo mašinas).

- L.Vosyliūtės IĮ nenutraukia veiklos, bet priešingai - ieško naujų išplėtimo galimybių. Viena iš šio projekto atsiradimo priežasčių - įmonės savininkės noras sumažinti priklausomybę nuo dabartinių patalpų nuomotojų.

Tam reikalingos pakankamai didelės nuosavos buitinės patalpos. Antra priežastis - įsigijus žemės sklypą, atsirado galimybė pasinaudoti komerciniu požiūriu itin gera būsimo pastato vieta ir gauti papildomas pajamas organizuojant mažmeninę prekybą maisto prekėmis ir kavinės darbą.

Veiklos ir vietos perspektyvumas bei gana aukštas žemės sklypo likvidumas (jau gauti keli pasiūlymai jį parduoti) dar labiau paskatino investuoti lėšas į šį projektą.

Rinkos analizė

Per paskutiniuosius kelerius metus Lietuvoje pastebimai pagausėjo smulkių parduotuvių, prekiaujančių maisto produktais. Smulkios maisto prekių parduotuvės pranašesnės prieš supermarketus tuo, kad čia daug lankstesnis, dažniausiai tiesioginis valdymas, daug greičiau galima prisitaikyti prie kintančių pirkėjų poreikių, dažnai nusistovi neformalūs santykiai tarp pirkėjų ir pardavėjų.

Tačiau sėkmė labiausiai priklauso nuo parduotuvės dislokacijos vietos, tinkamai vykdomos kainų politikos (reikia labai atidžiai sekti konkurentus) bei kultūringo aptarnavimo. Taip pat labai didelė konkurencija ir tarp viešojo maitinimo taškų, nes steigti barus, kavines tapo madinga.

Ir tai dažniausiai daro neprofesionalai, žmonės neturintys atitinkamo išsilavinimo, todėl nenuostabu, kad labai daug kavinių, restoranų bankrutuoja arba dirba nuostolingai, nes pasiūla žymiai viršija ppaklausą. Labai susilpnėjo šios srities teisinis ir kitoks reguliavimas. Dažnai dirbama nepaisant specifinių reikalavimų viešajam maitinimui.

Didžiausią pelną šiuo metu gauna taškai, prekiaujantys „greitu maistu“, ypač populiariu jaunimo tarpe - picerijos, hamburgerinės ir pan. Stebimas ir klientų amžiaus ribų atsiradimas. Vyresnio amžiaus žmonės retai beužsuka į kavines. Daugiausiai klientų - iš pajamas gaunančio, bet neturinčio didesnių finansinių įsipareigojimų (pvz., šeimai) jaunimo tarpo, gretimų įstaigų darbuotojai. Ilgainiui išliks tik tie taškai, kurie turi galimybes pritraukti pastaruosius segmentus.

Konkurencinė aplinka

Dabar arčiausiai būsimos parduotuvės - kavinės vietos (t.y. 1) Šalia būsimos parduotuvės - kavinės yra kioskas, prekiaujantis įvairiomis prekėmis, daugiausiai maisto produktais (sausainiais, saldainiais, kramtomomis gumomis, šokoladais ir pan., bei kai kuriomis smulkiomis buitinėmis prekėmis). 2) Priešingoje kelio pusėje, degalinėje yra maža parduotuvėlė ir bariukas. Čia prekių asortimentas siauras ir gali patenkinti tik minimalius vairuotojų poreikius.

3) Be anksčiau paminėtų, aptarnavimo zonoje (maždaug 500 m spinduliu) yra dar 8 prekybos taškai, prekiaujantys maisto produktais. esančio restorano „Du milžinai“. Tarp jų yra 2 tikros parduotuvės, specialiai statytos ir pritaikytos prekybai maisto prekėmis - tai „Gastronomas“ su restoranu „Du milžinai“ ir „Duoninė“. Kitos įrengtos gyvenamuosiuose namuose arba pastatytuose nedideliuose nameliuose, jų prekybos salės nedidelės, prekių asortimentas panašus (išskyrus vieną, kuri prekiauja mėsa ir jos gaminiais.

Kavinių (neskaitant restorano „Du milžinai“) šioje zonoje nėra. Artimiausios 4 kavinės yra maždaug už 1-1.3 km. Aukščiau paminėtų prekybos taškų lankytojai yra tiek vietiniai gyventojai, tiek pravažiuojantys.

Tiksliai prognozuoti būsimų pirkėjų skaičių ir jų sudėtį praktiškai neįmanoma, tačiau galima numatyti bendras tendencijas. 1) dalis gyventojų, gyvenančių 1 km (15 min. Parduotuvės - kavinės potencialius klientus galima apibūdinti kaip vidutines ir didesnes pajamas gaunančius.

Tokia išvada padaryta dabar Garliavoje veikiančių parduotuvių pirkėjų stebėjimais. Planuojamos parduotuvės - kavinės pajamos pateiktos priedų 1 lentelėje.

Prekių asortimentas ir tiekimas

Parduotuvės prekių asortimentas bus gana platus, bet nelabai gilus. Miestų rajonuose siauros specializacijos maisto prekių parduotuvės kol kas dar neturi didelės perspektyvos. Planuojama prekiauti tiek kasdieninio maisto produktais, tiek retesnės paklausos. Kavinės asortimentas priklausys nuo lankytojų poreikių.

Dienos metu, be įprastų patiekalų, bus stengiamasi pateikti įvairų „greitą maistą“, t.y. dešrainius, picą, 3-4 rūšių mėsainius, nes tai labai patogu pravažiuojantiems vvairuotojams bei pertraukų metu - mokiniams ir mokytojams. Kavinėje taip pat bus prekiaujama ir alkoholiniais gėrimais.

Produkcijos (patiekalų) gamyba vyksta tik kavinėje, todėl plačiau reikėtų aptarti prekių tiekimą bei atsargų sudarymą.

Parduotuvė - kavinė bus geroje vietoje prekių tiekimo atžvilgiu. Čia susikerta keliai, kuriais jau dabar važiuoja įvairių maisto prekių tiekėjai iš Kauno, Marijampolės, Prienų, Pasvalio, Mažeikių, Panevėžio, Klaipėdos, Tauragės ir kitų miestų. Dauguma prekių bus gaunama tokio tipo prekybos įmonėms įprasta forma.

Gamybinės ir perdirbimo įmonės bei didmenininkai dabartiniu metu sutinka tiekti prekes, atsiskaitymą už jas atidedant įvairiam laikotarpiui (priklausomai nuo prekių rūšies), dažniausiai 7-15 dienų. Yra tokių, ypač konditerijos, duonos ir pyrago gaminių tiekėjų, kurie sutinka, kad atsiskaitymas už prekes būtų vykdomas vieną kartą per mėnesį.

Be paprasto tiekėjų kredito, numatyta dalį prekių realizuoti konsignacijos pagrindais. Ypač lėto apyvartumo prekes - konservus, kompotus ir pan., virtuvės priežiūros ir asmeninės higienos priemonės ir pan. Tai leis minimizuoti nuosavų apyvartinių lėšų poreikį.

Kasdieninio vartojimo maisto prekių tiekėjai prekes pristatys kiekvieną darbo dieną. Rečiau vartojamų ir perkamų prekių (pvz., kavos, šokolado, saldainių ir pan) atvežimas gali būti organizuotas 1-2 kartus per savaitę. Taip pat bus siekiama nekaupti prekių atsargų sandėlyje.

Įvertinus planuojamas atsargas, atsiskaitymų su ttiekėjais terminus (kreditus) ir komiso (konsignacijos) sutarčių pagrindu parduodamų prekių dalį, nustatytas nuosavų apyvartinių lėšų poreikis (žr. priedų 11 lent.). Šios apyvartinės lėšos bus reikalingos tik parduotuvės-kavinės darbo pradžioje (kol bus išsikovotas tiekėjų pasitikėjimas), nes remiantis kitų parduotuvių veiklos duomenimis, sutartis ir atsiskaitymus galima sutvarkyti taip, kad nuosavų apyvartinių lėšų praktiškai iš viso nebereikėtų.

Statybos ir įrengimo darbai

Daugelis darbų bus atlikta įmonės savininkės šeimos bei giminės narių pagalba. Tik pagrindiniams bei sudėtingiems darbams bus samdomos firmos ar specialistai. Savo jėgomis bus įsigyjama didžioji dalis statyboms reikalingų medžiagų bei prekybinės įrangos.

Tai leis mažiausiai 30% sumažinti pastato statybos ir patalpų įrengimo išlaidas. Teritorija jau paruošta pastato statybai. Ruošiamasi įrengti gerą 10-14 vietų automobilių stovėjimo aikštelę.

Pagrindinius statybos darbus numatyta statyti savo jėgomis (kai kurie šeimos nariai turi tam atitinkama kvalifikaciją), bei samdyti kelis statybininkus-pagalbininkus.

Didžioji dalis įrangos bei medžiagų įsigyjama investuojant nuosavas lėšas. Dalis naujos prekybinės įrangos bus atsivežama iš Vokietijos, apeinant tarpininkus.

Baigiant parduotuvės-kavinės pastato statybos ir įrangos darbus, lygiagrečiai bus vykdoma reikalingų darbuotojų paieška bei atranka. Darbo sutartys bus pasirašomos prieš pat parduotuvės-kavinės darbo pradžią (jau įregistravus UAB). Specialiai apmokyti darbuotojus nenumatyta.

Marketingo strategija

Gyventojų, gyvenančių 1 km atstumu, pritraukimas.

Numatoma taikyti mažesnių kainų, bet didesnės apyvartos politiką.

Savitarna parduotuvėje nenumatyta. Čia bus įrengtos pakankamai didelės ir patogios pardavėjoms (kad būtų galima greitai paduoti pirkėjo nurodytą prekę ir papildyti jų atsargas) prekių lentynos bei šaldymo kameros su permatomo stiklo durelėmis - pirkėjai turi matyti visą prekybos salėje esantį prekių asortimentą.

Pirkėjų aptarnavimui numatyti du prekystaliai su kasos aparatais ir svarstyklėmis (t.y. vienu metu dirbs dvi pardavėjos): vienas orientuotas prekybai mėsa-žuvimi bei kulinarija, kitas - duonos, pieno produktais bei konditerija. Kavinėje vienu metu dirbs 4 žmonės - barmenė (aptarnaus prie baro sėdinčius ir stovinčius lankytojus, padavėja (aptarnaus prie staliukų sėdinčiuosius), virtuvės šeimininkė-virėja ir pagalbinė darbininkė.

Kavinėje numatyta naudoti ne tik įprastus, bet ir vienkartinius indus, kad lankytojai (ypač mokiniai, vairuotojai) galėtų paruoštus patiekalus išsinešti. Vasaros metu keletą staliukų numatoma pastatyti lauke. Realizacijos apimtys pateiktos 1 ir 3 lentelėse.

Parduotuvės - kavinės darbo pradžioje, siekiant pristatyti naująją parduotuvę - kavinę, bus vykdoma intensyvi reklamos politika, t.y. periodiškai spausdinami reklaminiai sskelbimai Garliavoje labiausiai skaitomuose leidiniuose - „Kauno dienoje“ ir „Tėviškės žiniose“ bei transliuojami skelbimai per vieną iš populiariausių Kauno radijo stočių „Pūkas“ (skelbimamsper keletą stočių ar per televiziją pradiniame etape skirti lėšų nėra galimybių, o skelbtis per pačias populiariausias radijo stotis respublikoje - netikslinga).

Taip pat numatoma pateikti reklamą ant prekybinių maišelių, į kuriuos bus sudedamos pirkėjų nusipirktos prekės (analogiškai parduotuvių „Dama“ reklamai). Tačiau pati efektyviausia reklama orientuojantis į vietinių gyventojų segmentą (o būtent jie ssudarys didesnę dalį būsimųjų klientų) - tai teigiami atsiliepimai „iš lūpų į lūpas“, todėl svarbiausia yra pirkėjo galimybė bet kada pasirinkti ir nusipirkti kokybiškų ir šviežių maisto prekių, greitas ir kultūringas aptarnavimas.

Organizacinė struktūra

Kol bus vykdomi žemės ssklypo, pastato statybos ir įrengimo, automobilių aikštelės įrengimo darbai, juos vykdys L.Vosyliūtės individuali įmonė. Vėliau, parduotuvei-kavinei pradedant prekybinę veiklą, individuali įmonė bus perorganizuojama į uždarąją akcinę bendrovę.

Dabartinės įmonės savininkė bei būsimosios UAB vadovė Lina Vosyliūtė gyv. Seinų 27, Kaune. Įmonės buhalteris Darius Mockus, gyv. Taikos pr. 38, bt.37. Išsilavinimas aukštasis; specialybė - buhalteris. Amžius 27 m. Parduotuvės - kavinės vedėjui keliami reikalavimai - atitinkamas išsilavinimas: maisto pramonės ar viešojo maitinimo specialybė, bent 3 metų darbo stažas šioje srityje. Šis specialistas bus samdomas prieš pradedant veiklą.

- apsauga (tech. Išlaidos personalo darbo apmokėjimui bei socialiniam draudimui pateiktos verslo plano 3 priede.

Rizikos veiksniai

1. Firmos vadovai nėra profesionalai tiek mažmeninės prekybos, tiek viešojo maitinimo srityse, todėl žymiai didesnė valdymo bei strateginių klaidų tikimybė. 2. Priklausomybė nuo skolinto kapitalo, 37% viso investuojamo kapitalo sudaro banko paskola. 3. Siekiant kiek galima labiau įvertinti rizikos faktorius, kai kurios svarbiausios finansinės prognozės skaičiuojamos kaip pesimistinė alternatyva.

Banko paskola imama 3 metams, nes pagal pesimistinį variantą per tiek laiko ji gali būti padengta.

Išlaidų prognozės

Planuojant šį verslą buvo stengiamasi numatyti visus reikalingus darbus ir su jais susijusias išlaidas. Nustatant išlaidas žaliavoms, medžiagoms, statybos-montavimo ir apdailos darbams, prekybinės įrangos įsigijimui buvo konsultuojamasi su tos srities specialistais ir prekybinėmis firmomis.

1 lentelėje patektas šio projekto balansas, kai parduotuvė-kavinė pradeda dirbti pilnu pajėgumu, t.y. yra numatytas ir vieno mėnesio prekybos „įsivažiavimo“ laikotarpis.

• - duonos ir pyrago gaminiai 22% Lt/mėn.
• - pienas ir pieno produktai 25% Lt/mėn.
• - mėsa ir mėsos gaminiai 20% Lt/mėn.
• - konditerijos gaminiai 15% Lt/mėn.
• - vaisiai ir daržovės 15% Lt/mėn.
• - nemaisto prekės 3% Lt/mėn.

Realizacija: 100% Lt/mėn.

• - duonos ir pyrago gaminiai 9% Lt/mėn.
• - pienas ir pieno produktai 9% Lt/mėn.
• - mėsa ir mėsos gaminiai 18% Lt/mėn.
• - konditerijos gaminiai 18% Lt/mėn.
• - vaisiai ir daržovės 18% Lt/mėn.
• - nemaisto prekės 22% Lt/mėn.

Parduotuvės bendrasis pelnas: Lt/mėn.

Vidutinė mėnesinė kavinės realizacija (be alkoholio) Lt/mėn.

Vidutinė mėnesinė alkoholinių gėrimų realizacija Lt/mėn.

Kavinės bendrasis pelnas: Lt/mėn.

Bendrasis pelnas iš buitinių patalpų: Lt/mėn.

Iš viso planuojamos vidutinės pajamos: Lt/mėn.

Iš viso planuojamas vidutinis bendrasis pelnas: Lt/mėn.

Pareigybės pavadinimas	Darbuot. Skaičius	Atlyginimas Lt/mėn.*	Soc. dr. Lt/mėn.
Vyr.
Apsauga (tech.

*Priskaičiuotas atlyginimas vienam asmeniui.

Ilgalaikis turtas	Vertė	Nusidėvėjimas N. Lt. norma %	Lt/mėn.
Investicijų atsipirkimo laikas Tinv. (Tinv.
Banko paskolos greičiausias padengimas Tinv. (Tpask.
atsipirkimo laikas Tinv. (Tinv.
Banko paskolos greičiausias padengimas Tinv. (Tpask.
Investicijų atsipirkimo laikas Tinv. (Tinv.
Banko paskolos greičiausias padeng...

Mėsos perdirbimo sektoriaus padėtis keičiasi ne taip, kaip prognozavo šios rinkos dalyviai - bankrotų skaičiuojama daugiau negu įmonių planuotų susijungimų. Teigiama, kad bendrovės išnaudoja tik pusę turimų pajėgumų ir vieningai žada branginti mėsos produktus.

"Verslo žinių" teigimu, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos (LMPA) direktorius Mindaugas Kuklierius prognozuoja, jog mėsos sektoriuje pirmiausia bus užšaldoma skerdyklų veikla, o vėliau jos bus uždaromos. Jis tvirtina, kad Lietuvai vietoj keliasdešimties dabar veikiančiųjų pakaktų 4 regioninių skerdyklų, jis neslepia, kad valdžios palaiminimas ir skiriama parama būtent skerdykloms plėtoti buvo kenksminga, nes įmonės, ignoruodamos ekonominę logiką, naudojosi ES pinigais.

Pasak "Agrovet" vadovo Augenijaus Gudžiūno, Lietuvoje kiauliena brangiausia Europoje. Anot jo, mūsų šalyje parduodama iki milijono kiaulių, o suvalgoma apie 2 mln. Jis įsitikinęs, kad Lietuva turi visas galimybes auginti apie 4 mln. kiaulių, tokiu atveju būtų patenkinta perdirbėjų žaliavos paklausa.

"Esame auginti gyvulius tinkamas kraštas, o tą sritį stengiamės išstumti iš savo gyvenimo. Pernelyg daug spekuliacijų, jog kiaulių ūkiai teršia Marijos žemę. Lietuvoje būtų galima užsiauginti bent tiek, kiek suvalgome. Juolab kad maisto trūkumas - viena aktualiausių problemų pasaulyje, jis neišvengiamai brangsta", - svarsto A. Gudžiūnas.

Biovelos" įmonių grupės vadovas Virginijus Kantauskas pažymi paradoksalią mėsos perdirbimo sektoriaus padėtį - vidaus rinkoje net regioniniams poreikiams gamybinių pajėgumų per daug, o sėkmingam eksportui jų per mažai. Jo svarstymu, įmonės pernelyg ilgai stengėsi atskirai plėtoti veiklą ir atidaryti savas skerdyklas, nes šeimyninis verslas tapo svarbesnis už ekonominius skaičiavimus, pavyzdžiui, susijungimus.

Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos duomenimis, 2008 m. sausį veikė 189 mėsos perdirbimo įmonės, pernai - 207.

---